Nuo 2026 m. spalio 9 d. iki 2027 m. kovo 19 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus filiale Palangos Jono Šliūpo muziejuje (adresas: Vytauto g. 23A, Palanga) – paroda „Antanas Gudaitis. Vasaros dirbtuvė“. Parodos atidarymas – spalio 9 d. 17 val. bus atviras visiems.
Parodos rengėjai pažymi, kad ji sudarys galimybę iš arčiau pažinti vieną ryškiausių XX a. Lietuvos tapytojų, moderniojo meno grupės „Ars“ narį Antaną Gudaitį. Lankytojai išvys skirtingų laikotarpių A. Gudaičio tapybos darbus ir piešinius – nuo peizažų, portretų ir natiurmortų iki simbolinių kompozicijų. Kai kurie kūriniai bus rodomi pirmą kartą.
Nemažą dalį kūrybinio gyvenimo vasaras leidęs Palangoje, dailininkas čia sukūrė ne vieną kūrinį, o jo namuose įsirengta vasaros dirbtuvė tapo svarbia kūrybos ir susitikimų vieta.
Pasakojimą papildys Algimanto Kunčiaus fotografijos ir archyvinė 16 mm kino juosta, leidžianti pamatyti A. Gudaitį jo aplinkoje – namuose, dirbtuvėje, tarp artimų žmonių ir to meto kultūrinio gyvenimo.
Parodos atidarymas yra atviras visiems, tad mielai lauksime ir Jūsų draugų bei kolegų.
ANTANAS GUDAITIS
Antanas Gudaitis – vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių tapytojų, ekspresyviosios koloristinės tapybos mokyklos pradininkas ir moderniojo meno judėjimo Lietuvoje iniciatorius, padaręs didelę įtaką kelioms dailininkų kartoms. Jis buvo sudėtingo likimo menininkas, patyrė visą lietuvių tautai tekusią istorinių kataklizmų ir išbandymų naštą. Gimė 1904 metais, kai Lietuva dar buvo carinės Rusijos imperijos dalis, pergyveno du pasaulinius karus, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpį, vokiečių ir sovietų okupaciją. Mirė 1989 metais, taip ir nesulaukęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
Pagrindinių kūrybos impulsų Gudaitis sėmėsi savo išgyvenimuose, buvo atviras įvairiems kultūriniams, politiniams ir gyvenimo įvykiams, kaip menininkas visą laiką ėjo keisdamasis. 1929–1933 metais mokėsi Paryžiuje, ten susiformavo jo meninė pasaulėžiūra, grįsta modernizmo principais. Kaune 1932 metais su bičiuliais ėmėsi įgyvendinti lietuvių modernaus meno parodos idėją. Parodą lydėjo leidinys Ars, kuriame išspausdinta įžanga vėliau pavadinta pirmuoju lietuvių dailės manifestu. Taip susibūrė menininkų grupė „Ars“, veikusi 1932–35 metais, inicijavusi moderniojo meno judėjimą Lietuvoje.
Gudaitis visą gyvenimą išlaikė kūrybinius principus ir vertybes, kurių vedamas XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje ėmėsi Lietuvos meno gaivinimo veiklos.
Parodoje pristatomi įvairaus laikotarpio piešiniai ir tapyba bei objektai, susiję su Gudaičio vasaromis Žemaitijoje, taip pat ir Palangoje, kur jis turėjo savo vasarnamį ir kūrybinę dirbtuvę. Parodą papildo Algimanto Kunčiaus fotografijos bei archyvinė 16 mm juosta, kurioje įamžintas ne tik pats Antanas Gudaitis, bet ir jį supusi aplinka: namai, dirbtuvė, jam artimi žmonės ir kultūrinė to meto aplinka.
***
Parodos organizatorius – Lietuvos nacionalinis muziejus.
Parodos kūrybinė grupė:
Kuratorė – Algė Gudaitytė
Architektas – Gediminas Akstinas
Projekto vadovė – Nijolė Laužikienė
Tekstų autorė – Algė Gudaitytė
Grafikos dizainerė – Jurga Karosaitė
Lydimieji renginiai ir edukacija:
Algina Vainilavičienė, Emilija Viskontienė
Komunikacija ir rinkodara: Akvilė Matulionytė, Aušra Straševičienė
Tekstų redaktorė – Marytė Slušinskaitė
Tekstų į anglų kalbą vertėja – Aušra Simanavičiūtė
Parodoje eksponuojami darbai iš Antano Gudaičio kūrybinio fondo .
Fotografijos ir kino medžiaga – Algimanto Kunčiaus.
Montažas – Igno Urbono.
Nuotraukoje – parodos reklaminio plakato fragmentas, kuriame – A. Gudaičio 1982 m. sukurtas paveikslas „Geležis ir kaukė“
Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija