Lenkimų seniūnijoje yra dvejos veikiančios kapinės: XX a. pab. praplėstos Lenkimų kapinės, kurios apie 96 metrai į rytus nuo Lenkimų šv. Onos bažnyčios ir užima apie 1 hektarą, ir Žemytės kapinės.
Žmonės Lenkimų kapinėse laidojami nuo seno. Anksčiau, kai kapinėse nebelikdavo vietos naujiems palaidojimams, kas kelios dešimtys metų būdavo organizuojamos talkos, kurių metu ant kapinių užpildavo naują sluoksnį žemių, gyventojams palikdami galimybę paženklinti po žeme likusių artimųjų kapus. Jei kurio nors mirusiojo artimųjų nebebūdavo likę, nebelikdavo ir pažymėto jo kapo, tad toje vietoje ant viršaus laidodavo kitus. Vis naujais ir naujais žemės sluoksniais užpilant senuosius kapus, einant laikui kapinių teritorijoje susiformavo nedidelės kalvelės. XX a. pr. atsiradus kapinėse daug antkapinių paminklų, nauji žemės sluoksniai kapinėse nebebuvo pilami.
Manoma, kad Lenkimų kapinėse yra supilti 3 sluoksniai (trečiasis buvo užpiltas 1936 m.).
Lenkimų kapinėse yra išlikę keli buvusių Lenkimų parapijos kunigų antkapiniai paminklai: kunigo klebono Vincento Jezdovskio, mirusio sulaukus 59 metų amžiaus, 1898 m. spalio 6 d. mirusio 30 metų kunigu dirbusio, 2 metus ir 6 mėnesius Lenkimuose kunigo pareigas ėjusio Antano Paupario.
1990 m. senųjų Lenkimų kapinių rytinėje pusėje prie jų buvo prijungtas naujas plotas, kurio dydis beveik toks pat, kaip ir senųjų kapinių – apie 0,5 hektaro.
1999 m. Lenkimų kapinėse buvo priskaičiuota 1010 antkapinių paminklų, tarp kurių 24 buvo mediniai kryžiai, 4 stogastulpiai, 19 metalinių kryžių. auguma paminklų padaryta iš paprastų lauko riedulių arba granito, dar yra likusių ir cementinių. Jų forma įvairi.
Senosios kapinės yra apjuostos mūro tvora, palei ją auga apie 70 didelių, senų medžių, kurių dauguma čia buvo pasodinti daugiau kaip prieš 100 metų.
Žemytės kapinėse palaidojimų nedaug, tad joms priskirtos teritorijos užtenka. Lenkimų kapines XX a. pab. prireikė išplėsti.
1922 m. Lenkimų bažnyčios inventoriuje yra nurodoma, kad Lenkimų parapijos pagrindinės kapinės buvo už 96 m nuo bažnyčios, 85 x 64 m dydžio, tačiau retkarčiais dar buvo laidojama ir Margininkų, Lenkimų, Večių, Žirnikų kaimų ir Oželių viensėdžio kapinaitėse.
Seniūnijos teritorijoje yra ir keletas jau nebeveikiančių kapinių, kuriose seniau būdavo laidojami mirę atskirų kaimų gyventojai. Tokias kapines turėjo Lenkimų, Margių, Medininkų, Rievos, Večių, Žirnikų kaimai. Juodeikiuose Markapiai, dar vadinami Marų ir Graistupio kapais (jie saugomi kaip kultūros paveldo objektas), bei 1709–1710 m. maro epidemijos metu mirusių žmonių kapai. Margininkuose – švedkapiai.
Lenkimuose, S. Daukanto gatvėje, pietvakarinėjė kelio Skuodas–Darbėnai pusėje, kiek į šiaurę nuo girininkijos, 1,9 km nuo Šventosios upės ir Latvijos sienos, yra 0,06 ha užimančios Lenkimų senosios kapinės. Jos vadinamos Pušų kapais, Maro kapeliais, Kapeliais.
