Žemaičių–lietuvių kalbų žodynas (surinktas Skuodo rajono Lenkimų seniūnijoje)

   

Taip mes, gyvendami Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Lenkimų miestelyje ir Sriauptų kaime, kalbėjome savo šeimoje. 
  
Surinko ir sklaidai parengė Danutė Ramonaitė-Mukienė, gimusi 1957 m. Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Sriauptų kaime, nuo 1965 m. gyvenusi Lenkimuose. Jos tėvelis buvo gimęs Skuodo rajono Narvydžių kaime, vaikystėje su mama persikėlęs gyventi į jos tėviškę, buvusią Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime, ir ten užaugo, o vėliau gyveno Sriauptų ir Lenkimų kaimuose. Jo tėvelis buvo gimęs ir užaugęs Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje. D. Ramonaitės-Mukienės mama buvo gimusi netoli dabartinio Skuodo rajono Mosėdžio miestelio ir Daukšių gyvenvietės esančiame Žalgirių kaime, vėliau gyvenusi Sriauptuose, Lenkimuose ir Kretingoje.

 

A

Aba – arba

Abejis – abejonė

Ablavūks – kvailys

Ablius – oblius (staliaus darbo įrankis), niekam tikęs, žemo intelekto žmogus

Abelnā – visai, apskritai, bendrai, aplamai

Abīda – nusivylimas

Abiecē – tapetai

Ablava – apsiaustis

Abletūra – durų, langų apvadai

Abliarka – drožimo staklės (staliaus darbo įranga)

Abongas – pabaigtuvės

Abraks – atpjauta duonos riekė

Abruozds, abruozdielis – paveikslas (dažniausiai šventojo), žmogaus veido vaizdas

Abrūsos – rankšluostis

Adijals – užtiesalas

Adīna – valanda

Agnasielis – mažas metalinis medalis, medalikėlis

Aklėns – sandarus

Akšėn – ateik

Akorat – kaip tik

Alamasos – šaukiantis, triukšmaujantis žmogus

Alatītė – garsiai šūkauti

Alduotė – garsiai šūkauti

Alsos – sunkus darbas (dažniausiai vasaros metu)

Akorat, akoret – kaip tik

Akoratnos – tvarkingas, geras

Akšėn – ateik

Aldabītė – mušti, duoti į kailį

Ale – bet

Alėjuošios – alavijas

Alkierios – gerasis gyvenamojo namo kambarys

Alkierioks – nedidelis šildomas kambarėlis prie gyvenamojo namo gerojo kambario

Alūžna – išmalda

Amaliuotė – ką nors neaiškiai kalbėti, pasakoti

Amerikuons, amerikonka – iš Amerikos grįžęs žmogus

Amėn – baigta

Ana – ji

Andaruoks – sijonas

Andeliuotė – prekiauti

Anėdvė – jos

Aniuols – angelas

Anodo – jie

Anuodėjė – vaistas / svaigalas – eterio ir spirito mišinys

Apapā – gulti (vaikų kalboje, pvz., ēsem apapā)

Apara, aparelė – virvė, virvutė

Apējė šėrdės – pasidarė blogai, nualpo

Apdurnīs, apydurnis – apykvailis, apydurni

Apėnt, apėntās  – vėl, iš naujo

Apgerbtė, apsėgerbtė – apvalyti, sutvarkyti, susitvarkyti

Apgraibuoms – rankomis čiuopiant (pvz., naktį ko nors ieškant), paviršutiniškai

Apiekūns – globėjas

Apieravuotė – aukoti

Apīžlėbis – blogai matantis

Apkaklė – apykalė

Aplamis – žioplys, vėpla

Aple – apie

Alėmavuotė  – apsiūti audeklo kraštelius, kad jie nerykštų, papuošti juos

Aplėms – apvadas

Aplobuojėms – lubų uždėjimas

Apmautė – apgauti

Apmuonītė – apgauti

Apošė – drebulė

Apošruots – drebulynas

Apletūra – langų ar durų staktų apmušimai lentomis, apvadai

Apriedā – drabužiai

Aprīlios – balandžio mėnuo

Aprūmbs – kelnių, sijono juosmuo

Apsėmīžtė, apsėmīžiuotė – apsišlapinti

Apsėriedītė – apsirengti

Apsėspakajītė – apsiraminti, nurimti

Apsėūktė – apsiniaukti

Apsėvežietė – apsikęsti, pakęsti, galėti

Apsėžīgioutė – atlikti arba pabaigti namų apyvokos darbus

Apsūgas – replės

Aptā – mezginiai, pinikai, kiauraraščiai siuvinėjimai

Aptavuotė – siuvinėti kiauraraščiu

Aptieka – vaistinė

Apušruots – epušynas (drebulynas)

Apvažos – pakenčiamas, nebjaurus

Apžavā – burtai

Apžavietė – sužavėti, užburti (gerąja arba blogąja prasme)

Ardītėis – draskytis, kelti triukšmą

Ardėnalėjė – išimtinė (tėvams) – tėvams teisinėmis sutartimis užrašomą išlaikymą natūra arba pinigais

Areštoutė – suimti

Arielka – degtinė

Arklamosė – didelė mėsinė musė

Arkledontis – žmogus dideliais priekiniais dantimis

Arklidė – arklių ganykla, arklių tvartas

Arklininks – arklių ganykla

Armā – vežimo pirmagalio dalis, kurioje įstatomas rodiklis; žmogaus šlaunys

Armuonikierios – muzikantas, grojantis armonika

Armuoška – armonika

Aruotā – rarotai (ankstyvosios katalikų rytmečio Mišias (votyvą) Švč. Mergelei Marijai, laikomas Advento metu prieš patekant saulei

Arpa – mašina grūdams vėtyti, valyti

Asaba – asmuo

Asablīva, asablīvā – atskira, atskirai

Ašuoklis – serbento (dažniausiai raudonojo) krūmas

Atejūns – iš kitur atsikėlęs gyventi žmogus

Atgajos – poilsis

Atkūtietė, atsėkūtietė – atsigauti, atsipeikėti

Atliektė – atskristi, skubiai atbėgti

Atmėnėmā – atsiminimai, mirusio žmogaus atminimui, paminėjimui, mirimo sukakčiai skirtas vakaras su giesmėmis

Atpruovītė – atšvęsti

Atraits – kelnių atlankas

Atrarietė – trankiai atvažiuoti, atidardėti

Atsėkragėnės –  atsilošęs

Atsidoutė – kažkuo kvepėti arba dvokti

Atskardė – šlaitas, pašlaitė

Atsėkragintė – atlošti galvą

Atsėkvėtavuotė – atsiskaityti (dažniausiai – atiduoti skolą)

Atsėžėgnuotė – prisiekti, kad nėra niekuo susijęs, nusikaltęs; atsisakyti kieno nors draugystės

Atvarslā – vadžios, kinkant arklius naudojamos vadžios

Atviorka – atsuktuvas

Atvuoga – drąsa, stiprybė

Atvuožnē – atsargiai

Augiesnis – vyresnis

Augoms – ūgis

Aulīs – bičių avilys

Austė – mušti (žmogų, gyvulį)

Avėtaukē – avies taukai

 

 

B

Babaušis – baubas (dažniausiai šis žodis naudojamas gąsdinant vaikus)

Babkas lapā – lauro lapai (prieskoniai)

Babūnė, babūnelė, babulis – močiutė, senelė

Bačka – statinė

Bagamazos – keliaujantis prekeivis; sumišęs, nepatikimas žmogus

Bagaruotė − baksnoti, baidyti; sunkiai eiti į priekį, pvz., patižusiu, purvinu keliu

Bagasluovītė – laiminti

Bagatīrios – labai stiprus žmogus

Baguots – turtingas

Baika – išdaiga, niekai

Baisē – labai (gražus, geras, mandras ir t. t.)

