Svarbiausi M. K. Čiurlionio biografijos faktai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – žymiausias XX a. pradžios lietuvių dailininkas, kompozitorius, lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas.
Gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (dabar Senoji Varėna) Konstantino Čiurlionio (1851–1914) ir vokiškas šaknis turėjusios Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės (1854–1919) šeimoje, kurioje buvo kalbama lenkiškai. Kartu su pirmagimiu Konstantinu K. ir A. Čiurlionių šeimoje augo dar 8 vaikai: Marija (1879–1969), Juzė (1882–1969), Povilas (1884–1945), Stasys (1887–1944), Petras (1890–1924), Jonas (1891–1955), Valerija (1896–1982) ir Jadvyga (1898–1992).
Apie 1877–1878 m. Konstantinas kartu su tėvais persikėlė gyventi į Druskininkus. Jis mokėsi Druskininkų liaudies mokykloje ir ją 1885 m. baigė. Vaikystėje atsiskleidė berniuko polinkis ir gabumai muzikai: būdamas 5-erių jis jau skambindavo iš klausos, o 7-erių – skaitydavo iš natų. Iš pradžių muzikos jį mokė tėvas – vargonininkas ir chorvedys, Druskininkuose dirbęs vargonininku. 1889–1891 m. M. K. Čiurlionis muzikos žinias gilino, mokėsi groti Plungės kunigaikščio Oginskio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokykloje, 1892–1893 m. buvo šio dvaro orkestro fleitininkas. Tuo laikotarpiu jis pradėjo kurti muziką, susidomėjo daile. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute. Šių studijų baigiamojo darbo tema buvo kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“. Varšuvoje įgijęs kompozicijos specialybę, atsidėjo kūrybiniam darbui, visuomeninei kultūrinei veiklai. 1900 m. sukūrė savo garsiąją simfoninę poemą „Miške“. Vėliau, 1901–1902 m., mokėsi Leipcigo karališkoje konservatorijoje, kūrė muziką, dalyvavo visuomeninėje kultūrinėje veikloje. 1902 m. gavo Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą. Leipcige jis daug laiko skirdavo ir piešimui. 1902–1903 m. mokėsi Varšuvos piešimo mokykloje, dirbo privačiu muzikos mokytoju, 1903 m. nutapė 7 paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“, o 1904–1906 m. mokėsi Kazimiero Stabrausko vadovaujamoje dailės mokykloje Varšuvoje. Piešdamas, tapydamas neužmiršo ir muzikos – 1903 m. pradėjo kurti simfoninę poemą „Jūra“. Nuo 1904 m. savo dailės kūrinius eksponuodavo parodose. 1905–1906 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1907–1908 m. gyveno Vilniuje, su bendraminčiais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, aktyviai dalyvavo jos veikloje. 1907 m. Vilniuje susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite (su ja susituokė 1909 m. sausio 1 d. Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje, kuri yra dabartiniame Plungės rajone).
Norėdamas labiau išgarsėti kaip menininkas, draugų patartas 1908–1909 m. lankėsi, gyveno, kūrė Sankt Peterburge, ten aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje, kultūrinėje veikloje.
1909 grįžo į Lietuvą, kartu su Kazimieru Būga, Augustinu Voldemaru, Česlovu Sasnausku, Juozu Tallat-Kelpša parengė lietuvišką muzikinės terminologijos žodynėlį „Mūsų muzikos terminologija“.
1909 m. rudenį vėl išvyko į Sankt Peterburgą. Tais metais jis čia itin daug dirbo, pervargo ir susirgo depresija. Gydėsi Druskininkuose ir Pustelniko Raudonojo dvaro sanatorijoje netoli Varšuvos.
1910 m. tapo draugijos „Meno pasaulis“ nariu.
1910 m. birželio 12 d. gimė Mikalojaus ir Sofijos dukra Danutė. Kai jis gydėsi, žmona su dukrele gyveno atskirai.
