Pats pagrindėnis, pats svarbiausis mona Profesuorios stodėjuojint Vėlniaus universitetė bova Jucīs Adolfs, katras na tik kad sokūrė pasaulie pripažinta Lietovuos teorėnės fizikas muokīkla, bet ėr bova mums, stodėntams, paskiau Fizikas instituta bėndradarbems dėdėliausis autuoritets. Ėš vėsū 18 tou laiko Vėlniaus universitetė stodėjavosiu teoretėku, tik 3 bovuom žemaitē, vo vėsė kėtė – rusakalbē, katrū daugoma bova Lietovuos žīdā. Mūsa Profesuorios so vėsās stodėntās bova teisings ė mandagos. Paskaitas nu tretiuojė kursa bova skaituomas lietovėškā, bet Jocīs tik mums, žemaitems, liōb sakītė pastabas diel lietoviu kalbuos.
Vėinamė Profesuoriaus semėnarė tretemė kursė aš toriejau papasakuotė, pagal kuokius princėpus īr klasifėkoujemas elementariuosės dalelės. Pasakuodams tonkē kartuojau vėina žuodi – spīnas. Mon pabėngos, A. Jucīs paklausė vėsū tuo semėnara stodėntu, kaip anėi soprata mona pranešėma. Vėsė patvėrtėna, kad vėskas bova teisingā išdiestīta. Tumet Profesuorios pėktuokā monės paklausė, ar aš žėnau, kāp lietovėškā tor būtė vadėnams tas anglėšks žuodis spīnas. Nažėnuojau, kad pagal dar naišspausdinta fizikas termėnū žuodīna ons vadėnas sukinīs, ė bovau nubausts – gavau mažiesni ivertėnėma. Kėtakalbems diel tuokiū termėnū vartuojėma A. Jucīs nieka nasakė.
Fizikas institutė A. Jucīs bova ivedės praktika kuožna savaitė darītė muokslėnius semėnarus, katrūs liōb būtė svarstuomė naujē parašītė muokslou aktoalė straipsnē, aptaramas pasaulė muokslėniūs žornalūs paskelbtas fizikas naujīnas. Tū semėnaru vaduovs bova pats Profesuorios. Po kuožna pranešiejė pasėsakīma A. Jucīs pėrmiausē liōb pakomėntuotė so fizikas muokslo sosėjosius dalīkus, vo paskiau vėsėms liōb pasakītė, kuokės lietoviu kalbuos klaidas ė fizikas termėnū klaidas bova padarītas. Profesuoriaus autuoritets bova tuoks dėdėlīs, kad nieks nikumet naliōb sopīktė ož tuokės pastabas – vėsa laika bovuom pratėnamė vartuotė lietovėškus fizikas termėnus.
A.Jucė pastongū dieka bova pradieta muokslėnė žornala „Lietuvos fizikos rinkinys“ leidība. Po kuožna straipsnė, katras tās laikās toriejė būtė parašīts rusėškā, Profesuorios īvedė privaluoma sālīga – parašītė lietovėška santrauka. Pradiuo nabova lėngvā – vėsė autuorē liōb biegtė pas mona muokslėni vaduova – žemaiti nu Beržuora Ušpalį Kuostą, katras ėlga laika dėrba so prof. Brazdžiūna Puovėla vadovaujema „Fizikos terminų žodyno“ darba gropė ė gerā muokiejė vėsus naujus fizikas termėnus.
A. Jucīs dėdėlē tonkē kap kreipėni i žmuogo vartuojė žuodi tamsta. Ons bova ėšspausėnės muokslėnemė kalbuotīras žornalė straipsnieli so pavīzdes, kāp kreipėnė tamsta vartuojėms pagražėn lietoviu kalba, kad kėtās kartās gal būtė maluoniau sakītė tamstelė, tamstītė ė pan. Gaila, kad Profesuoriaus pastongas natoriejė dėdėlė palaikīma. Tik par A. Jucė laiduotovės prof. Rudziks Zenonuons, sakīdams atsėsveikėnėma kalba so vėsū mūsa Profesuorio, vartuoje žuodi tamsta.
