Muziejuose kaupiamų ir saugomų vertybių skaitmeninimas – šiandien jau įprasta šių atminties institucijų veikla. Esant galimybei, sukurtą skaitmeninį turinį (eksponatų ir kt. vertybių vaizdus, jų aprašus) muziejai ir viešina, taip sudarydami galimybę visuomenei geriau su jais susipažinti. Didžiausia prieiga prie šių duomenų – Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) interneto portalas www.limis.lt. 2020 m. viduryje šios informacinės sistemos duomenų bazėse jau buvo saugomi duomenys daugiau negu apie milijoną muziejuose sukauptų kultūros paveldo objektų. Daugumos jų duomenys viešinami. Šioje sistemoje buvo aprašyta ir apie 10 tūkst. Žemaičių muziejaus „Alka“ (Telšiai) žinioje esančių kultūros paveldo objektų (kartu su metaduomenimis viešinama apie 8 tūkst. nuotraukų). Iš jų 178 LIMIS viešinami objektai buvo tiesiogiai susiję su buvusiais Platelių dvaro šeimininkais grafais Šuazeliais.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas Platelių dvaro archyvas. Tarp šio archyvo vertybių – nemažai nuotraukų.
Ilgametė Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorijos skyriaus vedėja Regina Bartkienė internete paskelbtame straipsnyje „Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė palikimas Žemaičių muziejuje „Alka“ (prieiga https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/lietuvos-simtmeciui/sofijos-tyzenhauzaites-seimos-palikimas) rašo, kad „Platelių dvaro archyvo ikonografijos rinkinyje saugoma 150 vnt. pavienių fotografijų, datuojamų 1870–1880 m. […] Kitoje fotografijų pusėje įrašai daryti muziejininko Vito Valatkos. Iš kur paimti duomenys, nežinoma, tik galima spėti, kad tuo metu buvo daug bendrauta su Platelių istoriją tyrinėjusiu muziejininku, kraštotyrininku Juozu Mickevičium. Įrašuose nurodoma asmenų vardai, pavardės, metai, taip pat teigiama, kad fotografijų autorius – Aleksandras Šuazelis […]. Šioje medžiagoje užfiksuoti XIX a. Platelių miestelio ir dvaro sodybos vaizdai, dvaro tarnautojai, Platelių gyventojai, Šuazelių šeima: Sofija de Šuazel-Gufjė (Tyzenhauzaitė), jos sūnaus Aleksandro vaikai Gabrielius, Aleksandras, Marija, Liudvikas ir jų motina Sofija de Šuazel-Gufjė (Čapskaitė). Dalis asmenų fotografijose nežinomi. Tarp neatpažintų rinkinio fotografijų gali būti ir Aleksandro Šuazelio, kuris pats fotografavo, portretas, bet, deja, apie jį nėra jokių įrašų. […]
Remiantis fotografijose užfiksuotų vaikų amžiumi, galima tvirtinti, kad fotografuota, matyt, […] apie 1880–1890 m. Liudviko (Lui) Šuazelio gimimo data – 1880-09-01.
Dvaro pastatų fotografijų mažai. Yra viena fotografija su 1935 m. Platelių dvaro rūmų vaizdu bei aštuonios XIX a. pabaigos fotografijos, kuriose užfiksuoti dvaro ūkiniai pastatai.
Be pavienių fotografijų, išliko du Šuazelių šeimos albumai, kuriuose dvaro gyvenimą mena 101 fotografija. Jose, be pačių Šuazelių šeimos narių, yra ir barono von Röne fotografija, Vokietijos kaizerio Wilhelmo I, Napoleono III ir kt. istorinių asmenybių portretinės fotografijos. Deja, įrašų mažai ir daugelis asmenų fotografijose neatpažinti. Vizualiai galima atpažinti tik Marijos, Gabrieliaus, Aleksandro, Liudviko Šuazelių bei jų motinos Sofijos Čapskaitės Šuazel portretines fotografijas (10 vnt.). Patys albumai puošnūs, oda aptrauktais viršeliais, sutvirtintais metalo aptaisais. Juose fotografijos darytos įvairių Europos šalių fotografų (Drezdeno, Paryžiaus, Rygos, Krokuvos, Berlyno, Venecijos) fotoateljė.