1911 m. M. K. Čiurlionis susirgo plaučių uždegimu. Liga ji įveikė.
M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. Pustelninke. Jo palaikai buvo parvežti į Vilnių ir palaidoti Rasų kapinėse.
M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 200 užbaigtų tapybos darbų (tarp jų žymiausi: „Pasaka (Karalių pasaka)“, 1909 m.; „Rex“, 1909 m.; „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“, 1908 m.) ir apie 300 muzikinių kūrinių (dvi simfoninės poemos („Miške“ ir „Jūra“), simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, kantata „De profundis“, fuga „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, Styginių kvartetas, apie 200 kūrinių fortepijonui apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt. Dalis jo dailės ir muzikos kūrinių liko nebaigti.
M. K. Čiurlionis mėgdavo ir fotografuoti, ypač kelionių metu. Tai liudija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomos jo sukurtos nuotraukos. Jis buvo ir žodžio meistras, turėjo rašytojo talentą. Tai akivaizdu skaitant išlikusius jo laiškus, ypač adresuotus Sofijai Čiurlionienei-Kymantaitei.
Šiandien M. K. Čiurlionis – plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių kompozitorius ir dailininkas. Didžioji jo dailės kūrinių palikimo dalis, taip pat ir nemažai rankraščių, nuotraukų saugoma Kaune veikiančiame Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Po keletą jo kūrinių yra ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Valstybiniame rusų muziejuje Sankt Peterburge. Jo atminimas puoselėjamas, kūryba populiarinama Lietuvoje ir užsienyje. Druskininkuose veikia M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, Vilniuje – M. K. Čiurlionio namai. Daugelis vietų, kuriose yra lankęsis, gyvenęs, dirbęs M. K. Čiurlionis, yra pažymėtos informaciniais ir atminimo ženklais. 2017-aisiais Lietuvoje pradėtas formuoti nacionalinis M. K. Čiurlionio kelias, kuris jau veikia kaip nuolatinis objektų lankymo maršrutas.
„Čiurlionio kelią sudaro dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybės memorialinių objektų, jo atminimą įprasminančių ženklų bei gyvenimą ir kūrybą menančių vietovių visuma, sujungianti objektus pagal personalinės kultūrinės topografijos kriterijus. Čiurlionio kelias aktualizuoja dailininko gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Palangos miestuose ir Varėnos, Rietavo, Plungės rajonuose. Čiurlionio kelio objektus sujungiantį maršrutą sudaro apie 500 km.“[1]
M. K. Čiurlionis ir Žemaitija
M. K. Čiurlionio kūrybinio kelio pradžia yra glaudžiai susijusi su Žemaitija. 1889 m. jis, rekomenduotas Druskininkų gydytojo Jozefo Markevičiaus ir pakviestas pas jį Druskininkuose besigydančio Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio, kartu su kunigaikščiu atvyko į Plungę ir pradėjo mokytis tuo metu jau plačiai garsėjusioje M. Oginskio dvaro orkestro muzikos mokykloje. Jis kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais apsigyveno jiems skirtame bendrabutyje – „Muzikantinėje“. Joje orkestro mokyklos auklėtiniai gyvendavo, valgydavo, mokydavosi ir repetuodavo.
Plungėje būsimasis kompozitorius mokėsi groti fleita, klarnetu, pianinu ir vargonais. Čia jis domėjosi ir kitais instrumentais, tikrino partitūras. Žemaitijoje M. K. Čiurlionis susidomėjo piešimu. Besimokydamas Plungėje, M. K. Čiurlionis sukūrė apie 20 paveikslų.
Vaikinas buvo gabus, todėl jį greitai priėmė į dvaro orkestrą. M. K. Čiurlionis, kaip ir kiti orkestro mokyklos auklėtiniai, ne tik mokydavosi, grodavo orkestre, bet ir giedodavo bažnyčios chore. Jam siuvėjas Adolfas Daumantas buvo pasiuvęs uniformą – jo švarko apykaklę, kaip ir derėjo Plungės orkestrantams, puošė dvi lyros.