Baisiuonėšks – labai didelis

Bakanis – lepūnėlis

Bakuotė – klampoti

Balamūts – nenaudėlis

Balamūtītė – klaidinti

Balkis – rąstas, sija

Balondis – karvelis

Bambalis – didelis butelis, bidonas

Bambezos – nuolat bambantis, viskuo nepatenkintas žmogus

Bambīzos – paauglys vaikinas

Barga (ont barguos) – ėmimas prekių į skolą

Bariuotė – šerti, penėti

Baronka – riestainis

Barva – spalva, vienspalvė eilutė, kostiumas

Barvelė – suknelė

Basanuoškės – basutės

Basnėrta –  be kojinių, basomis įsispyrus į apavą

Bastītėis – klajoti

Bazarītė – eikvoti

Beigelis – riestainis, baranka

Bemaž – beveik

Bepruočioutė – kvailioti

Ba pruota – labai (protingas(-a), gražus(-i), geras(-a) ir t. t.)

Berazumis – neturintis proto

Bergždėnie – nevaisinga (pvz., karvė, ožka, kuri nesusilaukė prieauglio, moteris, kuri negali pagimdyti vaikų)

Bašliks – kapišonas

Beržėnė – iš beržo padaryta rykšt, skirta neklaužadoms pagąsdinti ar nuplakti

Bestėjė – velnias, nenaudėlis

Bezdā – šeivamedžiai

Bezdē – paprastosios alyvos

Bezdelnīks, bezdelninks – veltėdis, nieko nedirbantis

Bezdėti – persti, gadinti orą

Bezdis – alyva (medis)

Bėgozīnė – valgis iš mėsgalių, tiršta sriuba

Bėn – bent

Bėngtė – baigti, užbaigti

Bėngts kriukis – viskas baigta

Bėnkarts – ne santuokoje gimęs vaikas, netikęs vaikas ar suaugęs žmogus

Bėržė, bėržtvīns – beržynas

Bėtaulis – bičių avilys

Bėzos – plaukų pynė

Bi – lyg, lyg ir

Bieda – nelaimė

Biedavuotė – skųstis nelaimėmis

Biednos – neturtingas

Biednelē, biedniuokā  – neturtingi žmonės

Bielē – medvilniniai siūlai

Bielīzna – skalbiniai

Bikumet – bet kada

Bile kāp – bet kaip

Bile – kad tik

Bile kas – bet kas

Bimbals – gylys (vabzdys)

Bimberiuotė – bimbinėti, vaikštinėti be tikslo

Binzėnietė – vaikštinėti be tikslo

Bist – šast (į šoną, ant žemės)

Bistroms – greitumas

Bistros, bistrē – greitas, greitai

Biškis – truputis

Bi tik – kad tik

Bīzals  – prastas gėrimas, skysta, netikusi sriuba

Bīzintė – eiti susigėdus

Bjaurastės – bjaurumas

Blabalīnė – plepus žmogus

Blabietė – plepėti, greitai kalbėti, liepsnoti

Blezdinga – kregždė

Blazgatītė – plūsti, koneveikti

Blerbintė – negražiai groti

Blėndis – karklų rūšies medis

Blezdinga – kregždė

Bliautė – garsiai verkti

Bliednos – neryškus

Blieka, bliekinis – skarda, skardinis

Bliorbietė – nepertraukiamai kalbėti, kažką neaiškiai pasakoti

Bliūds – dubuo

Bliusinis – aksominis

Bliuska – palaidinė

Bliuznītė – ką nors nesuprantamai, nesąmoningai kalbėti

Blondītėis – giedrėti (oras)

Blosėnės – tymai (liga)

Blouzgā – pleiskanos

Blūdītė – kvailioti, išeiti iš proto

Blūds – kvailystė, paikystė, nesąmonė

Blouzgā – pleiskanos

Bluoznos – išbalęs, sunykęs

Bobilis – mažažemis, kampininkas

Buobinčius – bažnyčios vidaus dalis prieš pagrindinę navą, prieangis

Bodavuotė – statyti

Bodeliuotė – žadinti

Botelka – butelis

Budīnė – budėjimas prie mirusiojo, numirėlio saugojimas,  šermenys

Budinks – trobesys, pastatas

Bodelninks – žadintuvas

Bogštos – baikštus

Bolė – adatos skylė

Bondelis – batonas

Bornelė – gurkšnis degtinės

Borė, borelė – avis, avelė

Borga – pardavimas išsimokėtinai

Botelka – butelys

Boužė – įrankis prekėms sverti; pokario metais valdžios vadinti pasiturintys ūkininkai

Brags – ant keturių karčių pakeliama pastogė, stoginė

Brakaliuotė – barškėti, tarškėti

Brankts – skersinis, skirtas viržiams užkabinti, kinkant arklį

Branzaliets – apyrankė

Brauktė – važiuoti

Brėčka, brėčkelė – vežimas, vežimaitis

Brėgadierios – brigadininkas

Brėtva – skustuvas

Brėtvuons – nepalenkiamas, nepaklusnus, pasipūtęs žmogus

Brėzgėls – apynasris su žąslu (arklio pakinktų dalis)

Briekšma – prietema, prieblanda

Briekšt – temsta

Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas

Brokavuotė – grįsti akmenimis

Brokavuots – grįstas akmenimis

Bronts – velnias, nelabasis

Brūgstė – dirbti

Brukis – akmenų grindinys

Bruokītė (išbruokītė) – pripažinti netinkamu, nepriimtinu, brokuotu; atmesti

Bruoma, bruoms – įvažiavimo vartai

Bruoškė – sagė (papuošalas)

Bruozdintė – nudrėksti, nubraukti

Brūklis – stora lazda

Brūsos – nutašytas rąstas, tašas, storas pagalys

Bubis – nosies nešvarumas

Būk tā – lyg tai, tarytum

Bukiets – puokštė

Bulka – bandelė, baltos duonos batonas

Bulvīnė – mėsos sultinyje virta bulvių sriuba su prieskoniais, pagardinta grietine

