Anksčiau Palangoje veikusios bendrojo lavinimo mokyklos
Pirmosios žinios apie Palangoje veikusias mokyklas mus pasiekia iš XVIII amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad tuo metu Palanga buvo linijinio plano gyvenvietė, išsidėsčiusi prie palei pajūrį einančio kelio Karaliaučius–Klaipėda–Ryga. Rąžės upelis dalino gyvenvietę į dvi dalis. Centrinėje stovėjo medinė katalikų bažnyčia, o į šiaurę nuo šio rajono buvo žydų gyvenamasis kvartalas, kuriame veikė mokykla ir pirtis.
XIX a. pab.–XX a. pr. Palangoje veikė keletas pradinių mokyklų, anuo metu vadintų liaudies mokyklomis. Jas dažniausiai lankydavo vaikai iš neturtingų šeimų. Yra išlikę žinių, kad XIX a. Ronžės gatvėje stovėjusiame kunigo Viksvos name veikė dvi atskiros mokyklos – viena skirta berniukams, o kita – mergaitėms. Mieste gyvenantiems našlaičiams buvo įsteigta prieglauda. Ten vaikai įgydavo pirmuosius skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius.
1804 m. Palangoje pradėjo veikti pradinė rusų mokykla.
1816 m. Palangoje daugiau negu 30 sodybų šeimininkai buvo žydai. Jų kahalui[i] kartu su kitomis įstaigomis priklausė ir mokykla.
1819 m. Palangoje buvo įsteigta miesto pradžios mokykla. Joje buvo dėstoma vokiečių kalba.
1886 m. Palangoje grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis vietoje minėtos valstybinės pradinės mokyklos, kurioje buvo dėstoma vokiečių kalba, įsteigė berniukų progimnaziją (keturklasę mokyklą), kuri veikė valdiškos mokyklos teisėmis. Joje buvo dėstoma rusų kalba. Progimnazijos dviaukštis mūrinis pastatas, kuris buvo pastatytas ankstesnio Palangos savininko Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio lėšomis, stovėjo šalia katalikų bažnyčios – tarp jos šventoriaus ir dabartinio pašto.
Baigus šią progimnaziją buvo galima laikyti egzaminus į penktąją aštuonmetės gimnazijos klasę. J. Tiškevičius šią progimnaziją globojo. Progimnazijoje mokėsi ne tik rusų kalbą mokėję lietuviai, bet ir latviai, žydai. Kasmet ją lankydavo nuo 100 iki 150 mokinių. 1906 m. čia jų buvo 125, 1907 m. 115, 1908 m. –102. Tarp jų buvo ne tik palangiškiai, bet ir iš kitų Lietuvos vietų, ypač Žemaitijos, atvykę moksleiviai. Ją baigė daug iškilių Lietuvos žmonių, tarp jų ir keturi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai. 1913 m. ši progimnazija buvo reorganizuota į gimnaziją. Pirmojo pasalinio karo laikotarpiu (1915 m. sausio mėnesį, prie Palangos artėjant frontui), ši gimnazija buvo perkelta į Kaukazo Stavropolio miestą ir pavadinta 3-iąja Stavropolio gimnazija.
Dabar 1886 m. įsteigtos progimnazijos, kuri 1913 m. reorganizuota į gimnaziją, tradicijas tęsia Palangos senoji gimnazija, veikianti Jūratės gatvėje.
1890 m. pradėjo veikti Būtingės pradžios mokykla. Vaikus čia mokydavo latvių ir rusų kalbomis.
1899 m. m. Palangoje įsteigta pradinė mokykla. Joje visi dalykai buvo dėstomi vokiečių kalba.
1915 m. Palangoje atidaryta nauja gimnazija. Mokinių joje nebuvo daug.
Palangoje būta ir profesinių mokyklų – 1891–1892 m. Šventojoje veikė jūreivystės mokykla, vėliau vadinta Palangos jūreivystės mokykla.
1921 m. Palangos kraštą sugrąžinus Lietuvai , Palangoje buvo sudarytas komitetas progimnazijai steigti. Jo nariai buvo rašytojai Butkų Juzė, Stasė Vaineikytė, inžinierius H. Gutmanas.
1933 m. Palangoje veikė žydams priklausiusi hebrajų pradžios mokykla bei jų žinioje buvusi religinė mokykla – chederis.