Pamokos orkestro mokykloje vykdavo lenkų kalba. Moksleiviai grodavo pučiamųjų, styginių instrumentų, simfoniniame orkestre. Kartu su M. K. Čiurlioniu čia grojo ir jo brolis Povilas.
Kunigaikščio M. Oginskio dvaro muzikos mokyklą M. K. čiurlionis baigė 1891 metais. Vėliau, 1892–1893 m., jis buvo Plungės dvaro orkestro fleitininkas.
Tuo laikotarpiu, kai M. K. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje ir grojo orkestre, kartu su orkestrantais lankydavosi, grodavo ir kaimyniniuose dvaruose, ypač Rietave, kur veikė Plungės kunigaikščio M. Oginskio brolio Bogdano Oginskio dvaro muzikos mokykla ir neatsiejama jos dalis orkestras. Šios mokyklos ir orkestrai glaudžiai bendradarbiavo. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus darbuotojai pažymi, kad „Buvo keičiamasi muzikine literatūra, natų rinkiniais, organizuojamos bendros repeticijos, o Mykolinių atlaidų ir kitų švenčių metu Rietave, Plungėje, Gandingos, Skroblės piliakalnių papėdėse, kitose įsimintinose vietovėse buvo rengiami bendri koncertai. Suprantama, kad, 1889 m. pradėjęs mokytis Plungės muzikos mokykloje, netrukus į šiuos įspūdingus muzikinius renginius įsijungė ir M. K. Čiurlionis.
Rietave muzikantai ypač mėgo koncertuoti į pietryčius nuo rūmų virš ledainės rūsio įrengtoje muzikantų terasoje. Iš čia atsiverdavo pasakiški vaizdai ne tik į rezidencijos bokštų siluetus, oranžerijų arkadas, bet ir į parterio gėlynus, Lelijų tvenkinį, žydinčiais krūmais padabintas Jaujupio pakrantes. Pietvakarių pusėje už Malūno tvenkinio driekėsi Rietavo miesto su švytinčiais bažnyčios bokštais panorama. […]
Legenda virtę pasakojimai primena, kad abiejų orkestrų atsisveikinimo koncertai Rietave buvo rengiami ir vienoje iš Malūno tvenkinio salų. Neveltui jai prigijo Muzikantų salos vardas. Kitos trys Malūno tvenkinio salos Rietavo muziejininkų siūlymu yra pavadintos Ramybės, Aukuro ir Vakaro salų vardais. Visos jos sudaro bendrą M. K. Čiurlionio salų grupę. […]
Romantizuotus M. K. Čiurlionio buvojimo Rietave laikus primena Muzikantų saloje 2005 m. pasodintas vardinis M. K. Čiurlionio ąžuoliukas ir vardinė Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės liepaitė. Link jų nuo Raudonųjų vartų alėjos veda kng. Bogdano Oginskio muzikantų krantinė, kurią puošia vardiniai keturiolikos žymiausių Rietavo istorinio orkestro vadovų ir muzikantų ąžuolai.“ [2]
Mokydamasis Plungėje M. K. Čiurlionis labai mėgo Plungės dvaro parką, ypač ūksmingesnes jo vietas. Čia jis dažnai grodavo, piešdavo, skaitydavo knygas. Labiausiai M. K. Čiurlionį žavėdavo Joninių nakties šventė rūmų parke. Tuo laikotarpiu jis parašė muzikinį kūrinį, skirtą kunigaikščio M. Oginskio vardo dienai. Jį per Mykolines atliko dvaro orkestras ir tai buvo graži staigmena kunigaikščiui. Po šio įvykio M. Oginskis vaikiną pasikvietė pokalbiui, jaunajam kompozitoriui kunigaikščio viešnia įteikė rožių.