Bundelis – baltos duonos batonas

Bunkeris – slėptuvė

Buntavuotė – sukilti

Bunts – ryšulys, sukilimas

Buobutoutėis (apsibuobutoutė) – šiltai ap(si)rengti,

Burnuosos – storas apsiaustas

Buočios – senelis

Buotā – guminiai pusbačiai

Buovėlna – medvilnė

Buovelnėnē – medvilniniai siūlai

Buovītė, buovītėis – žaisti

Burbuolā – pievų gėlės burbuliai

Būzulis – mažų vaikų pilvas

Buovėlna – medvilnė

Buovītė, buovītėis – žaidinti, žaisti

 

C

Cackītėis – bendrauti su mažais vaikais jiems nuolaidžiaujant; nuolaidžiauti suaugusiems žmonėms

Cedelis – ženkliukas

Celiuotė – nutaikyti

Cerata – klijuotė (gumuota staltiesė)

Cėbė – ožka (naminis gyvulys); užsispyrusi moteris

Cėboks – kandiklis

Cėbolė – svogūnas

Cėbolīnė – šalta sriuba, gaminama iš ant anglių pakepintos silkės, žalio, riekelėmis supjaustyto svogūno, vandens, acto. Pagal pageidavimą pagardinama druska, maltais juodaisiais pipirais

Cėbollaiškis – svogūno laiškas

Cėcėlėks – bedievis

Cėgarnīčė – dėžutė (dažniausiai metalinė) cigaretėms susidėti, kandiklis

Cėkauniuoji – smalsioji

Cėkaunos – smalsus

Cėkavastės – domėjimasis

Cėkavītėis – domėtis, įdomautis

Cėna – alavas

Cėravuotė – adyti

Cėrulninks – kirpėjas

Ciekītė – žymėti

Cieliuotė, cielītėis – taikyti, taikytis

Ciels(-a) – visas, visa

Cikuo – ša, tylėk

Cimbuolā – skambalai

Cīmusos – pats tas, įkarštis, emocijų viršūnė

Cīpintė(-ėis) – skriausti, išdykauti, klykauti

Ciongs – skersvėjis

Cīpdavatkė – didelė, uoli davatka (paniekinama reikšmė)

Cirkelis – skriestuvas

Cīrulis – vieversys

Ciuckis – šunytis

Ciuocė – teta ar kuri nors kita moteris

Cokerka – saldainis

Cūds – stebuklas

 

Č

Čebatā – ilgaauliai batai (dažniausiai vyriški, odiniai išeiginiai batai)

Čeleda – būrys, pulkas

Čemerīčės – kartus, rūgštus, neskanus gėrimas

Čepruonā – čiobreliai

Čerā – nuodai, burtai, užkeikimai

Čerauninks(-ė) – burtininkas(-ė), ragana(-ius)

Čerietė – burti, kerėti

Četkā – prietaisas kopūstams pjaustyti

Čeverīkā – batai

Čerdaks – palėpė

Čeverīkā – batai, apavas

Čežėna. čežėnas – kevalas, lukštas, eižena, šukės, likučiai (dažniausiai mėsos)

Čiaukšnuotė – čepsėti valgant

Čiedītė – tausoti

Čīdītėis – tyčiotis

Čėkavuotė – pjaustyti, kapoti (daržoves)

Čėkuols – patalynės užvalkalas

Čėrka – taurelė, stiklelis, kiekis, telpantis stiklelyje

Čėrkštė – šaižiai kalbėti

Čėgūns – ketus, viryklės viršus

Čėkuols – patalynės užvalkalas

Čėpnuotėis – čiupinėtis

Čiderstva – patyčios, pajuoka

Čiedītė – taupyti

Čiesnos – teisingas

Čiesos – laikas

Čiokors – skylė prie namų galo pagal stogo viršūnę, skirta dūmams išeiti arba vėdinimui, kraigas

Čioprīna – galvos plaukai

Čiorkštė – skysčiui bėgti srovele

Čiorts – velnias

Čioškė – suvargusi mergaitė, moteris

Čirpintė – griešžti smuiku

Čirškintė – kepti

Čiūčela – baidyklė

Čīdītėis – tyčiotis

Čīščios – skaistykla

Čīstā – tikrai, visiškai

Čīsts – švarus

Čīstītė – valyti

Čiubis – plaukų kuokštas

Čiūdaks – keistuolis, juokdarys

Čiūdnos – keistas žmogus

Čiukčis – paršelis

Čiunčelioutė, čiunčeliuotėis – sūpuoti (vaiką); gaišti laiką, čiupinėtis, trainiotis

Čiunkiuotėis – kasytis

Čiurnis – rankos riešas

Čiustietė – valyti, tvarkyti

Čiūruotė – šlapintis

Čiut čiut – vos vos

Čvertė – ketvirtis

 

D

Dā – dar

Dabarčiou – dabar

Dabuotė – prižiūrėti, saugoti

Dabuoklė – nusikaltusių ar kaltinamų žmonių laikino sulaikymo vieta

Dagis – usnis, dyglys, akuotas

Dailē – gražiai

Dailos (-i) – gražus, graži

Dainiuška, dainiuškininks – dainininkė, dainininkas

Daktars – gydytojas

Dambytė – mušti

Darkītė – sujaukti

Darmajieds – veltėdis, tinginys

Davatkīns – davatkų gyvenamoji vieta; gandus nešioti mėgstančių moteriškių būrys

Deblītė – keikti

Dedeklė – dėsli višta

Dedervėnė – pleiskanojanti odos dėmė

Degots – derva

Dēkis – lovatiesė, patiesalas, užtiesalas

Delikatnos – mandagus

Denatūra – denatūruotas spiritas

Dėcėnts – didelis peilis, durklas

Dėciuotė – bėgti

Dėdīstė – puikybė, didybė

Dėdlē – labai

Dėigtė – sodinti (daigus, medelius)

Dėivuots – tikintis žmogus

Dėktē – labai

Dėlbakioutė – žvairuoti, žiūrėti skersomis

Dėl kuo – kodėl

Dėl tuo – todėl

Dėndėrėnietė – nieko neveikti, slampinėti

Dėndėri muštė – nieko neveikti

Dėrbtė – daryti, gaminti ką nors

Dėrmavuonė – Sutvirtinimo sakramentas

Dėvuons – lovatiesė, patiesalas, užtiesalas

Dībavuotė – žeminti kitą žmogų

Diedėna – dėdės žmona

Diekavuotė – dėkoti

Diekou – ačiū

Dīgoldagis – dagys (augalas)

Dīgulīs – dieglys

Dimka – tvirtas medvilninis audinys

Dikuo – kodėl

Dingstės – priežastis

Dingtelietė – kilti minčiai

Dišlios – vežimo rodiklis, grąžulas

Diviska – grandinėlė

Dīvs, dīvā – stebinantis dalykas, stebuklas

Dīvītėis – stebėtis

Dīžiūroutė – budėti

Dīžtė – eiti, diena iš dienos nešioti rūbus, batus; mušti (pvz., nodīžiau aš anou kap reikint)