1937 m. savo pradžios mokyklą turėjo ir Kunigiškių kaimo gyventojai.
1939 m. iš Klaipėdos į Palangą perkelta Vytauto Didžiojo gimnazija. Ji buvo pavadinta Šventosios Vytauto Didžiojo gimnazija, nes tikėta, kad, sustiprėjus uostui, ši gimnazija bus perkelta į Šventąją. Šios gimnazijos literatų būrelis 1938–1940 m. leido laikraštėlį „Birutės tėviškė“. 1939 m. Palangos valstybinės progimnazijos veikla buvo nutraukta.
Šiuo metu Palangoje veikiančios bendrojo lavinimo mokyklos: istorijos fragmentai
Palangos bendrojo lavinimo mokyklos pradėjo veikti XIX a. pradžioje. Žinoma, kad 1804 m., čia buvo įsteigta pradžios mokykla, kurioje pamokos vykdavo vokiečių kalba. Pradžios mokyklų šiame pajūrio krašte būta ir anksčiau. Tai prie bažnyčių veikusios parapinės mokyklos.
Pirmoji lietuviška pradžios mokykla Palangoje įkurta 1921 m. (1922 m. joje mokėsi I ir II klasės mokiniai, dirbo 4 mokytojai). 1922 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos švietimo ministras pasirašė leidimą steigti Palangoje gimnaziją. Jos pirmuoju direktoriumi buvo paskirtas Mečislovas Mačernis, vėliau išvykęs dirbti į Tauragę. 1923–1927 m. gimnazijai vadovavo Matas Untulis, 1928–1930 m. – kanonų teisės mokslų daktaras kun. Kazimieras Genys. Šios dvi mokyklos (pradinė ir gimnazija) veikė pačiame Palangos centre, Vytauto gatvėje, anksčiau buvusios rusiškos gimnazijos pastate – vadinamuosiuose Mokyklų rūmuose, kurie sudegė per 1938 m. gegužės 10 d. kilusį didįjį Palangos gaisrą.
Po 1938 m. Palangos gaisro mokykloms teko ieškoti laikinų patalpų – dalį pradinės mokyklos moksleivių pradėta mokyti kurorto vasarnamiuose, o kitos dalies (dviejų skyrių) užsiėmimai laikinai buvo sustabdyti. Po gaisro vidurinė mokykla darbą atnaujino tuometinės Pionierių gatvės (dabar Vasario 16-osios gatvė) buvusiame 1935 m. iškilusiame apskrities valdybos mūriniame pastate, kuriame vėliau (iki 2004 m.) veikė Palangos 4-oji vidurinė mokykla, kurioje mokėsi rusakalbiai vaikai.
Naujoji Palangos pradinė mokykla (architektas Stasys Kudokas) iškilo 1938–1939 metais miesto centre, prie dabartinių Kretingos ir Ganyklų gatvių sankirtos. Tai – dabartinė Vlado Jurgučio progimnazija (adresas: Ganyklų g. 2). Šios progimnazijos istoriją liudijantys dokumentai, nuotraukos, prisiminimai saugomi mokyklos muziejuje, kuris įsteigtas 1997 metais. Šiame muziejuje kaupiama medžiaga ir apie Palangoje gimusį ekonomistą, kunigą, Lietuvos banko įkūrėją prof. Vladą Jurgutį (1885–1966), kurio vardas 1997 m. buvo suteiktas šiai mokyklai.
Šio pastato pirmajame aukšte pamokos prasidėjo 1938 m. gruodžio 15 d., kitose pastato dalyse dar tebevykstant statybos ir apdailos darbams. Iškilmingame mokyklos atidaryme dalyvavo tuometinis miesto burmistras dr. Jonas Šliūpas.
1940 m. įvedus sovietų valdžią Lietuvoje, tiek Palangos, tiek ir kitose Lietuvos švietimo įstaigose mokymo procesas buvo stipriai pakoreguotas – tarp privalomų mokymo programos dalykų atsirado rusų kalbos mokymas, neliko tikybos pamokų, švietimo įstaigose buvo uždrausta anksčiau veikusių katalikiškų moksleivių organizacijų, skautų, jaunalietuvių ie kitų visuomeninių sambūrių veikla.