Oginskio palankumas M. K. Čiurlioniui kasmet augo. Matydamas, kad tai tikrai gabus ir perspektyvus muzikantas, kunigaikštis 1892 m. M. K. Čiurlioniui paskyrė 13 rublių dydžio mėnesinę stipendiją (tais laikais tai buvo gana didelė pinigų suma) ir pasiuntė jį mokytis į Varšuvos muzikos institutą, kuriame jis 1894–1899 m. mokėsi T. Brzezickio, A. Sygietyńskio fortepijono ir Z. Noskowskio kompozicijos klasėse. Vėliau, 1901–1902 m, jis žinias gilino Leipcigo karališkoje konservatorijoje (C. H. C. Reinecke’s kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse). Jo mokslus čia taip pat finansavo Mykolas Oginskis. Kunigaikščiui M. Oginskiui mirus, finansavimas nutrūko, lėšų pragyvenimui M. K. Čiurlionis turėdavo užsidirbti pats.
Tiek studijų laikais, tiek ir vėliau, po kunigaikščio M. Oginskio mirties, M. K. Čiurlionis dar ne kartą buvo atvykęs į Plungę. Vėliau į Žemaitiją jį atvesdavo meilė kurį laiką dabartinio Plungės rajono teritorijoje esančiame Kulių miestelyje, taip pat ir Plungėje gyvenusiai rašytojai, vertėjai, visuomenės veikėjai Sofijai Kymantaitei (1886–1958), su kuria jis susipažino 1907 m. rudenį Vilniuje.
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė gimė 1886 m. kovo 13 d. Joniškyje savo žemės neturėjusio bajoro Leono Kymanto ir Elžbietos Jarulaitytės-Kymantienės šeimoje. Kadangi šeima vertėsi sunkiai, Sofijos motinos brolis kunigas Vincentas Jarulaitis (1859–1939) nuo 1890 m. ėjęs Kulių parapijos vikaro pareigas, 1893 m. L. ir E. Kymantų šeimai pasiūlė persikelti gyventi į Kulius. Šie pasiūlymą priėmė. Kuliuose Sofijos tėvas ūkininkavo klebonijos ūkyje, o mama šeimininkavo klebonijoje, o Sofija šiame miestelyje privačiai pradėjo mokytis bendrųjų lavinimosi dalykų ir muzikos. Vėliau, 1900–1910 m., V. Jarulaitis buvo Plungės klebonas ir Rietavo dekanas. Jis Plungėje pradėjo statyti kunigaikščio M. Oginskio finansuotą naująją mūrinę Plungės bažnyčią, 1909 m. Babrungo upės pakrantėje įrengė lurdą. Tuo laikotarpiu Sofija dažnai apsilankydavo nPlungėje. Kartu su ja čia jau po studijų atvykdavo ir M. K. Čiurlionis. Jis labai mėgo jūrą, tad daug jo kūrinių yra jūros tema. Pirmą kartą Palangoje M. K. Čiurlionis apsilankė kartu su savo globėju M. Oginskiu 1899 m., kai buvo baigęs studijas Varšuvoje. 1908 m. čia sugrįžo kartu su Sofija, kuri jau buvo jo sužadėtinė. Čia jie tą apie vasarą poilsiavo. Sofija buvo apsistojusi netoli grafų Tiškevičių įkurto Birutės parko poilsiui pritaikytoje medinio namelio Nr. 17 „salkutėje“ dabartinėje Liudo Vaineikio gatvėje, o M. K. Čiurlionis – netoli stovėjusio kito namelio salkutėje. Jie laiką leido vienas kitą lankydami, vaikščiodami po parką, pajūriu, pasiekdavo ir Palangos tiltą į jūrą. Čia būdamas M. K. Čiurlionis planavo sukurti operą „Jūratė“, nutapė V sonatą (Jūros sonatą), diptiką „Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“. Vėliau Palangą, čia praleistas atostogas jis vis prisimindavo Sofijai adresuotuose laiškuose. Liko ir Sofijos prisiminimai apie tą vasarą Palangoje. 