Prasidėjus kovo mėnesiui, Telšiuose vyko du įspūdingi renginiai, skirti Užgavėnėms: linksmybių kupina šventė Žemaičių kaimo muziejuje ir tarptautinė mokslinė konferencija Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorinėje ekspozicijoje. Abiejų renginių dalyviai galėjo ne tik švęsti, bet ir giliau pažinti šios tradicinės šventės istoriją bei suprasti jos reikšmę.
Senosios tradicijos
Kovo 2 d. į Žemaičių kaimo muziejų sugužėjo gausus Užgavėnių persirengėlių būrys. Šių metų šventės tema – „Kvėitam ė veselė“. Ji provokavo dalyvius patirti senovinių vestuvių dvasią. Šį kartą persirengėliai iš visos Žemaitijos, taip pat svečiai iš Latvijos, Estijos ir Slovakijos kartu varė žiemą iš kiemo. Skambėjo muzika, girdėjosi įvairiausi pašmaikštavimai. Žiūrovai, nelaukdami pakvietimo, kartu su persirengėliais įsisuko į šventės ritmą.
Šventėje veikė Užgavėnių turgus, kuriame buvo galima pasigrožėti spalvingais persirengėliais, pasiklausyti muzikantų ir paragauti tradicinių žemaitiškų patiekalų. Kaip ir kasmet, neapsieita be Lašininio ir Kanapinio kovos, įvairių žaidimų, šėliojimų ir, žinoma, šventės kulminacijoje – Morės deginimo.
Renginį organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ (atsakingi rengėjai Žemaičių kaimo muziejaus vedėjas Gražvydas Kontaras ir edukatorė Diana Bomblauskienė), bendradarbiaudamas su Telšių kultūros centru. Užgavėnių šventėje dalyvavo Nevarėnų kultūros centro darbuotojai, Varnių kultūros centro tradicinės muzikos grupė „Vo kāp“, Dovainių ūkininkai, vadovaujami Remigijaus Striaupos, Vėžaičių žygeivių grupė su vadovu Stasiu Laučiu, Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“.
Įžvalgomis apie dviejų šalių šventimo panašumus ir skirtumus dalinosi Slovakijos Trnavos Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto mokslų daktaras Stanislav Gubančok. Kartu su juo į šventę buvo atvykęs kolegos Štefan, Viktor ir Jakob.
Užsienio šalių folkloro tradicijas pristatė Estijos Kanepi Seltsimaja folkloro grupė „Agana“ (vadovė Marju Jalas) bei Latvijos Bauskės krašto folkloro grupė „Tirums“ (vadovė Irita Vimba). Dalyvių maitinimu rūpinosi „Gražinos sodyba“.
Tradicinę Morę sukūrė renginyje dalyvavusi skulptorė Rūta Jankevičiūtė. Jaunimo įsitraukimą į šventę skatino Vitalijus Praspaliauskas su jaunaisiais dalyviais. Šventės vaišėmis rūpinosi Rūdupių ir Vembūtų bendruomenės,
taip pat maitinimo tradicijas puoselėjanti „Šatrijos legenda“. Renginio globėja buvo Telšių rajono savivaldybė.
Tarptautinė konferencija
Kovo 4 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ vyko tarptautinė konferencija „Užgavėnės: istorija, tradicijos, naujovės“. Renginio dalyviai – etnologai, istorikai, folkloristai ir kultūros paveldo tyrėjai. Jie gilinosi į Užgavėnių šventės kilmę, regioninius ypatumus ir jų kaitą nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Renginį pradėjo konferencijos moderatoriusKlaipėdos universiteto prof. dr. Rimantas Balsys, sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės vicemeras Almantas Lukavičius. Jis Užgavėnių šventės organizatorei Dianai Bomblauskienei įteikė Telšių rajono mero padėką bei gėlių puokštę.
Pranešimus skaitė įvairių šalių mokslininkai:
Prof. dr. Rimantas Balsys (Klaipėdos universitetas) – „Kokia tradicija šiandien sekame švęsdami Užgavėnes?“;
Marge Luude ir Maris Veski (Estija, Karilatsi atviras muziejus) – „Užgavėnių šventimo tradicijos Karilatsi muziejuje“;
Dr. Arūnas Vaicekauskas (Vytauto Didžiojo universitetas) – „Regioninės Užgavėnių tradicijos formos ir jų kaita XX a.“;
Dr. Stanislav Gubančok (Šv. Kirilo ir Metodijaus universitetas, Slovakija) – „Slovakų ir lietuvių Užgavėnių laikotarpis iš lyginamosios mitologijos perspektyvos“;
Jonas Vaiškūnas (Molėtų krašto muziejus) – „Užgavėnių papročiai – baltų religijos palikimas“.
Konferencijos metu buvo nagrinėjama Užgavėnių vieta baltų kultūroje, jų transformacijos XXI a. ir iššūkiai siekiant išsaugoti autentiškus papročius. Po pranešimų dalyvius nustebino į salę sugužėję triukšmingi persirengėliai, kurie ne tik demonstravo Lašininio ir Kanapinio kovą, bet ir renginio dalyvius pavaišino tradiciniais patiekalais, pradedant krosnyje kepta duona su šonine ir baigiant egzotiškais „Meškos kakučiais“.
Tiek šventė, vykusi Žemaičių kaimo muziejuje, tiek ir konferencija parodė, kad Užgavėnės – ne tik linksmybės, bet ir renginys, turintis gilias kultūrines šaknis, kurias būtina puoselėti ir perduoti ateities kartoms.
Monikos Sudintaitės nuotraukose – Telšiuose 2025 m. kovo 2 d. vykusios mokslinės konferencijos ir Užgavėnių šventės akimirkos.
Parengė Donata Kazlauskienė