Gyvuliai atspėja orą
Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:
- Avis bliauna prieš didžiuosius šalčius.
- Gyvatės prieš lietų išeina pasivaikščioti.
- Į akis musės lenda prieš lietų.
- Jei katė guli šalia krosnies uodegą nuleidusi, tai greitai lis.
- Jei vemia katinas, bus blogas oras.
- Jei varna žiemą žiūri tupėdama į pietus, tai bus atodrėkis.
- Jei vasaros vakare karvės iš tvartų griaunasi, tai rytą bus geras oras.
- Jei žąsis galvą laiko po sparnu, tai greit speigas užniks.
- Jei kirmėlė ėda žiedus nuo obelų, tai ateinanti žiema bus gili.
- Jei kuosos kranksi, bus šarma.
- Jei katė nagais drasko lovą, kėdę ar stalą, bus dideli vėjai.
- Jei vakare uodai „pipirus grūda” (laksto žemyn ir aukštyn), ryt bus saulėta.
- Katė žoles ėda – lietų pranašauja.
- Perkūno oželis rėkia prieš lietų.
- Varlės iš vakaro kurkia – rytui giedrą neša.
- Volungės prieš giedrą klykia.
***
Pateikė Boleslovas Grossas:
- Jei tetervinai iš ryto ulba, tai kitą jauną mėnesį šals, jei iš vakaro – bus šilta.
- Jei 40-ies mučelninkų naktį šalo, tai šals 40 naktų, jei nešalo – nešals ir bus geras pavasaris.
- Jei 40-ies mučelninkų naktį nešąla, tai bus šalnota vasara – pašaldys pasėlius ir pievas.
- Jeigu lyjant iššoka burbulai ir ant vandens ilgai važinėjasi, bus ilgas lietus.
- Jei paukščiai paskrenda anksti ir atrodo pavargę, bus blogas pavasaris ir visi metai bus blogi.
- Kas Užgavėnių dieną toli eina ir daug važinėjasi, tų pasėliai išaugs gražūs ir ilgi. Jei namie sėdi, menki tebus.
- Kas pirmą kartą pavasarį pamatė kielę žemai, to pasėliai bus menki, vos iš žemės išlindę, kas užlipęs, sakysim, kad ir ant stogo kielę pamatys, to pasėliai bus aukšti, sulig stogu.
- Parlėkusi kielė išspiria ledą.
- Varlėms pavasarį atsigavus, jau galima tikėtis ir šilumos.
- Kol negirdi budučio, tikros šilumos nesitikėk.
- Jeigu paukščiai lekia žemai, tai aukštai yra šalta, šąla paukščių pasparniai – galima tikėtis šalčių, o jei aukštai – lauk šilumos.
- Rudenį, trečią dieną po to, kai pradeda lėkti gervės, galima tikėtis sniego, o pavasarį – šilumos.
- Jei gražus oras, o šiaurėje apsiniaukę, bus blogi orai. Jei blogas oras, o šiaurėje nusišviečia, bus gražūs orai.
- Jei dūmai aukštyn kyla, bus blogas oras, jei žemyn – geras.
- Jeigu rasa nuo langų iš viršaus bėga žemyn, lauk giedro oro, jei nyksta ant langų – bus lietaus.
- Jei Verbų nedėlia (savaitė) graži, tai Velykų nedėlia bus bjauri ir antraip.
- Jeigu Velykų rytą gegužė užkukavo, bus gražus pavasaris, o jei ne – bjaurus.
- Jei iki šv. Jono gražus oras ir sausa, tai po šv. Jono bus bjaurūs orai ir šlapia.
- Avis reikia kirpti Kūčių dieną – bus gerų vilnų ir avys gerai vesis.
- Koks vėjas bus Velykų antrą dieną, toks bus iki saulėgrįžos.
- Jeigu Blovieščiaus rytą įšalo, tai 7 nedėlias rytmečiais šals.
- Kol varna 3 kartus neiškrankė, tol nebus pavasario.
- Jei gaidys iš vakaro gieda, bus oro permaina, jei ant žemės – pagada (giedra), o jei aukštai palipęs – lauk lietaus.