1955 m. ji rašė: „Tas mėnuo Palangoje su niekuo nesulyginamas sapnas. Tebestovi tas namas, kur aukštai salkoje gyvenau aš, netoli parko irgi salkutėje gyveno Konstantinas. Taigi ryte jis anksti kėlėsi, ėjo į jūrą, maudėsi, stebėjo jūrą ankstyvą rytmetį ir jau 9 ryte buvo mano kambaryje, kur laukiau paruošus pusryčius. 10 valandą jau skyrėmės, – palydėdavau, t. y. jis mane palydėdavo į jūrą maudytis ir nuskubėdavo prie savo darbo. Aš išsimaudžius grįždavau ir rašydavau porą valandų, nes „režimas“ reikalavo, kad šeštadienį rodytume vienas antram, ką padarę. Apie 3–4 val. – dažnai ir po 4-ių – pietūs mano kambarėlyje, mano pačios ant spiritinės mašinėlės pagaminti pietūs – ir po pietų laikas mūsų! Tolimi pasivaikščiojimai, ir vis taip, kad saulėlydžiui būtume pajūryje“.
1969 m. Palangoje prie Vaineikių gatvės namo Nr. 17, kuriame lankėsi M. K. Čiurlionis ir S. Čiurlionienė-Kymantaitė atidengta jų anūkės D. Zubovaitės-Palukaitienės sukurta memorialinė lenta.
M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė, vengdami smalsuolių, tuokėsi ne Plungės bažnyčioje, kurioje tada klebonavo Sofijos dėdė kun. Vincentas Jarulaitis, o Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje, kuri taip pat yra dabartinio Plungės rajono teritorijoje. Jų santuoka čia buvo įregistruota 1909 m. sausio 1 d. (pagal naująjį kalendorių – sausio 14 d.). Po vestuvių jie aplankė Sofijos tėvus Kuliuose, Karklėnuose, dėdę kun. V. Jarulaitį Plungėje ir kt. artimuosius.
1909 m., kai Sofija ir Mykolas Konstantinas Čiurlioniai jau buvo vedę, jiems kun. V. Jarulaitis porai mėnesių buvo užleidęs savo svetainę. Tada, būdamas Plungėje, M. K. Čiurlionis grodavo vargonais Plungės bažnyčioje, kurdavo paveikslus. Lankė jis ir savo jaunystės vietas. Kai kartu su Sofija nuvažiavo į Astreikių lanką, kurioje jo mokymosi Plungės dvare laikotarpiu grodavo per kunigaikščio M. Oginskio varduvių šventę Mykolines, liko nakvoti Astreikių sodyboje. Iš ryto ilgai vaikščiojo po Pilalių apylinkes. Šių apylinkių grožis įamžintas ne viename M. K. Čiurlionio kūrinyje.
2025-aisiais Žemaitijoje planuojami svarbiausi M. K. Čiurlionio metams skirti renginiai
Plungė, Rietavas, Palanga, Kuliai, Šateikiai – penkios Žemaitijos gyvenvietės, tiesiogiai ir labiausiai susijusios su M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba. Trys jų (Plungė, Rietavas ir Palanga) yra įtrauktos į nacionalinį M. K. Čiurlionio kelią. Tad neatsitiktinai daugelis renginių, numatytų M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų paminėjimui skirtame plane, vyks Žemaitijoje. Daugiausiai jų turėtume sulaukti 2025-ųjų metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį ir didžioji jų dalis bus koncertiniai. Tų pačių metų ketvirtame ketvirtyje Palangoje planuojama pastatyti M. K. Čiurliniui skirtą meninį akcentą – skulptūrą. 2025-ųjų metų pabaigoje Druskininkuose, Kaune ir Žemaičių dailės muziejuje Plungėje vyks rekonstruoto M. K. Čiurlionio pirmojo Lietuvos dailės draugijos renginių ciklo koncertai. Šio menininko kūrybos motyvais numatyta puošti kalėdines egles ir / arba viešąsias erdves ne tik Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, varėnoje, bet ir Rietave, Plungėje bei Palangoje.
