Palangos miesto istorinė dalis, datuojama XIII a.–XX a. I p. Ji dėl vertingųjų istorinių, kraštovaizdžio, architektūrinių, urbanistinių savybių 1993 m. birželio 4 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 12613). Šios teritorijos plotas – 1 233 018.00 kv. m, o vizualinės apsaugos pozonio plotas – 532 131 kv. metrai.
Miesto reljefas šioje teritorijoje – plokščias. Vytauto, Kretingos, J. Basanavičiaus, Kęstučio, S. Daukanto, A. Mickevičiaus, J. Šliūpo, L. Vaineikio, Ramybės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Birutės al. Teritorijoje apželdinimas perimetrinis. Pietvakarinėje dalyje, vasarvietės zonoje (teritorija tarp Rąžės upelio pietinio kranto, S. Daukanto, J. Šliūpo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Meilės al.) auga pušų masyvas, o palei Vytauto gatvę (jos šiaurės vakarinėje pusįje, prie Kurhauzo, – liepų eilė. Saugomoje teritorijoje teka Rąžės upelis.
Miesto istorinėje dalyje gatvių tinklas stačiakampis. Čia yra išlikę XIX a.–XX a. I p. suformuoto visuomeninės-prekybinės, vasarvietės ir gyvenamosios zonų užstatymo fragmentų. Miesto istorinės dalies siluetai iš vakarų pusės, nuo tilto į Baltijos jūrą, iš apžvalgos taško Nr. 1 (koordinatės X = 6202490.80, Y = 315292.25) ir iš pietryčių pusės, nuo Klaipėdos–Palangos kelio (koordinatės X = 6200216.46, Y = 318966.87), išskyrus siluetuose disonuojantį pastatą S. Daukanto g. Nr. 8, 10.
Centrinių – Vytauto (senasis Klaipėdos–Liepojos traktas) ir Kretingos – gatvių vyraujantis XIX a.–XX a. pr., Vytauto g. šiaurinėje dalyje – XX a. I p. tankus perimetrinis su tarpais užstatymas 1–2 aukštų mediniais, centre (prie Kretingos ir Vytauto gatvių sankirtos, Vytauto g. šiaurinėje dalyje) daugiausiai mūriniais, prekybinės bei visuomeninės paskirties pastatais. Pietvakarinėje dalyje – XIX a.–XX a. I p. vasarvietės zonos užstatymas daugiausiai medinėmis, dviejų aukštų vilomis laisvai išsidėsčiusiomis didelio ploto sklypuose. Vasarvietės teritorijoje išskirtina J. Basanavičiaus gatvė, kuriai būdingas gatvinio pobūdžio apstatymas. Miesto dalis nuo Rąžės (Ronžės) upelio pietinio kranto iki S. Dariaus ir S. Girėno g., nuo Vytauto gatvės iki Meilės alėjos yra iš dalies pakitusi. Teritorijos šiaurinėje ir rytinėje dalyse , individualių vilų ir gyvenamųjų namų zonoje vyrauja sodybinio perimetrinio užstatymai, vieno–dviejų aukštų mediniai ir mūriniai pastatai.
Vytauto gatvės pietinės dalies šiaurės vakarų pusės, Kretingos g. pietvakarių pusės, Piktuižio gatvės pietryčių pusės, Jūratės gatvės prie sankirtos su Smilčių gatve pietvakarių pusės, Birutės gatvės šiaurinės dalies pietryčių pusės, J. Basanavičiaus ir Birutės gatvių sankryžoje – J. Basanavičiaus gatvės pietvakarių pusės ir Birutės gatvių vakarinės pusės užstatymas taip pat iš dalies yra pakitęs. Vytauto, Kretingos, Maironio, Smilčių, Jūratės (iki Vytauto g.), S. Neries, Neringos, Krašto gatvių, Naglio al., Žemaitės g. PR atkarpos, B. Oškinio ir Sinagogos gatvių ŠR atkarpų, M. Valančiaus, J. Piktuižio, Vasario 16-osios (iki J. Piktuižio g.), J. Basanavičiaus, Kęstučio, S. Daukanto, A. Mickevičiaus, Gedimino, J. Simpsono, J. Šliūpo, L. Vaineikio, Ramybės, S. Dariaus ir S. Girėno (iki Birutės al.) gatvių, Birutės, Vydūno, Meilės alėjų trasos nėra pakitusios. Vytauto, J. Basanavičiaus, M. Valančiaus gatvių, Birutės, Naglio, Meilės alėjų perspektyvos iš dalies pakitusios grafų Tiškevičių laikais.
Saugomoje teritorijoje 1882 m. grafų Tiškevičių pastatytas tiltas nėra išlikęs. Jo vietoje stovi perstatytas gelžbetonis, kiek kitokios konfigūracijos, negu buvo senasis, tiltas.
Tekstą pagal Kultūros vertybių registre https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search skelbiamą informaciją parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos istorinės dalies teritorijoje esančios Basanavičiaus gatvės vaizdas vasarą
Tekstas paskelbtas 2022-01-29
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
