Ilonos Žvinakienės tapybos darbų paroda „Einu namo“ atidaryta Žemaičių dailės muziejuje (Plungė)

2022 m. gegužės 6 d. Žemaičių dailės muziejuje (Plungės kunigaikščių Oginskių rūmai) atidaryta Ilonos Žvinakienės tapybos darbų paroda „Einu namo“. Išsami informacija apie parodą ir jos autorę – internete (adresas:
https://www.zdm.lt/naujienos/ilonos-zvinakienes-tapybos-darbu-paroda-einu-namo/).

 

***

Kam reikalinga tapyba? Kodėl daugelį šimtmečių gyvavusi, išgyvenusi krizes ir keisdamasi, ji išliko iki šių dienų? Viena iš priežasčių tikriausiai yra menininko sugebėjimas kurti pasaulius, būti Kūrėju. Ir tik nuo menininko priklauso, koks tas pasaulis bus, kokiu prasmingu turiniu jis užpildys naują savo paveikslo visatą. Tapyba jungia du pasaulius: vaizdų pasaulį – idėjos ir objektyvios realybės pasaulį. O žiūrovas šioje visatoje tampa keliautoju, išgyvenančiu autoriaus emocijas, prisipildydamas menininko kuriamų vaizdų.

Ilonos Žvinakienės kūryba tai  tarsi kelionė į laimės visatą. Žvelgdami į paveikslus, jaučiame įkvepiantį pavasario lengvumą, begalinį žydinčių laukų svajingumą ir ramybę, vasaros gėlių aistrą ir ryškumą, saldų bučinio švelnumą, meditatyvų vėsaus miško paslaptingumą, marių vandens gaivą, šiltos saulės auksą.

Kiekvienai emocijai išreikšti ji parenka savo siužetą, motyvą ir juos įkūnija naudodama įvairias išraiškos priemones:  beribį ekspresyvumą, kuris atveda žiūrovą nuo visiško atitrūkimo nuo tikrovės iki išskirtinio kaligrafinio-linijinio vaizdavimo, priartinančio jį prie apčiuopiamo daiktiškumo. Dažų potėpiai ant drobės dedami taip meistriškai, kad žiūrėdamas į juos,  patiri didžiulį malonumą grožėdamas sukurtu realaus pasaulio atvaizdu.

Tapybos technikų įvairovė netrukdo žiūrovui pajausti iš paveikslų transliuojamą pozityvių emocijų sklaidą, kartu demonstruoja aukštą tapytojos Ilonos Žvinakienės profesionalumą ir talentą, retai  šiuolaikinėje tapyboje pasitaikančią  turinio ir formos harmoniją. Turėdama Dievo dovaną pamatyti grožį, ji tuo naudojasi, tapydama savo gimtojo krašto gamtos motyvus  ir perteikdama būties džiaugsmą begalinėje jos įvairovėje.

Marina Čekmariova

 

Nuotraukoje – Ilona Žvinakienė ir parodos reklaminis plakatas. Iliustracijos iš Žemaičių dailės muziejaus archyvo

Smush Image Compression and Optimization