Tarp svarbiausių 2025-aisiais metais organizuojamų M. K. Čiurlioniui skirtų edukacinių renginių numatyta įgyvendinti M. K. Čiurlionio kelio topografinę savaitę, kurios metu 2025 m. II ketvirtį bus vykdoma M. K. Čiurlionio kelio objektus ir kūrybinį palikimą aktualizuojančių renginių programa „Čiurlionio Lietuva“, kuri taip pat bus skirta ne tik Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Varėnos, bet ir Rietavo, Plungės, Palangos gyventojams ir jų svečiams.
Tą patį antrąjį ketvirtį (birželio 15 d, vykstant Plungės miesto šventei) Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka planuoja pakviesti į lauko fotografijos parodos „Fotoalėja’24“: meninės improvizacijos M. K. Čiurlionio tema“ atidarymą prie Plungės dvaro sodybos laikrodinės, parodos aptarimą ir vinilinis vakarą su M. K. Čiurlionio kūryba, grupės „Vaibai ore“ pasirodymą, kurio metu skambės specialiai šiam projektui sukurta muzikinė, poetinė ir performatyvi improvizacija, skirta M. K. Čiurlioniui. Renginyje bus eksponuojamos M. K. Čiurlionio fotografijos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus.
Tą pačią dieną Žemaičių dailės muziejus yra numatęs visuomenę pakviesti į pikniką „M. K. Čiurlionio sodai“ – tradicinį edukacinį renginį buvusios Mykolo Oginskio muzikos mokyklos vietoje, kuriame koncertuos Plungės meno mokyklos pučiamųjų orkestras ir dainuojamosios poezijos atlikėjai.
2025 m. pirmąjį ketvirtį Plungės turizmo informacijos centras ir Žemaičių dailės muziejus yra numatęs parengti ir išleisti turistinio maršruto bukletą (žemėlapį) „M. K. Čiurlionis Plungėje“. Antrąjį ketvirtį turėtų vykti ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus bei Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos rengiamas moksleivių piešinių konkursą M. K. Čiurlionio kūrybos tema. Numatoma suorganizuoti ir aktyviausių konkurso dalyvių pažintinę kelionę „M. K. Čiurlionio kelio 2025“ maršrutu Rietavas–Varėna–Druskininkai–Vilnius– Kaunas–Rietavas. Na o Žemaičių dailės muziejus tą patį ketvirtį parengs teminę ekskursiją „Geltonasis karavanas M. K. Čiurlionio keliais“ Plungės rajono savivaldybėje ir suorganizuos dailės studijos „Čiurlioniukai“ dalyvių vasaros stovyklą, kurios tikslas – aplankius M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas Plungės rajone, surengti vaikų piešinių parodą M. Oginskio rūmų parke. Liepos 14 –20 dienomis šis muziejus surengs tarptautinį dailės plenerą-parodą „Plungė – M. K. Čiurlionio meilės miestas“. Jame dalyvaus dailininkai iš Plungės miesto partnerių: Mendeno (Vokietija) ir Tukumo (Latvija). Menininkai važinės po M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas Plungės rajone ir patirtus įspūdžius įprasmins dailės plenero metu. Trečiąjį ketvirtį Žemaičių dailės muziejus yra numatęs suorganizuoti XX tarptautinį M. Oginskio muzikos festivalį, skirtą M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Jo programoje bus klasikinės muzikos koncertai, kuriuose dalyvaus simfoniniai ir kameriniai orkestrai su solistais.