A. Jucīs – kraštuotīrininks
A.Jucīs, būdams napaprasta prodoktīvoma muokslėninks, parašės daug muokslėniu straipsniu, ėšspausdėnės kelės dėdėliuos apimtėis ė svarbės monografėjės, dalyvavės ė pats organizavės tarptautėnės muokslėnės konfėrėncėjės, kažėn kāp sogebiejė sorinktė kelis tuomus medžeguos aple žemaitiu krašta. Daugiausē rinka Klausgalvu Medsiediu, Kalnalė, Salontū, Nasrienu, Kretinguos, Plungės istuorėjė, inpormacėjė aple tradicėjės, papruotius, iduomavuos sava gėmėnėis kėlmė. Stodėjava bažnītėnės kningas, rinka medžega aple vīskopa Valončio Motiejo, prisėdiejė pri M. Valončiaus moziejaus isteigėma Nasrienūs, bova parašės straipsni aple M. Valončiaus šeima, katras sovietėnēs laikās nabova išspausdints.
A. Jucīs, karto so Kretinguos moziejaus dėrektuorio Mickevīčė Jūzopo parašė namažā straipsniu aple Kretinguos ė Plungės rajuonu kaimū žmuoniū gīvenėma, aple ten bovosius dvarus.
A. Jucė kap kraštuotīrininka veikluos gīlis toriejė būtė tėkrā ka namažos, jeigo ons sogebiejė išsėaiškintė, kad anuo stodėnts Ramuons Al’puonsos tor gėmėnīstės rīši so M. Valončio. Atējė viena karta Fizikas institutė Profesuorios pas mona muoklslėni vaduova Ošpali Kuosta, kažėn kū aptarė, vo išēdams paklausė, ar A. Ramuons žėna, kad ons tor gėmėnīstės rīšiū so M. Valončio. K. Ušpalis patvėrtėna, kad A. Ramuons žėna – bovau anam tou sakės. Tas mona žėnuojėms tabova tuoks, kad pas sava diedė Bladi, gyvenosi buočiu suoduo Sieleniu kaimė, bova palėkts patėis Vīskopa buočems ožrašīts paveikslos. Vo ta gėmėnīstė īr tuolėma – buočios Ramuons Jūzops bova vīskopa M. Valončiaus posseserės Magdelenas sūnos.
Mīliejuom mes, A. Jucė muokėnē, sava Profesuorio ož anuo muoksla žėnės, išminti, griežtoma, karto ėr teisingoma. Anam vaduovaujint, dabar sakītomi, bova autoritarizmos, bet jeigo Profesuosios kelis metus ėš eilies ož gerus muokslėnius pasėikėmus tam patem žmuogou pasiūlė skėrtė premėjė, vėsė žėnuojė, kad tas žmuogos tuos premėjės bova verts – nareikiejė nikuokiū komisėju žmuogaus muokslėnems darbams ivertintė.
Vuos tik 70 metu solaukės, daug dar naigīvendintu muosklėniu pruojektu toriejės prof. A. Jucīs staigē numėrė. Sunkē bova tou patėkietė. Laiduojuom mes, Fizikas instituta žmuonės, sava Muokītuoji tēp, kap ka īr laiduojemis patīs artemiausė žmonės, kap laiduojamis tievā…
Po 50 metu nu Profesuoriaus mėrtėis do fizikā, žemaitē – kretingėškis Ramuons Al’puons ė plungėškis Vėngalis Buonėpacos – nuejuov pri A. Jucė kapa Vėlniaus Antakalnė kapūs, padiejov gieliū, oždegiev atmėnėma žvakelė. Aplonkiev ė Juciū nomus, i katrus isėlēda Profesuoriaus jaunesniuojė sūnaus Gedemina našlie Jucienė Elvīra. Ana papasakuojė, kad nomūs Papa (tūs nomūs Profesuorio vėsė tēp vadėna) bova tėkslos kap laikruodis – nabova nikumet ni vėinuos mėnotės pavielavės pri šeimuos pėitu stala. Papas šeima gražē sogīvena, ons pats nomūs vėsumet žemaičiava.
Vėngalė Bonifaca ė Jocė Virginėjaus portėgrapėjuos: pranešėma skaita prof. Ramuons A’lpuons; būrielis akademika A. Jucė talėnta gerbieju fiziku (iš kairies): prof. dr. Norvaišos Egidijos Saulios, dr. Vėngalis Bonipacos, prof. habil. m. dr. Ramuons Al’puons, prof., habil. m. dr. Laurinavičius Alberts ė istuorėks Jocīs Virginėjos Vėlniaus žemaitiu kultūras draugėjės rėngėnie Vėlniaus muokītuoju nomūs 2024 m.; pri A. Jucė kapa – prof., habil. m. dr. Ramuons Al’puonsos