XX a. pirmos pusės fotografijų dvaro archyve rasta vos keletas. 1996 metais keturias vertingas fotografijas padovanojo 1936–1937 m. dvare dirbusi virėja Adelė Gorainytė, vėliau gyvenusi Žemaičių Kalvarijoje. Jose užfiksuota Marijos Šuazel laidotuvės, ketvirtame šio amžiaus dešimtmetyje dirbę dvare tarnautojai, rūmų pastatas. […]“
2020 m. spalio mėnesį LIMIS portale jau buvo paviešintos 79 Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomos Platelių dvaro nuotraukos, kurių autorystė priskirta Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė sūnui Aleksandrui Vladislovui Ignacui Oktavijui de Šuazeliui-Gufjė (1821–1896). Beveik visos jos yra stipriai laiko, drėgmės bei kitų fizinių veiksnių paveiktos, kai kurios ir apiplėšytos, išteptos, bet jų išliekamoji vertė neginčijama. Daugelis šių nuotraukų, kuriose įamžinti Aleksandro vaikai, yra padarytos profesionaliai. Kai kurios jų (GEK 16899, GEK 16901, GEK 16902, GEK 16905, GEK 16906, GEK 16908, GEK 16909, GEK 16910, GEK 16922, GEK 16923, GEK 16924, GEK 16925, GEK 16938 ir kt.), atrodo taip, lyg būtų sukurtos foto ateljė. Matosi, kad prieš fotografavimą viskas iki smulkmenų buvo apgalvota: vaikai gražiai aprengti, jų laikysena reprezentatyvi, puikiai parinkti fonai; kai kur sunku net atspėti, ar tai natūralus vaizdas, ar dirbtinis. Apšvietimas taip pat geras.
Puiki ir gerai išsilaikiusi Aleksandro autorystei priskirta jo mamos Sofijos Tyzenhauzaitės portretinė nuotrauka (GEK 16912). Čia Sofija įamžinta jau senyvame amžiuje. Ji sėdi krėsle, yra pasipuošusi nėriniuota juoda suknia, rankoje – skėtis, ant galvos – graži skrybelaitė. Žiūrėdamas į šį rašytojos portretą imi abejoti, ar teisi buvo jos dukterėčia Gabrielė Giunterytė Puzinienė, knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ rašydama, kad senyvame amžiuje Sofija visai neskirdavo dėmesio savo išorei (šiuos teiginius yra pakartoję ir keletas kitų S. Tyzenhauzaitės amžininkų).
Yra išlikę ir daugiau Aleksandrui priskiriamų puikių moterų portretinių nuotraukų, tarp jų ir GEK 16942, GEK 16940, GEK 16941, GEK 16939, GEK 16940).
Jei šios nuotraukos išties sukurtos Sofijos Tyzenhauzaitės sūnaus Aleksandro, neabejotina, kad jis buvo įsigijęs vieną iš moderniausių XIX a. antroje pusėje Europoje buvusių fotoaparatų, o fotografavimo meno buvo mokęsis pas patyrusį fotografą. Matosi, kad jis turėjo ir išlavintą meninį skonį.
Dar labiau stebina Aleksandro autorystei priskiriamos nuotraukos, kuriose yra įamžinti Platelių dvaro valstiečiai. Akivaizdu, kad tai nėra atsitiktinės nuotraukos, kad daugelį jų fotografas sukūrė planingai siekdamas savo tikslo – nuotraukose užfiksuoti ano meto Platelių krašto valstiečių tipus, jų aprangą. Itin dėmesį patraukia šios nuotraukos: „Keturi sėdintys vyrai“ GEK 16973; „Nežinomas ponas su grupe dvaro darbininkų“ GEK 37617/21; „Platelių apylinkės valstiečiai“ GEK 16964, GEK 16965 ir GEK 16967. Iškalbingos ir kitos grupinės nuotraukos. Nemažai grupinių nuotraukų, kuriose matome Aleksandro žmoną Sofiją su vaikais ir artimaisiais.
Nuotraukoje GEK 16984 įamžintas Platelių miestelis ir Platelių ežeras.
Dėmesį patraukia ir nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti ano meto Platelių dvaro pastatai ( GEK 16956, GEK 16960, GEK 37617/2, GEK 37617/4). Yra net ir tokių, kuriose net pastatų statybos įvairūs momentai įamžinti (GEK 16958, GEK 16957, GEK 16959).
Aleksandras vaikų sulaukė jau būdamas garbaus amžiaus – dukra Marija Sofija gimė, kai jam buvo 50 metų, o sūnūs gimė dar vėliau (1873–1890 m.). Prie daugelio tokių nuotraukų, kurių autorystė priskiriama Aleksandrui, pažymėta, kad nuotraukos sukurtos 1880–1890 m. laikotarpyje. Tai reiškia, kad Aleksandras kūrė nuotraukas ir būdamas 75-erių metų amžiaus. Šiandien tai patikslinti gana sudėtinga. Vadovaujamasi anksčiau Žemaičių muziejuje „Alka“ dirbusių muziejininkų parengtais nuotraukų aprašais. Dalį jų būtina patikslinti. Pvz., rašoma, dviejose XIX a. 8 deš. Datuojamose nuotraukose nurodyta, kad yra įamžintas Sofijos Tyzenhauzaitės vyras Antuanas Lui Oktavijus de Šuazelis, tačiau jis XIX a. 8-ojo dešimtmečio nesulaukė – mirė 1840 metais, tad šiose nuotraukose jis negali būti įamžintas.
***
Šis straipsnis papildomas aktualia publikacija „Maskvoje surengtoje Rusijos etnografijos parodoje (1867 m.) buvo nuotraukų ir iš Platelių dvaro archyvo rinkinio“, paskelbta adresu https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/maskvoje-surengtoje-rusijos-etnografijos-parodoje-1867-m-buvo-nuotrauku-ir-is-plateliu-dvaro-archyvo-rinkinio/