Palangos gimnazijos veikla atkurta po Antrojo pasaulinio karo – 1945–1946 mokslo metais. Jai vadovauti buvo paskirtas Antanas Urbonas. Direktoriaus pareigas jis ėjo vos pusmetį, nes buvo suimtas, apkaltinus antisovietine veikla ir nuteistas 10 metų kalėti. 1946 m. jį direktoriaus pareigose pakeitė Vincas Gustaitis, tačiau jis šias pareigas ėjo dar trumpiau – vos 3 mėnesius. Jis buvo suimtas už aktyvų dalyvavimą prieškarinės Lietuvos visuomeniniame gyvenime ir nuteistas kalėti Karagandos lageryje.
Nuo 1946 m. spalio 1 d. Palangos gimnazijos direktore dirbo garsi Palangos krašto pedagogė ir kraštotyrininkė Emilija Adiklienė, šias pareigas ėjusi 1946–1951 metais. Tuo laikotarpiu dalį pasipriešinime sovietams dalyvavusių gimnazijos mokytojų, moksleivių tėvų bei pačių moksleivių sovietai suėmė ir ištrėmė iš Lietuvos.
Po Antrojo pasaulinio karo Kretingos gatvėje veikusi 1938 m. pastatyta mokykla buvo vadinama Palangos lietuvių pradine mokykla. Nuo 1945 m. jos vadovas buvo Jonas Verseckas, vėliau – Bronė Zaleckienė.
1950 m. rugsėjo 1 d. ši pradinė mokykla buvo sujungta su Palangos vidurine mokykla (buvusia Palangos gimnazija), kuri veikė jau minėtame Vasario 16-osios gatvėje stovėjusiame mūriniame pastate Nr. 6. Vėliau (1961 m.) čia buvo įsteigta rusakalbių vaikų aštuonmetė mokykla, kuri vėliau reorganizuota į Palangos 4-ąją vidurinę mokyklą, Palangos kurioje pamokos vykdavo rusų kalba.
1950–1960 m. Palangos vidurinės mokyklos direktoriumi dirbo Liudas Benediktavičius. 1950–1951 m. šią mokyklą lankė 510 mokinių. 1953–1955 m. jų iniciatyva ir jėgomis įrengtas lengvosios atletikos aikštynas. 1960 m. kovo 1 d. L. Benediktavičių direktoriaus pareigose pakeitė Juozas Kazlauskas.
1958 m. Palangoje pradėjus veikti septynmetei muzikos mokyklai (dabar Palangos Stasio Vainiūno menų mokykla) susidarė galimybė miesto bendrojo lavinimo mokyklų auklėtiniams po pamokų gilinti savo žinias ir šioje mokykloje. 1982 m. jai pastatytas modernios architektūros mūrinis pastatas (architektė Irena Likšienė). Jame ši mokykla veikia iki šiol.
1961 m. vidurinė mokykla pradėjo veikti Jūratės gatvėje iškilusiame naujame pastate (dabar tai Palangos senoji gimnazija). Prieš atidarant ją, mieste buvo reorganizuotas ugdymo įstaigų tinklas – iki to laiko veikusi pradinė mokykla pertvarkyta į Palangos prailgintos darbo dienos aštuonmetę mokyklą, o Vasario 16-osios gatvės 6 pastate, kaip jau minėta, atidaryta rusų aštuonmetė mokykla.
1977 m. Jūratės gatvėje veikusi mokykla buvo pavadinama Palangos 1-ąja, kiek vėliau – Mečislovo Gedvilo vidurine mokykla, o 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, šiai mokyklai sugrąžintas ankstesnis jos pavadinimas – Palangos 1-oji vidurinė mokykla. 1983 m. šios mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Algirdas Karačionka.
Didėjant kurorte gyventojų skaičiui Palangoje lietuviškoms mokykloms skirtos patalpos tapo per ankštos, todėl buvo pradėta dirbti dviem pamainom. Norint pagerinti vaikų mokymosi ir mokytojų darbo sąlyga buvo nutarta pastatyti priestatą prie aštuonmetės mokyklos. Jis iškilo 1977 metais. Tada aštuonmetė mokykla reorganizuota į Palangos 2-ąja vidurinę mokyklą (tuo metu jai vadovavo K. Gerulis, šias pareigas ėjęs nuo 1960 m., visame mieste buvo pereita prie mokymo viena pamaina. 1985-aisiais prie šios mokyklos papildomai pastatytas dar vienas priestatas, kuriame baigiamųjų klasių moksleiviai buvo mokomi automobilizmo pagrindų. Lankydami mokyklą jie turėdavo galimybę išmokti automobilio priežiūros ir eksploatacijos pagrindų, įsigyti vairuotojo teises. Tais metais Palangos 2-ojoje vidurinėje mokykloje veikė 33 mokymo kabinetai, mokykla perėjo prie kabinetinės mokymo sistemos. Nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. Palangos, kaip ir kitose šalies vidurinėse mokyklose, vietoje 11 klasių įvestas 12 klasių vidurinis mokymas.
Nuo 1990 m. Palangos 2-osios vidurinės mokyklos direktore dirbo Genoveita Krasauskienė, nuo 2004 m. – Laimutė Benetienė. 2009 m. ši vidurinė mokykla reorganizuota į Palangos Vlado Jurgučio pagrindinę mokyklą, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ji veikia kaip Palangos Vlado Jurgučio progimnazija.
1989 m. kurorto šiaurės rytinėje dalyje esančiame Virbališkės gyvenamųjų namų kvartale buvo užbaigta statyti Palangos trečioji vidurinė mokykla (adresas: Sodų g. 50). Ji duris atvėrė 1989 m. rugsėjo 1 dieną. 1989–1990 m. šią mokyklą lankė 990 mokinių, 1990–1991 m. – 1127. Vėlesniais metais mokinių skaičius joje buvo šiek tiek sumažėjęs – svyravo nuo 750 iki 909. Pirmąja šios mokyklos direktore buvo paskirta Salomėja Slaboševičienė. 2006 m. ją šiose pareigose pakeitė Alvydas Kniukšta. Nuo 1998 m. ši mokykla buvo vadinama „Baltijos“ vidurine mokykla.2009 m. ji, kaip ir V. Jurgučio vidurinė mokykla, buvo reorganizuota į pagrindinę mokyklą ir dabar vadinasi Palangos „Baltijos“ pagrindine mokykla. Joje vykdomos pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programos.
1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija patenkino Palangos 1-osios vidurinės mokyklos prašymą suteikti šiai įstaigai gimnazijos statusą. Tai pačiais metais Palangos 1-oji vidurinė mokykla reorganizuota į Palangos senąją gimnaziją. Dabar šiai gimnazijai vadovauja buvęs ilgametis Palangos švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Leonas Šidlauskas.
Palangoje 1991 m. rugsėjo 1 d. unikalios architektūros buvusių Moksleivių namų pastate (projekto autoriai – architektai L. Likšienė ir G. Likša) pradėjo veikti Palangos pradinė mokykla (adresas: Virbališkės takas 4). Šio pastato viršuje yra įrengta observatorija su kupolu. Pirmąja šios mokyklos direktore dirbo Angelina Komarova. 1991–1992 mokslo metais čia buvo suformuota 18 klasių komplektų. 1992 m. mokyklą baigė 65 pradinukai. Tai moderni, vaikų ugdymui pritaikyta įstaiga, kurioje veikia ir biblioteka, valgykla, yra erdvių vaikų poilsiui ir žaidimams. 2013–2016 m. šiai mokyklai vadovavo Vaida Kaikarienė, 2016 m. balandžio mėnesį vietoje jos laikinai eiti direktorės pareigas paskirta N. Sabaliauskienė.
Palangos sanatorinė mokykla – naujausia šio miesto savivaldybės bendrojo lavinimo švietimo įstaiga. Ji veikia Plytų gatvėje (namo Nr. 61). Iš pradžių (nuo 1993 m. spalio 1 d.) ji buvo Palangos vaikų sveikatos centro „Gintaras“ mokykla. 1998 m. sausio 1 d. mokyklai suteiktas savarankiškos įstaigos statusas, ji pavadinta Palangos sanatorine mokykla. 2010 m. jos steigėju tapo Palangos miesto savivaldybė. Mokyklos paskirtis – organizuoti tęstinį sergančių vaikų ugdymą. Čia vyksta ir neformaliojo ugdymo užsiėmimai. 2011 m. mokyklai suteikta teisė vykdyti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programas. Pamokos vyksta kontaktiniu būdu, esant poreikiui – ir nuotoliniu. Įvertinus atskirų mokinių poreikius, galimybes, ugdymo procesas yra individualizuojamas. Mokykloje veikia biblioteka, klasės aprūpintos šiuolaikine kompiuterine ir kita moksleivių ugdymui pritaikyta modernia įranga. Mokyklai nuo 1998 m. vadovauja Antanas Milinis. Anksčiau, 1994–1998 m., jis dirbo Palangos vaikų sveikatos centro „Gintaras“ vyr. gydytojo pavaduotoju mokymui. Atskiros apžvalgos verta Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos istorija.