Dobolts – dvigubas

Dognuolė, dognėnė – į vežimo apačią dedama lenta (vežimo dugninė)

Dokoupka – orkaitė

Dongintės – kraustytis į kitą vietą

Dornavuotė – kvailioti, daryti nesąmones

Dorns – kvailas, nevisprotis

Douba – jauja

Dousėna – davimas

Drabnos – smulkaus sudėjimo žmogus

Dračītīs – pykti, labai sklaidytis,

Draguotė – išmėtyti, draskyti

Dranga – vežimo gardės šoninė kartis, į kurią sukalamos siauros lentelės

Drapaks – spyruoklinės akėčios

Drapakoutė – drapaku akėti, brižioti dirvą

Drapanas – apiplyšę rūbai

Drebėzgas – mėsos atliekos

Drėbsmėltė – dribsmėlis

Drėgonts – smarkus, eiklus arklys

Drėmžtė – stipriai kasyti

Drėngtė – nešioti, nunešioti rūbus

Driebtė (pvz., i vėršo) – sparčiai augti; mušti kitą (pvz., driebiau anam i snuki)

Drimba – išaugęs labai didelis

Drobolė – paklodė

Drokavuotė – rašyti

Dropė – lašai (dažniausiai eterio ir spirito mišinys)

Druobīnas – kopėčios

Druotės – laidas

Drūkts – storas

Drūžba – grandininis pjūklas (motopjūklas), draugystė

Drūžie – dryžis, juosta, linija

Drūžiets – juostuotas, dryžuotas

Duburkis – duobė (giluma) vandenyje

Dui – (ištik.) – bėgti

Duls – pilkas, palvas, palšas arba gelsvas, gelsvai rausvas arklys

Dumpeklė – šoninė vežimo lenta, per mėšlavežį naudojama vietoje gardžių

Dura – kvailė

Duršliuoks – kiaurasamtis

Dūšės – dvasia, siela

Dūšītėis – stengtis, plėšytis iš visų jėgų

Dūšnoms – tvankumas, troškumas

Dvasna – paliegęs, visai prie mirties esantis žmogus ar gyvūnas

Dvėlinks – pusiau perlenktas ar susiūtas audeklas; einantis labai sulinkęs žmogus

Dviestė – mirti (kalbant apie gyvulius)

Dvīls – žalas (apie gyvulius)

Dzieguoris – laikrodis

Dzingalielis, dzingals – skambantis pakabutis

Džiuova – tuberkuliozė; kaitra, džiovinimas

Džiuovininks – tuberkulioze sergantis žmogus

Džiūsna – liesas žmogus

Džiūtė – menkti, lysti

 

E

Eila– eilė

Eiruons – kardelis (gėlė)

Ekelės – įrankis linams šukuoti

Ergliuotėis – išsidirbinėti

Ermīderis – triukšmas

Etažerė, etažerka – atvira spintelė, skirta knygoms sudėti

Ežtarpis – tarpuežis

 

Ė

Ėrātis, jierātis – ėriukas

Ėšlasiuotė – išrinkti

Ėšmaujuotė – išmaišyti, išbraidyti

Ėšpravuodītė – išvaryti

Ėšruodītė – atrodyti

Ėšdieliuotė, ėšsėdieliuotė – išdėstyti, išsidėstyti

Ėštorietė – ištverti

Ėštratintė – išmesti; išprievartauti

Ėštvertė – iškentėti

Ėšveizietė – atrodyti (gerai, blogai)

Ežė – lysvė

 

F

(Žemaičiai dažniausiai F raidę taria kaip P)

Fains – šaunus

Familėjė (pamėlėjė) – giminė

Figa – fikusas

Fijolka (pijolka) – kvapioji našlaitė

Frizoutė (prizoutė) – garbiniuoti

Fukteliuotė (pukteliuotė) – sijoti

Fundietė (pundietė) – vaišinti, paaukoti pinigų

 

G

Gadītėis – susitaikyti

Gagris – storžievis, neišauklėtas žmogus

Gaida – melodija

Gaigals – antinas

Gagris(-ė) – storžievis(-ė)

Gaišėna – dvėseliena

Gaišti – mirti, nykti

Galoutė – žudyti (žmogų)

Galoutėis – kybintis, lytiškai santykiauti (taikoma tiek kalbant apie žmones, tiek apie gyvulius, pvz., karves)

Galoutėis žemīn – mirti

Ganmarinis – gerklinis balsas

Gardinas – užuolaidos

Gardakūlis – builis (augalas)

Gards – užtverta tvarto dalis

Garliekis – lėktuvas

Garnituorios – kostiumas

Garonkštis – krūminis dantis

Garvėlkis – gartraukis

Gaspada – vieta apsistoti, nakvynės vieta

Gaspadėnė – šeimininkė (virėja)

Gaspadėnīstė – šeimininkavimas, valgio ruošimas

Gaspaduoriautė – šeimininkauti

Gaspaduorios, gaspadėnė – namų, sodybos šeimininkas, šeimininkė

Gatavā – visai

Gatavītė – ruošti

Gatunka – veislė, rūšis, prigimtis, pagalba

Gavarilka – vietinio radijo aparatas / įrenginys; garsiai, nepertraukiamai kalbanti moteris

Gazieta – laikraštis

Gazos – žibalas; unt gaza – greitai

Gazoutė – greitai važiuoti

Gedautė – teirautis, ilgėtis

Gelžkelis – geležinkelis

Gerbtė, apgerbtė – tvarkytis, apsitvarkyti

Gešepts – pelnas, biznis

Gėmbė – kablys sienoje (vagis)

Gėntės – giminė

Gībgalis – skliautas (stogo)

Gėidorka, gėiduorios – giedotoja, giedotojas

Gėmėnie – kartos žmonių, turinčių bendrus protėvius

Gertė (apsigerbė) – tvarkyti, apsitvarkyti

Gėrgždielie – sąnarių traškėjimas (artritas)

Gīlioutė – zylioti, neramiai lakstyti (taikoma karvėms)

Gīvenėms – sodyba, ūkis

Gizielis – siuvėjo mokinys

Gīžals – neskanus gėrimas

Glaunos – geras, šaunus, poniškas

Glaunē – šauniai, gerai, poniškai

Glėncevuotė – tepti, dažyti

Gliortė – sudribti, paliegti, pasidaryti silpnam

Glousnioutėis – glaustytis, glamonėti

Glušinti – dusinti, klausą užgožti

Gniūkštė – sniego sauja

Gogelis mogelis – desertas iš kiaušinių trynių, išplaktų su cukrumi

Godė – budė, pustyklė

Gondintė – gąsdinti

Gonkas, gonkelē – priebutis, veranda, papuošta prieangio dalis, stogelis virš durų

Gontā – lentelės stogui dengti

Gorbs – naminių paukščių ląsta

Gorščios – skysčių ar biralų matas

Gozėks – saga

Grabaliuotė – graibytis apie žmogų; ką nors daryti graibant

Grabītė, apgrābītė – vogti, apvogti

Grabs – karstas

Grajītė – groti

Grajos – žaidimas, luošėms

Grombītėis – graibytis, graibstytis

Granatā – auskarėliai (gėlė)

Grankė – denatūratas

Grapkė – segtukas, žiogelis

Grašis – pinigas

Greva – išskroda griovelis; upės vaga

Griaužtė – nuolat kankinti žmogų priekaištais ir pan.