Tą patį ketvirtį VšĮ „Palangos orkestras“ planuoja Palangos Birutės parke suorganizuoti tradicinį Palangos pučiamųjų orkestro vasaros koncertų ciklą „Orkestro vasara 2025“ ir taip visuomenei priminti, kad 1889–1893 m. M. K. Čiurlionis, mokydamasis Plungės dvaro orkestro mokykloje ir grodamas fleita šio dvaro orkestre, dažnai koncertuodavo ne tik Plungėje, Rietave, Kretingoje, Rygoje, bet ir Palangoje, kurios grafas feliksas Tiškevičius bičiuliavosi su kunigaikščiu M. Oginskiu. Savo ruožtu Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla yra numačiusi 2025 m. rugsėjo 20 d. surengti Rietave koncertą „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“. Jo metu koncertuos Žemaitijos regiono muzikos ir meno mokyklų jungtinis styginių instrumentų orkestras.
Tų pačių metų trečiąjį ketvirtį Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus parengs lauko fotodokumentinę ekspoziciją buvusios kunigaikščių Oginskių rezidencijos parteryje. Joje bus pristatyta atmosferiniam poveikiui atspari teminė fotodokumentinė ekspozicija „Rietavo architektūrinių landšaftinių siluetų užuominos kai kuriuose M. K. Čiurlionio paveiksluose“, o Rietavo savivaldybė Rietave surengs jubiliejinį simfoninės muzikos koncertą. Tą patį ketvirtį VšĮ Tytuvėnų festivalis, M. K. Čiurlionio namai planuoja pakviesti į festivalį „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“.
Aktuali plane numatyta priemonė yra ir nacionalinio kultūros kelio „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias“ ženklo bei ženklinimo sistemos sukūrimas. Tam skirtą kūrybinį konkursą 2024 m. paskelbė Lietuvos muziejų asociacija ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Tarp kitų svarbiausių jubiliejiniams metams skirtų sumanymų yra ir virtualios realybės filmo apie M. K. Čiurlionio sukūrimas. Bus išleista ir kolekcinė moneta bei pašto ženklų serija, iki 2026-ųjų pabaigos planuojama surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, o Leipcige, ant pastato, kuriame šis menininkas 1901–1902 m. gyveno, pritvirtinti atminimo lentą. Apie M. K. Čiurlionį jo minėjimo metais bus išleista ir naujų knygų, pagal jo kūrinius pastatyta spektaklių, surengta daugybė kitų renginių įvairiose Lietuvos vietose. Už jų organizavimą yra atsakingos ne tik Vilniaus, Kauno miestų, Druskininkų, Rietavo, Plungės, Varėnos rajono, Palangos miesto savivaldybės, bet ir daugelis kitų įstaigų ir organizacijų, tarp jų ir tokios kaip Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto, Susisiekimo, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamentas ir Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, VšĮ M. K. Čiurlionio namai, VšĮ „Europos parkas“, Lietuvos muziejų asociacija, akcinė bendrovė Lietuvos paštas, Lietuvos bankas, koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilniaus kultūros centras bei daugelis kitų.[3]
_______________________
[1] „Apie projektą“, M. K. Čiurlionio kelias: https://ciurlioniokelias.lt/apie-projekta/.
[2] „Rietavas“, M. K. Čiurlionis: https://ciurlionis.eu/content/rietavas.
[3] „Patvirtinta Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programa, kurioje – per 120 vizionieriui dedikuotų idėjų“, M. K. Čiurlionis: https://ciurlionis.eu/content/patvirtinta-ciurlionio-150-uju-gimimo-metiniu-minejimo-programa-kurioje-per-120-vizionieriui-dedikuotu-ideju?source=news; „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://lrv.lt/public/canonical/1720604868/335107/2024.07.10_M.K._%C4%8Ciurlionio_met%C5%B3_veiklos_planas.pdf.
Nuotraukoje – M. K. Čiurlionio paveikslo „Žemaičių koplytstulpiai“, sukurto 1909 m., fragmentas. Originalas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Fotoreprodukcija iš RKIC archyvo
Parengė Danutė Mukienė