Iki 1938 m. Šventojoje veikė nedidelė pradinė mokykla, kurią lankė vos keletas vaikų. Nuo 1937 m. Šventojoje pradėjus atstatyti uostą gyventojų skaičius ėmė sparčiai augti, tad prireikė didesnės mokyklos. Dabartinė Šventosios pagrindinė mokykla (adresas: Mokyklos g. 10) pradėjo veikti 1938 metais. Mokyklos pastatą suprojektavo architektas Feliksas Bielinskis. 1938-aisiais šiame pastate veikė 2 mokyklos: lietuviams skirta Šventosios pradinė mokykla Nr. 1 ir latvių vaikams skirta Šventosios pradinė mokykla Nr.2. 1940 m. mokykloje veikė 6 skyriai.
1941–1943 m. miestelyje veikė Šventosios uosto mokykla Nr. 1, 1945–1946 mokslo metais – pradinė mokykla ir progimnazija, kurioje veikė 6 skyriai, dirbo 2 mokytojai. 1945–1946 m. mokyklai vadovavo Teodoras Jokubauskas, 1946–1948 m. – Antanas Kaunas. Jį šiose pareigose pakeitė 1948– 1952 m. mokyklos direktoriumi dirbęs Juozas Jurkus. Jam vadovaujant 1949–1950 mokslo metais minėtos dvi mokyklos buvo reorganizuotos – sujungtos į vieną Šventosios septynmetę mokyklą. Tada joje mokėsi 151 moksleivis, dirbo 10 mokytojų. 1952–1954 m. mokyklai vadovavo Antanas Tarvydas, 1954 –1960 m. – Česlovas Girčys.
1960–1962 m. mokykla vėl reorganizuota – šį kartą į aštuonmetę, 1992–1993 mokslo metais į devynmetę mokyklą, 1998 m. – į dešimtmetę. Dabar tai Palangos Šventosios pagrindinė mokykla.
1962-aisiais prie senojo mokyklos pastato iškilo priestatas. 1960–1963 m. mokyklos direktoriumi dirbo Česlovas Urba, 1963–1970 m. – Leontijus Kiliesa, 1970– 1992 m. – Juozapas Narkus, 1992–2004 m. – Kazys Litvinas, 2004 m. mokyklai vadovauti pradėjo Valda Šarkienė.
2002–2005 m. vykstant mokyklos pastatų renovacijai, buvo pastatytos naujos sporto ir aktų salės, vykdant darbus buvo atnaujintos klasės, kabinetai, valgykla, biblioteka. 2005 m. šios mokyklos pastate pradėjo veikti ir Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos muzikos ir dailės skyriai (fortepiono, gitaros ir dailės klasės). 2011-aisiais greta mokyklos buvo įrengta universali dirbtinės dangos sporto aikštelė, 2013–2014 m. – universali dirbtinės dangos krepšinio, tinklinio, teniso aikštelė, 2014-aisiais – gimnastikos įrenginys ir lauko treniruokliai, 2017–2018 m. – trijų bėgimo takų sporto aikštynas su integruota 100 metrų bėgimo tiesiąja ir šuolio į tolį sekcija.
2020 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Palangos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 1905 mokiniai (2019 m. rugsėjo 1 d. – 1841). 2020 m. pagrindinį išsilavinimą įgijo 131 mokinys (2019 m. – 114), 2020 m. vidurinį išsilavinimą įgijo 94 mokiniai (2019 m. – 111).
________________________
[i] Bendruomenei.
________________________
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos senosios gimnazijos pastato fragmentas
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. remiamą Lietuvos kultūros tarybos projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