Griebarka, griebarnė  – šieno, šiaudų grėbimo mašina

Greitībies – labai greitai

Grībielis – vaistų tabletė

Grieks – nuodėmė

Griešītė – daryti nuodėmę, nusidėti

Griešninks – nusidėjėlis

Grīnā – visai, visiškai

Griocė – perlinės kruopos

Grīžgegužė – asiūklis

Grombītėis – ieškoti (dažniausiai maisto)

Gruobs – žarna (žmogaus arba gyvulio, paukščio, kt.)

Gruobtaukē – žarnų riebalai

Gruobtė – čiupti, griebti, stverti

Gruomata, gruometa – laiškas

Gruomolioutė – atrajoti

Gruonīčė – valstybės siena, takas, skiriantis laukus, kaimus ir kt.

Grundols – gružlys (žuvis)

Grutvuogė – gulsčiukas

Grūšos – kriaušė (medis ir vaisius)

Grūšgalvis – paikas, kvailas žmogus

Gūbītė – kankinti, žudyti

Guons – būrys (žmonių, galvijų, paukščių)

Guovieda – didelis būrys žmonių

Gvalta – prievarta

Gvaltavuotė – prievartauti

Gvieštėis – siekti pasisavinti tai, kas priklauso kitam

Gvintā – sriegiai

Garmuonėjė (harmuonėjė) – armonika

 

I

Interesnos – įdomus

Interesos – reikalas

Īpėls – impilas

Iplauktė – gauti (pinigų)

Isėliustietė – išsijudinti

Isėtiemītė – įsidėmėti, įsiminti

Išbarškintė – pasimylėti, išprievartauti

Išbrauktė – išvaryti (iš namų)

Išbuogintė – išgabenti, išvaryti

Iščīstītė – išvalyti

Išdriebtė – labai greitai išaugti; išvaryti

Išlakintė – ką nors skubiai išnešti ar išvežti

Išgaroutė – išnykti

Išguldītė – surašyti (ant popieriaus)

Išgvaltavuotė – išprievartauti

Išgaižtė – išmirti, išdvėsti

Iškada – žala

Iškadītė – gailėti, taupyti

Iškeravuotė – išsaugoti

Iškernuotė – iškeikti, išplūsti, išsityčioti

Iškėltė – kur nors išsiruošti, išvykti

Ikīs, ikīpā – skersas, skersai

Išlalietė – triukšmingai išeiti

Išlėižis – tarpupirštis

Išmaliavuotė – išdažyti

Išmauktė – godžiai išgerti

Išmėslos – prasimanymas, išmonė

Išpartalintė – išleisti, išeikvoti, išdalyti turtą, pinigus

Išpeizuotė, išpeizaravuotė – išpeikti

Išperstdontis – vaikas (dažniausiai) ar suaugęs žmogus iškritusiais dantimis

Išpezielis – nupiepęs, paliegęs žmogus

Išplėmtė – išgerti

Išpliumpintė – godžiai išgerti; išeiti

Išpravuodītė – išvaryti

Išsėliustintė – išsijudinti

Išsėstatītė – didžiuotis

Išsimesdintė – persileisti (taikoma kalbant apie gyvulius)

Ištaiga – patogumas, puošnumas

Išvuoktė – išvalyti

 

J

Jaunas dėinas – jaunystė

Jaukus – ramus, greitai prie ko nors priprantantis (dažniausiai taikomas kalbant žmogus)

Jaunūmėnė – jaunimas

Jebėn, jebėnt, jebėntās – ne, bene, nebent

Jeibė – išdaiga, pokštas

Jeibininks – išdaigininkas

Jeks – švarkas

Jekšis – kirvis

Jeckau mona – oje, vaje

Jepkė – kiemas gyvenvietėje (miestelyje), į kurį galima įvažiuoti vežimu

Jergau, jergutielis, jerguteliau – oi

Jėktings – stiprus, didžiulis

Jiedals – skystas kiaulių pašaras

Jimtė – imti

Jiestė – valgyti (maistą); graužti (ilgą laiką priekaištauti žmogui)

Jopa – kunigo sutana

Jopelė – suknelė

Juduošios – nenaudėlis, netikėlis, bjaurybė

Juka – kraujinė sriuba

Juoba – labiau

Juobaris – nerimtas vaikinas, moters meilužis

Juovals – kiaulių ėdalas

Juovītėis – apsireikšti

Jurgielės – jurginai

Jutrīna – spyna

 

K

Ka – kad, kada

Kabėnuoklis – kablys, gembė

Kačegarītė – smarkiai kūrenti

Kačegars – kūrikas

Kačerga – žarsteklis

Kačielītė – sužeisti, sužaloti

Kailis – žmogaus kūnas, nugara (gausi per kaili)

Kaimīnka – kaimynė

Kaiptė – menkti, alpti, silpėti

Kairiuošios – rankogalis

Kaišieklis – bulvių skutiklis (skustuvas)

Kalakotžuolė – žąsinė sidabražolė

Kaldra – antklodė

Kaliečītė – žaloti

Kaliuošis – įsispiramas gulinis batas

Kaliūzė – kalėjimas

Kalmoks – žiurkė

Kalvarats – verpimo ratelis

Kamandavuotė – įsakinėti

Kamėns-vėrėnė – piramidinė patalpa gyvenamajame name, kuriame būdavo kurioje verdamas jovalas gyvuliams, rūkoma mėsa, o kartais ir gaminamas maistas

Kamontā – medinė pavalkų dalis

Kana, kanelė – bidonas

Kangars – sušukuotų vilnų audeklas

Kanėčnē – būtinai

Kanistros – skardinis indas, skirtas skysčiams supilti, laikyti

Konkals – varpelis, skambalas

Kapalėšios – kepurė, skrybėlė

Kapčios – kaupas, vieta daržovėms per žiemą laikyti

Kaprīzos – užsispyrimas

Kapšavuotė – kaupti (daržoves)

Karbonka – aukų dėžutė

Kariuomenė – armija

Karšinčios – prižiūrimas, slaugomas ir išlaikomas senas žmogus iki jo mirties

Karšintė – prižiūrėti, slaugyti ir išlaikyti seną, nusenusį žmogų iki jo mirties

Karkvabalis – grambuolys

Kartuožninks –kortomis žaidžiantis žmogus

Karuonė – bausmė

Karunka – Švč. Mergelei Marijai skirta giesmė, Švč. Mergelei Marijai skirtas ciklas giesmių; vainikėlis