Šios kapinės veikė XVI–XVIII a. kai jas uždarė, čia laidodavo kitatikius, laisvamanius, savižudžius, mirusius nekrikštytus naujagimius ir kūdikius, iš Šventosios upės ir kitų vandens tellkinių ištrauktus neatpažintus skenduolius. Anot mūsų laikus pasiekusių pasakojimų, čia laidodavo ir 1710–1711 m. per Didįjį marmetį mirusius žmonės, dėl to kapinėms ir Maro kapelių (Markapių) pavadinimas yra prigijęs. Šios kapinės – taip pat saugotinas kultūros paveldo objektas. Kapinės įrengtos šiaurės – pietų kryptimi pailgoje kalvelėje. Jas juosia statinių tvora, kurios, kurios rytinėje pusėje yra varteliai. Kapinių pakraščiuose auga kelios senos pušys, o centrinėje dalyje – vietinės reikšmės gamtos paminklu laikoma Kapų pušis. Ji sena, vienkamienė, apie 18 m aukščio. Kamieno apimtis – 333 cm. Kamiene matosi užaugusios drevės žymė, kuri leidžia manyti, kad drevinės bitininkystės laikais drevėje buvo auginamos bitės ir iš jos kopinėjamas medus. Kapinėse yra XX a pab. pastatytas monumentalus medinis, kryžmiškas, rudos spalvos aliejiniais dažais dažytas, priekiu į rytus atsuktas kryžius. Jo s Stiebas ir skersinis – stačiakampio nukirstais kampais skerspjūvio. Kryžiaus liemuo platėja į apačią, o viršūnė ir pečiai užsibaigia dvigubos piramidės nukirstomis viršūnėmis pavidalo galais. Prie kryžmos pritvirtinta lieto metalo nukryžiuoto Kristaus skulptūrą, virš kurios puslankiu išlenktas skardos stogelis, puoštas trikampių motyvo karpytu ornamentu.
Į pietus nuo jos – XX a. pab. pastatytas monumentalus kryžius. Kapinėse (į šiaurės vakarus nuo kryžiaus) – XX a. I p. ant palaidų stambių lauko akmenų pamatų pastatytos, priekiniais fasadais į gatvės pusę atsuktos, XX a. II p. atnaujintos medinės, stačiakampės, stačiasienės, vienkamarės, dažytos geltonos, baltos ir žydros spalvos aliejiniais dažais nudažytos koplytėlės. Pirmoji koplytėlė atvira iš vienos, o antroji – iš trijų pusių, durelės ir langai įstiklinti. Abiejų koplytėlių stogai trišlaičiai, apskardinti, o frontonai paremti ant kolonėlių. Pirmosios koplytėlės priekinį fasadą puošia gausūs pridėtiniai kiauraraščiai augalinio motyvo ornamentai su stilizuotu kryželiu virš kraigo.
Kapinėse į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo kryžiaus yra ant palaidų stambių lauko akmenų pamatų pastatytos, priekiniais fasadais link gatvės atsuktos dvi medinės koplytėlės. Jos stačiakampės stačiasienės, vienkamarės, dažytos geltonos, baltos ir žydros spalvos aliejiniais dažais. Pirmoji koplytėlė atvira iš vienos, o antroji – iš trijų pusių. Durelės ir langai įstiklinti. Abiejų koplytėlių stogai trišlaičiai, apskardinti, o frontonai paremti ant kolonėlių. Pirmosios koplytėlės priekinį fasadą puošia gausūs pridėtiniai kiauraraščiai augalinio motyvo ornamentai su stilizuotu kryželiu virš kraigo.
Kapinių pietinėje dalyje yra išlikę du betoniniai antkapiai. Pakelėje esantis anotacinis ženklas informuoja, kad čia – Pušų kapai.
Seniūnijos teritorijoje seniau yra buvę ir daugiau kapinaičių, tarp jų ir švedkapių bei maro kapelių, tačiau laikui einant jie buvo primiršti, kapelius žyminčios kalvelės apartos traktoriais, nutryptos besiganančių galvijų.
Žemytės kaime yra išlikęs dabar jau valstybės saugomas, į Lietuvos Kultūros vertybių registrą 2005 m. balandžio 18 d. įrašytas Žemytės kapinynas (unikalus objekto kodas 30300), datuojamas IX–XVIII amžiumi. Kapinynas vertingas archeologiniu požiūriu. Kultūros vertybių registre nurodoma, kad tai beveik šiaurės – pietų kryptimi einanti „pailga, apie 200 m ilgio ir iki 100 m pločio į šiaurės pusę siaurėjanti smėlinga lėkštašlaitė apie 0,5–1 m aukščio pakiluma nelygiu paviršiumi; teritorija apardyta arimų, gausiai iškasinėta bulviarūsiais, apardyta šiaurinėje dalyje stovėjusios sodybos, vėliau sodinant mišką, šiuo metu teritorija apaugusi spygliuočių mišku su gana tankiu lapuočių pomiškiu, išvažinėta miško keliukų; TRP; FF Nr. 1-2; 2018 m.); kapai (degintiniai žmonių kapai su įkapėmis; kapai apardyti įvairių žemės judinimo darbų metu, nurodoma, jog XX a. vykdant įvairius žemės judinimo darbus buvo rasta archeologinių dirbinių, kurie šiuo metu yra dingę, 2004 m. teritorijoje rasta žalvarinė pasaginė segė; -; 2018 m.)“.
Žemytės kaime yra ir 2024 m. liepos 10 d. į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įrašyti Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos vado Prano Žalimo-Juodbėrio ir kitų Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai. Šis istorinis ir memorialinis objektas turi nacionalinės reikšmės registrinį statusą. Čia yra partizanų buvusios slėptuvės-bunkerio vieta ir partizanų, iš jų žinomų: Prano Žalimo-Juodbėrio, Frico; Vaclovo (Vacio) Ramanausko-Tijūnaičio; Kazimiero Bučio (Butės); Onos Kabalinienės (Kabilionienės); Vinco Drąsučio-Pilėno; Petro Liutkaus-Vytenio; Vaclovo Mickaus-Tanko; Vinco Šmitos (Šmito)-Garnio; Polikarpo Budreckio; Juozo Raišučio-Šilo; Adolfo Černeckio; Valiaus (Valio) Černeckio; Antano Bertašiaus-Sausio (Sauliaus); Justino Bružo-Šilo, Strazdo; Jurgio Lenkausko-Topolio; Jurgio Pauodkalio; Vlado Sėručio (Siručio); Augusto Veito-Barzdos, Lietaus, palaikų palaidojimo vieta.
Šalia Lenkimų šv. Onos bažnyčios (jos šiaurės vakarinėje pusėje) – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. Ji 1993 m. vasario 18 d. kaip vietinės reikšmės objektas įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą (šio reikšmės registrinio objekto unikalus kodas – 11168). Čia ilsisi 1944 m. žuvusių sovietinės armijos karių palaikai. Iš pradžių jie buvo palaidoti miestelio centre teritorijoje, esančioje tarp autobusų stoties ir ir buvusios poliklinijos (dabar čia įrengtas skveras). 1979 m. karių palaikai buvo perkelti į karių kapinėms parinktą naują vietą – prie bažnyčios tvoros.
Kultūros vertybių registre nurodoma, kad „Skuodo r. karinio komisariato 1950 m. duomenimis Lenkimų karių kapinėse palaidoti 228 kariai, kurių pavardės iškaltos 23-jose granito plokštėse, formuojančiuose atraminę sienutę. Palaidojimo vieta tvarkyta 1985 metais, greičiausiai tais metais buvo pastatytas pilko granito nusklembto kubo formos paminklas su ant briaunos iškalta penkiakampe žvaigžde (paminklo autorius – buvęs lenkimiški Adomas Skiezgilas – red. pastama). Tarp paminklo ir memorialinės sienutės įrengta aikštelė su pilko šlifuoti granito amžinosios ugnies aukuru. 2005 metais Rusijos federacijos ambasada Lietuvoje atliko teritorijos tvarkymo darbus, ant atraminės sienutės betoninio pamato buvo pritvirtinta granito plokštė su užrašu, kad memorialas atnaujintas Rusijos ambasados Lietuvoje Rusijos federacijos lėšomis.“
Kiek į šiaurės pietus buvusiame pastate yra buvusi karo ligoninė. Čia gydyti atveždavo fronte sužeistus karius. jei kas mirdavo, palaidodavo šalia buvusiose karių kapinėse. Žinoma, kad iš viso čia palaidoti 257 žuvę kariai: 130 eilinių, 18 jefreitorių, 5 jaunieji seržantai, 21 seržantas, 14 vyresniųjų seržantų, 2 viršilos, 17 leitenantų, 14 vyresniųjų leitenantų, 5 kapitonai ir dar 31 žmogus (jų karinis laipsnis nenurodytas).
Naudota literatūra:
- „Senosios Lenkimų kapinės“, Vikipedija. Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lenkim%C5%B3_senosios_kapin%C4%97s (žr. 2024-11-23).
- „Žemytės kapinynas“, „Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos vado Prano Žalimo-Juodbėrio ir kitų Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai “, „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta“, Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search (žr. 2024-11-23).
- Gražina Daukantienė, Romualda Bridikienė, Lenkimai. Istorija, kultūra, paveldas. Įvykiai, žmonės. Žvilgsnis į dabartį, 2008 m. [Darbas saugomas Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje].
Parengė Danutė Ramonaitė
Juliaus Kanarsko nuotraukoje – Lenkimų senųjų kapinių (Pušų kapų / Maro kapelių / Markapių) vaizdas iš rytų pusės, nuo kelio Skuodas-Kretinga (S. Daukanto gatvės)