- Jei jaunas mėnuo matomas kniūste, bus geras, žmonėms ir gyvuliams sveikas oras, o jei aukštinelkas – bus antraip.
- Jei jauną mėnesį iki 3-4 dienų matysi, per visą mėnesį jis danguje švies (bus geras oras).
- Jei ąžuolo obuolyje (pumpuriuke ant lapų) pamatai musę, tai ateinantys metai bus labai vaisingi, jei skruzdį (skruzdėlę) – lynoti, jei kiaušinį – vargani.
- Šienaujant jei pelių lizdus randi (ir skruzdėlių malkutes) viršuje kerpių ar aukštokai žolėse, bus lynota vasara, o jei žemėj – sausi metai.
- Jei ant medžių, tvorų, žolės yra daug voratinklių, bus gražus oras.
- Kai naminiai paukščiai iš vakaro iki vėlumos žiravoja, iš ryto bus lietaus, o jei anksti sugula – gražus oras.
- Jei lyjant vištos bėga nuo lietaus, neilgai belis. O jei lyjant ant lauko vaikščioja, ilgai lis.
- Kiaulės neša kinį prieš šalnas, audras, o iki vėlumos čiužinėja prieš lietų. Anksti nugula prieš gerą orą.
- Gandras neša virbus, mėšlus į lizdą. Iš kurios pusės užsikrauna, iš tos ateis blogi orai.
- Kai vyšnios ir bruknės žydi antrą kartą, bus gražus ruduo.
- Jei gegužė tekukuoja tik toli nuo namų, pranašauja blogą ir ankstyvą rudenį. Jei anksti nustojo kukavusi, ruduo taip pat bus ankstyvas.
- Kai labai liepos žydi, bus lietinga vasara.
- Jei šermukšniai labai žydi, bus lietingas ruduo.
- Jei perkūnija pavasarį pareina iš šiaurės, bus šalti ir blogi metai, jei iš rytų – geri ir sausi, jei iš pietų – šilti ir geri, jei iš vakarų – šlapi.
- Jeigu pirmoji perkūnija stipri (vodinga), tai per visus metus tokia pati bus.
- Jeigu lyjant perkūnija nuėjo į šiaurę ir į rytus, po perkūnijos bus šalta, jei į vakarus ar pietus – bus šilta ir šlapia, oro permainų nelauk, kol nesugrįš perkūnija.
- Kai per šienapjūtę mėlynuoja ir juoduoja dangus, bus lietaus.
- Katė vemia prieš audrą ir blogą orą.
- Senovėje laikydavo į sieną įkištą sausą, tievą (ploną) eglišakį, nes prieš gerą orą jis pasiriesdavo, o prieš lietų nusvirdavo
Plačiau apie oro spėjimus
Spėdamas orą žemaitis dėmesį kreipia į dangų, žemę, jūrą, marias, ežerus, upes, miškus, girias, kalnagūbrius, daubas, pievas, laukus, gyvulius, paukščius, mašalus, vabzdžius, medžius, krūmus, augalus, gėles, žinoma, ir pats savęs nepamiršta.
Žmogus specialiai tam yra ir įrankių prisigaminęs, kad geriau už kitus orą atspėtų.
- Paprasčiausia priemonė bene ši: iš šiaurės pusės tarp pastato sienojų pastogėj įkišta nubirusių skujų laiba eglišakė, savo pariestainiais šakučių galais aukštyn. Prieš blogą orą ji kiek nuknemba, prieš gerą – pasirąžina, pastėrsta, pasiriečia aukštyn.
- Neišplaukusios avižos varpos plaušeliai. Išvyniok iš lapo, susuk, išdžiovink, tai tikrai turėsi patį jautriausią hidroskopą – drėgmės kitimo rodytoją.