Karzinka – pintinėlė, kraitelė

Kasieklis – kauptukas

Kas nuorintās – kas nors

Kousnuotė – kramtyti

Kašė – malūno arba arpo dėžė, skirta grūdams pilti

Kaštavuotė – ragauti

Kaštītėis, kaštīdėntėis – išlaidauti

Kaštoutė – kainuoti

Katī – pradėk, bėk (taikoma skubiam veiksmui nusakyti)

Katulioutė – kutenti

Kaukla – verksnys, rėksnys

Kavalierios – merginai asistuojantis vyriškis

Kavalka – luitas, didelis gabalas

Kavuonės – slėpynės (žaidimas)

Kavuotė – prižiūrėti vaiką

Kavuotėis – slėptis

Kazėlėnės – vaišės, pakėlus gegnes (atramas stogui)

Kazėlā – gegnės, atramos stogui

Kazirka – kepurės snapelis

Kebeknė – painiava

Kekols – gumulas, gniutulas

Keimaris – du į vieną suaugę riešutai, vaisiai

Kėitā – stipriai

Keleivėnė – keleivinis autobusas

Kėntai – kentėk

Keravuotė – saugoti, prižiūrėti

Kernuotė – keikti, šmeižti

Keselė – tinklinis maišelis su kotu vėžiams gaudyti, graibštas

Kestės – dvi kartys, naudojamos šienui nešti

Ketvergs – ketvirtadienis

Ketvėrtainėšks, ketvėrtainis – keturkampis

Kėbėnemat‘ – keiksmažodis (po velnių)

Kėlbasos – dešra

Kėngė – gembė (į staktą įkalamas durų vyrio kablys)

Kėnklės – įlinkimas per kojų kelius

Kėžos – mažas vaikas

Kiaulininks – kiaulių tvartas

Kiaurmaišis – besotis

Kiaurmėigis – negilus, neramus miegas

Kiaursmėltė – smėlynė

Kiaušintė – lėtai eiti

Kiaužietė – perrūgti

Kībintė – kirkinti

Kibis – varnalėša

Kietmīteris – kūbinis metras

Kiklėks – liemenė (paprastai moteriško tautinio kostiumo dalis, siūta iš smulkiai languoto ar skersadryžio audinio)

Kīla – trūkis

Kīls – kilogramas

Kīlis – pleištas

Kīluotė – kilnoti

Kimičītė – klastoti

Kinis – kiaulės kinis, migis

Kiuocis – pintinė, krepšys, krežis

Klapatītėis – vargintis, rūpintis

Klapats – vargas, rūpestis

Klastītėis – dangstytis, siaustytis

Klebets – durų užrakto dalis; įrankis virvėms vyti

Kleckā – malta mėsa arba grybais, varške įdaryti dideli miltiniai koldūnai, bulviniai cepelinai

Kleckīnė – tarkuotų kleckučių sriuba

Kleims – dėmė

Kledars, klegždals – iškleręs, išklibęs daiktas

Klēguotė – triukšmauti, šūkauti

Kleimietė – įspauduoti (medžius)

Kleišiuotė – netvirtai, pamažu eiti

Kleketoutė – kalenti

Klemoutė – nerimtai elgtis

Klepčē – spąstai

Kloika – pakvaišėlis

Klėins – lieknas, laibas, plonas

Klėpčiuotė – smukčioti

Klėmbaris – įtaisymas durims uždaryti

Klėbiuotė – raišti, šlubuoti

Klėmka – durų rankena

Klėšos – raišas

Klėšiuotė – sunkiai eiti, raišti

Klietka – narvas

Kliauza – intrigantas

Kliebīs – glėbys

Klioka – ištiža, vėpla, liulantis skystis

Kliokėna – drebučiai

Kliokėnietė, kliunkėnietė, kloikėnietė – valkiotis, žioplinėti

Kliorka – skysta košė; nerimta mergina, moteris

Kliunkis – kliukantis kiaušinis, kliukis

Kliurkīnė – prasta armonika ar kitas muzikos instrumentas

Kloika – kvailys

Klucis – trinka

Kluoniuotėis – lankstytis

Klukšnis – gurkšnis

Knabis – kauptukas, kablys, gembė

Knaksietė – kalbėti per nosį

Knats – dagtis

Kniedītė – užplakti, suvirinti

Kniepčiuotė – užkabinėti

Kniuisis, knioisis, kuisis – uodas

Kniuokšt – dingt (atėjo į galvą mintis)

Kočiels – ridinis ir rintė drabužiams lyginti

Kočevuotė – ritinėti, volioti

Kodlas – plaukai, gaurai

Koknė, koknės – virtuvė

Kokštara, kokštera – nugara, kupra; plaukai ant viršugalvio (pritaikyta žodžio reikšmė)

Koleklė – javų kuliamoji mažina

Kolkšnės – apatinė žmogaus blauzdikaulio išauga / šeivikaulio storgalys

Kolkuozos, koukuozos – kolūkis

Kolkuozninks, koukuozninks – kolūkietis

Kolšės – šlaunelė, šlaunis

Komedėjė – juokas, išdaiga

Komelė, komelīs – ištvirkusi moteris ar nerimtas, per moteris einantis vyras

Kompielios – kurortas

Konkolīnė – miltinių kukulaičių, leistinukų sriuba

Kontaplis – nudėvėtas apavas, pusbatis

Kontėns – patenkintas

Konvalėjė – pakalnutė

Kopčios – perpardavinėtojas, prekeivis

Kopėta – šieno, šiaudų krūva; būrys žmonių

Kopšautė – pardavinėti, prekiauti, perpardavinėti

Korė – kalakutė

Korkals – varlių kiaušinėlis; skreplių gumulas

Korpės – pusbačiai

Koska – didelė skara

Košietė – judėti

Kotavuotė – kankinti, mušti

Kotuosā – kutai

Krabakis – žaiginys

Kragintė (atkragintė) – atlošti

Krajos – kojos viršaus pakilimas

Kramaušīs – nukramęs, nušašęs ar niekam tikęs žmogus

Kramė – žmogaus arba gyvatės, varlės, rupūžės galva

Kromsnuotė – kramtyti

Krans – čiaupas

Krapīla – šlakstyklė

Krapītė – šlakstyti

Krasė – kėdė

Krautovė – parduotuvė

Kravauninks – kraujažolė

Krebždals – menkos sveikatos žmogus

Kregždinga – kregždė

Krekėna – tik ką apsiveršiavusios karvės pienas

Krekliuotė, kregliuotė – daryti bet kaip

Krėknuotė – juoktis

Kremezītė – barti, krimsi

Krėtė – kelnių sėdimoji dalis

Kriena – plėvelė ant virinto pieno ar sriubos, greimas

Kresna – spirgas, spirginys

Kresnelė – gabalėlis; spirgutis

Kretėls – didelis rėtis, skirtas grūdams sijoti

Krežinka – geresnė pintinė, pintinėlė

Kriaučios, kriaučka – siuvėjas, siuvėja

Kriauklā – kaulai, griaučiai

Kriauna – peilio koto aptaisas

Kričiuotė – vieno drabužio kraštus kišti į kito

Kriopis, kriupis – rupūžė (tas pats žodis, kurio balsės skirtingai ištariamos)

