Balandžio pirmoji – ne tik tarptautinė melagių, juokų, paukščių diena, bet ir džiaugs­mo, mei­lės, pavasario šven­tė

Balandžio 1-oji – tarptautinė Melagių ir juokų diena, senovės Romoje vadinta Kvailių diena. Tai kartu ir džiaugs­mo, mei­lės, pavasario šven­tė, pasaulinė paukščių diena, kurios metu skatinama globoti nykstančius paukščius bei kelti inkilus.

Yra pagrindo manyti, kad Melagių ir juokų dienos tradicijos mus pasiekė iš pagonybės laikų ir yra susijusios su prasidedančio pavasario, gamtos atgimimo švente, kuri švenčiama beveik visose Europos kultūrose. Tos šventės metu nuo senų laikų linksminamasi, krečiami pokštai, vyk­sta kar­na­va­lai, ki­to­kie pa­si­links­mi­ni­mai. Pa­pro­tys tą die­ną ne tik pokštauti, bet ir ap­gau­di­nė­ti vie­niems ki­tus, me­luo­ti yra pa­pli­tęs  taip pat įvairiuose kraštuose.

Mūsų protėviai Lie­tu­vo­je ba­lan­džio 1-ąją švęs­da­vo Nau­juo­sius me­tus, nes apie tą laiką su­si­ly­gi­na die­nos ir nak­ties il­gu­mas. Seniau mū­sų kraš­to žem­dir­biai ba­lan­džio 1-ąją švęs­da­vo ir  kaip pir­mą­ją pa­va­sa­rio dar­bų die­ną. Yra išlikę žinių, kad kai ku­rio­se Lie­tu­vos vie­to­se ba­lan­džio pir­mą­ją bū­da­vo gar­bi­na­mas gy­vy­bės me­dis.

Ba­lan­džio pir­moji Me­lų die­na Lie­tu­vo­je pra­dė­ta va­din­ti ne­se­niai. Iki pat XX a. vi­du­rio Lie­tu­vo­je bu­vo iš­li­kęs pa­pro­tys ba­lan­džio pir­mą­ją iš­juok­ti tin­gi­nius, ap­si­lei­dė­lius. Tvar­ką daž­niau­siai da­ry­da­vo vy­rai. Jei ras­da­vo kur ne vie­to­je pa­dė­tą že­mės ūkio pa­dar­gą, jį pa­slėp­da­vo, už­kel­da­vo aukš­tai ant tro­bos ar kur nors ki­tur, bet taip, kad tam ap­si­lei­dė­liui dėl sa­vo tin­gi­nys­tės rei­kė­tų gai­lė­tis.

Dabar balandžio 1-ąją daž­niau­siai ban­doma vie­nas ki­tą su­klai­din­ti, nu­ro­dy­ti to­kias už­duo­tis, ku­rių ne­įma­no­ma at­lik­ti, paskleisti žinią, kuri intriguotų, sulauktų didelio dėmesio, bet būtų pramanas. Balandžio 1-ąją ne tiek me­luo­ja­ma, kiek pokš­tau­ja­ma, t. y. bandoma, ką nors nepiktai apgauti. Taip elgiantis siekiama su­kel­ti ap­lin­ki­nių juo­ką, o juo­kas ir links­my­bės sim­bo­liš­kai tu­rė­tų pa­grei­tin­ti pa­va­sa­rį. Tikima, kad tam, kuriam tą dieną pavyksta ką nors apgauti, metai bus sėkmingi. Žemdirbiai nuo seno tiki, kad jei jų melu kas nors patikės, pavasario darbai gerai seksis.

Ką nors apgavus, garsiai šaukiama „Aprylius!“

Dabar daug kur Lietuvoje laikomasi tradicijos, kad meluojama, apgaudinėjama tik iki pietų.

Balandžio 1-ąją mėgs­ta­ma pra­na­šau­ti, koks bus der­lius, bur­ti, spė­ti at­ei­tį.

Ti­ki­ma, kad šią die­ną nie­kam ne­ga­li­ma sko­lin­ti ug­nies, deg­tu­kų, ža­ri­jų. Jei vis dėl­to paskolinsi, ga­li ti­kė­tis, kad tais me­tais gy­vu­liai ne­si­seks.

Nuotrauka iš: https://www.pinterest.com/ 

 Parengė Danguolė Želvytė