- Pirktiniai higroskopai, mokslo pripažinti, yra padaryti iš moters plauko. Išvirina moters plauką (dabartiniu kirptinių moterų plaukai šiam reikalui nebetinka, nebetinka ir išbalintieji su vandenilio peroksido lino spalvos plaukai ar šiaip dažytieji, – tai jau yra plaukų lavonai, jau nebegyvi plaukai), gerai išplauni nuo riebalų ir stebi plauko pailgėjimą.
- Langinyčios žiemos metu prieš darganą cypia (vėjo atmaina turi būti).
- Apsuodėjusio katilo suodžiai ima degti prieš atodrėkį.
- Katinas lenda į krosnį, zylė apie langus švaistosi prieš speigus.
- Gaidys, tas oro pranašas, daug pasako. Jis moka „nugiedoti” orą. Ir tikra teisybė. Mat, gaidžio kaulai tuščiaviduriai, jie ypač gerai jaučia oro slėgio kitimus, o nuo oro slėgio, sako, oras priklauso. Paimk kaulą ir pūsk į kaulą orą arba čiulpk orą lauk – gali gaidį negyvai nugiedinti.
- Nereikės nė barometro, jei viską aplinkui stebėsi: kaip musės, vorai, kai kurie paukščiai elgiasi, kaip kinta vėjas, kokie plaukia debesys, kaip šlama epušės lapai, girgžda palūžusi seno topolio šaka, kaip upelio krioklys šniokščia, kaip girdisi tolimos bažnyčios varpas, drėgsta druska, nuo lašinių varva, kaip naminiai paukščiai, gyvuliai elgiasi, kaip pats jautiesi, ypač, jei turi kokį kada nulūžusį kaulą, ištemptą sausgyslę ar raumenų skausmus. Visa tai gali padėti orą atspėti. Taip gali sužinoti, koks bus ruduo, žiema, pavasaris ar vasara. Tik jau nereikia sakyti: kokia žiema, tokia ir vasara. Jei žiemą kurią dieną snigo, tai vasarą atitinkamą dieną lis, laužiant metus per Kalėdas ir Šventą Joną. Kitur sako, kad žiema eina pagal vasarą. Kas kam skauda, tas apie tai ir kalba…
- Geriausia šiuo atveju yra stebėti iš rudens, kaip ruošiasi žiemai medžiai, kokius pumpurus krauna, kaip greitai numeta lapus, kokius lizdus suka žiemai ežys, kaip išlekia žąsys, gervės. Vasarai – iš kurios pusės savo lizdą moliais išlaisto ir stogą užkloja šarka, kaip parlekia pempės, žąsys, kaip žydi medžiai, žolės, kokius lizdus įsitaiso laukinės pelės, kaip ruošiasi kamanės ir kt.
- Pastabumas visur reikalingas, ypač jis tinka norint susigaudyti oro kitimuose. Stebėk pačią gamtą, stebėk jos reiškinius – jos kitimus ir nebebūsi jos svečias. Susigaudysi, kiek tau reikia, tavo paprastiems gyvenimo reikalams. Norint daugiau žinoti, reikia knygas storas skaityti, reik pabūklų turėti, reikia sukumpti – sulinkti, kol mokslo žinias sukaupsi. Juk mokslas šiuo atveju tas pats žinių kaupimas, tų žinių derinimas. Žinoma, kiek pasmailinti akį, ko ji nebeįmato, tam tikras mokslas padeda, ko ausis nebeįgirdi, tam tikras garsiaklausis nugirsta, arba akiai parodo.
- Sau pakaks, jei akylai stebėsime, ausylai klausysimės, jautriai viską seksime – nieko nepraleisime, neatsižvelgę, nepagalvoję, nepasvarstę.
- Gamtos kūnų ir jos tų kūnų kitimų stebėjimas, svarstymas, derinimas jau yra tarsi išmintingų mintintojų, garbingų mokslininkų, visą savo amžių stebėjusių, panaudojusių per amžių amžius kitų pasiekimus, prirašytų knygų skaitymas.
- Skaitykime pačios gamtos nuolat rašomas knygas, stebėkime pačią gamtą, pragiedrės kiek ir „oras“ .
Parengta pagal Igno Končiaus paskelbtas publikacijas
Danutės Mukienės nuotrauka