Kriopmaušīs – nenaudėlis, bjaurybė

Kriošieklis – grūstuvas

Kriukis – rementas

Kriuogintė – sukryžiuoti; eiti krypuojant į šonus

Kriuokintė – prievarta priversti žmogų verkti

Kriuoktė – rėkti, verkti

Kriuokalinis, kriuokla – rėksnys, verksnys, nuolat verkiantis

Kriuokautė – rėkauti

Krītė – siauru galu tinklelis su kotu žuvims gaudyti

Kriukis – rementas

Krīžauninkė – dviejų dalių mestuvų susikryžiavimas

Krīževuonė – kraigo galo pagražinimas, žirgelis

Krīžios, krīžielis – likimo skirta bausmė (pvz., kuožnam sava krīžielis)

Kročos – šykštuolis

Kruotkas – užtvara bažnyčioje prieš altorių (baliustrada)

Krumslis – grumstas

Kroupā, kroupīnė – kruopos, kruopų sriuba

Kruvainis – kepinys iš kraujo ir kruopų

Krūžos, krūžielis – puodas, puodukas gėrimui

Kucī – skubiam veiksmui nusakyti (pradėk, bėk, gaudyk ir t. t.), dažniausiai komanda šuniui

Kuciuotė, kucietė – gundyti, skatinti

Kučierios –vežikas

Kudašios – kailis

Kūds – liesas, sudžiūvęs

Kūdietė – liesėti; labai norėti (pvz., vaikino ar merginos, medaus ir kt.)

Kudliets – kotletas

Kudriets – rūbas, su parauktais papuošimais

Kugelis – tarkuotų bulvių plokštainis

Kuilis – nekastruotas paršas

Kūjātis – plaktukas

Kukurūzninks – malūnsparnis, barstantis ant laukų trąšas

Kukštis – plaukų kuokštas

Kūlė – javų kūlimas

Kulis – vyro pautai

Kūlis – akmuo (lauko riedulys); ilginių šiaudų ryšulys

Kūma, kūms, kūmā  – krikštamotė, krikštatėvis, krikšto tėvai

Kumps – lenktas

Kundols – riešuto ar kito augalo vaisiaus branduolys

Kunkuols – nedidelis miltinis kleckas

Kuobėnīs – kablys

Kuogalē¬ – vilnų blogoji dalis

Kuogalvē – gyvulio galūnių mėsa

Kuoklė – krosnyje išmūryta vieta valgiui laikyti

Kulīta – vyrų lytiniai organai

Kuolītė – girti

Kuorolioutė – kabėti

Kuošėna – šaltiena

Kuožnos – kiekvienas

Kūrintė – rūkyti

Kurītis – kalakučiukas

Kurka – kamštis

Kursoutė – važiuoti nustatytu maršrutu

Kurva – ištvirkėlė, paleistuvė

Kušintė – imti, liesti, judinti

Kusietė – raginti

Kūšplaukē – gaktos plaukai

Kūtalė, kūtė – tvartas

Kvagždals – silpnas, vos gyvas

Kvakna – žmogus, kuris nuolat juokiasi

Kvaknuotė – juoktis, kvatoti

Kvaldas – klostės (sijono ir kt.)

Kvalbuonā – drabužių pakraščiuose prisiuvami raukčiai, klostės

Kvaraba – liga

Kvarabūzos – nedidelis išdykęs berniukas

Kvarbatkas – nėriniai, rūbų puošmenos

Kvarkliuotėis – karstytis papuošalais, puoštis (dažniausiai neskoningai, be reikalo)

Kvaršintė – neduoti ramybės, varginti

Kvartūgs – prijuostė

Kvasos – gira

Kvatera – nuomojamas butas

Kvaukė – neigiamas žmogaus apibūdinimas (nevykėlis ir kt.)

Kvekštals – menkas, susenęs

Kvėmtėis – kniaubtis, užsigulti

Kvietka – gėlė

Kvėknuotė – juoktis, kvatoti

Kvīnā – kmynai

Kvit’ – viskas

Kvėts – čekis, oficialus dokumentas, rodantis, kad pinigai sumokėti

 

L

Lageris – kalinimo, tremtis vieta

Laidars – užtvaras prie tvarto, diendaržis kiaulėms ar galvijams išvaryti

Laidīti – mėtyti (akmenis), be tikslo leisti pinigus

Laiduoks – girtuoklis, netvarkingai gyvenantis žmogus

Laigo – tegu

Laiškos – be skonio

Lakals – skystas ėdalas šunims, katėms

Lakatoutė – skubiai, išsidarkius eiti

Lakats – skuduras

Lakazaris – valkata, girtuoklis

Lakmuons – senas, palaikis drabužis

Lakudra –valkata, girtuoklis, ištvirkęs, netvarkingas žmogus

Lapnuotė – bėgti

Lakta – kartelė vištoms tupėti

Lakūdra – pasileidėlis, valkata

Lamažis – apsileidėlis, ištižėlis

Lamintė – lamdyti, laužyti

Lapkristis – lapkričio mėnuo

Larlalynė – plepys

Larlietė – plepėti

Lasītė – rinkti

Laskatītė – kalbėti niekus, plepėti

Laskatoutė – išskalauti, išteliuskuoti (skalbinius)

Lataks – nubėgęs ar bėgantis skysčių takas, klanas

Latožis – ištižėlis

Latros – valkata, girtuoklis, žmogus, nesenkantis namų

Laukininks – lauko tualetas

Lauks (plīns) –  vietovė be medžių, krūmų

Laukinietėis – tuštintis

Laukuonās – lauk (išeiti)

Lazgatītė – nepadoriai kalbėti, apkalbėti kitus

Lazgietė – garsiai, netinkamai kalbėti

Luzgortė – judinti, teliuskuoti

Lazurka – melsvė, mėlyni dažai, skirti skalbiniams padažyti

Lebeda – ištižėlis, nevykėlis

Ledspėra – baltoji kielė

Ledžingas – pačiūžos

Leika, leikelė – piltuvas, piltuvėlis

Leišis – pravardžiuojantis lietuvio pavadinimas

Lepiuoškė – beformis, nenusisekęs kepinys dažniausiai iš miltinės tešlos; neigiamas atsiliepimas apie ištižėlį žmogų

Lerva – bjauraus charakterio, labai nevalyva moteris ar mergina

Letežis – ištižėlis

Lėgo – lyg

Lėmėntavuotė – skaityti, apkalbėti

Lėnciūgs – grandinė

Lėndrė – nendrė

Lėndrinis – nendrinis

Lėnkėjė – šlapia vieta, pelkė

Lepetiuotė – šiaip taip eiti

Lepeška – peraugęs grybas

Lepiaušis – sudribėlis, lepšis, ištižėlis

Lepiuoškė – ištižęs grybas

Lepšė – pėda, letena; grybas

Lerma – barnis, triukšmas

Lermoutė – bartis, triukšmauti

Lerva – apsileidėlis, nevala

Lervintėis – apsimetinėti

Letėža – nevikrus

Levs – liūtas

Lezgis – nukaręs skaros kampas; kepurės snapelis

Lėižovē – apkalbos

Lėktarna – žibintas

Lėktuorios – žvakidė

Ličīna – kaukė

Liekarsta, liekarstva – vaistai

Liekorka – gydytoja

Liektė – skubėti

Lietovā – spaustuvai, skirti sūriui spausti

Lygmė – lyguma

Līgtovės – tarimasis dėl kainos ir kt.

Lingīnė – sūpynės, lenkta kartis lopšiui kabinti

Liokts – krosniakaištis (prietaisas, skirtas užstumti krosnies kanalą, kuriuo iš krosnies per kaminą išeina dūmai)

Lėnmarka – kūdra, kurioje merkiami linai, marka

Liuobtė – valyti, tvarkyti

Litara – raidė

Lītuots – lietingas

Lietsargis – skėtis

Lineika – liniuotė

Linkmou – kojos, rankos linkis

Liorlaks – bloga naminė degtinė

Liorškals – plepalas, tarškalas

Liorškietė – pliurpti

Liousībė – laisvė

Liousos – laisvas

Liūnėjė – liūnas

Liuob – būdavo (naudojamas atskirai ir su veiksmažodžiu nurodant būtajį kartinį ir dažninį laiką)

Liurlintė – negražiai, netinkamai groti

Liūrluotė – pliūryti, negražiai srėbti

Lomžuoti – glamžyti, niurkyti

Londuonis – piršto galo auglys

Longėnīčė – langinė

Lūgnos – vandens augalas lūgnė

Lucintė – judinti

Luibis – žioplys

Lunka – medžio karna, plaušas

Luodaris – nevykėlis

Luopėta – kastuvas

Luopišis – lopšys

Luoska – malonė, atsilyginimas

Luota, luotā – stogo karkaso lentelė, lentelės

Luozuorios – invalidas

Lupīna – skutena, nuolupa

Luzgis – nulėpausis

Luzgortė – teliuskuoti, judinti

 

M

Macā – velykiniai žydų paplotėliai

Macnos – stiprus (actas, degtinė, kt.)

Mačītė – tikti, padėti (pvz., pamačīk mon)

Mada – įprotis (tuokė anuo mada)

Magarīčės – vaišės, išgertuvės, atlikus kokį reikalą, nusipirkus didesnę prekę, tarp jų ir namą, galviją

Magazins – sandėlis, parduotuvė, ant bičių lizdo dedami nuo jo atskirti rėmai medui nešti

Majava – gegužinės pamaldos

Majeks – švyturys; nerimtas vyras

Majos – gegužinės pamaldos

Maita – dvėsena, gaišena

Maituotė – gadinti

Majednos, majednē – keistas, keistai

Makačiuolītė – grūsti, maišyti

Makals – taukų ar spirgų su miltais ir pienu padažas, mirkalas

Makalis – pliuškis

Makaraika – padargas; daug ir greitai kalbantis žmogus

Makaris – nerimtas žmogus, tauškalius

Makaulė – žmogaus galva

Maklėnietė – be tikslo vaikščioti, klaidžioti

Makliorka – nerimta, plepi mergina ar moteris

Makliuoris – viską sujaukiantis žmogus

Makorka – tabakinė

Maks, makioks – maišelis, piniginė

Maktings – didelis, stambus

Malačios – šaunuolis

Maladiets – šaunuolis

Maliava – dažai

Maliavuotė – piešti, dažyti

Maliuorios – dažytojas

Malka – sukrauta suskaldytų malkų stirta

Malkėnė – malkų krūva, patalpa su stogu, skirta malkoms susidėti

Manerkis – plevėsa, linkęs mandravoti

Mankiets – rankogalis

Manta – turtas

Marūdnos – niūrus, nuobodus

Markavs – morkos spalvos

Marmalioutė – neaiškiai kalbėti, niekus pliaukšti

Marmūzė – veidas, burna

Marūdintė – apgaudinėti

Masintė – vilioti, gundyti maistu

Mašėnavuotė – kulti javus; separuoti pieną (kabliataškiu atskiriamos viena į kitą nepanašios reikšmės)

Mašėnuorios – kuliamosios prižiūrėtojas

Matarėjuols – statybinė medžiaga

Mataruotė – mosikuoti rankomis

Matuonītė – apgaudinėti

Matuzuolis – netikėlis

Maukna – medžio žievė, luoba

Maustītė – apgaudinėti

Mauškis – žmogus, užsimaukšlinęs kepurę; žmogus, kuriuo neverta pasitikėti

Mazuolis – nuospauda

Mažne – beveik, vos vos

Medauninks – meduolis

Medė – miškas, giria

Medinīčė – malkinė (ta pati žodžio reikšmė turi ne vieną sinonimą)

Melnīčė – malūnas

Melsėnuos – meldimasis

Mergininks – mergišius

Merlios – marlė

Mėrtėnā – labai  (Pvz., mėrtėnā rēk)

Metīlė – metėlė, pelynas

Meitielis – kastruotas, mėsai ir lašiniams auginamas paršas

Mėgla – rūkas; daug ko aplink save nepastebintis, nesuprantantis žmogus

Mėglėnietė – klaidžioti, nesusigaudyti

Mėiga, mėigas – aruodas, aruodai

Mėits – kuolas, baslys

Mėlžtė (piningus) – traukti iš žmogaus pinigus

Mėnavuotė – minėti, paminėti

Mėnturis – šakotu galu pagalys, skirtas bulvėms, daržovėms, šakniavaisiams grūsti, košei maišyti

Mėrkals – padažas, išvirtas iš pieno, taukų, miltų, paskanintas druska, kartais – ir grietine, valgomas Mėslės – mintys

su koše, virtomis bulvėmis

Mėšiūgana – kvaila, nenormali moteris ar mergina

Mėzernos – menkas

Miemis – žioplys, mėmė

Mierkavuotė – matuoti

Mieroutė – matuoti

Miers, miera – matas

Mierka – mokestis už malimą, kitą atliktą darbą

Miesčionka – miestietė

Miešlios – dvokiantis, pasišlykštėjimo vertas žmogus

Mietra – mėta

Mīguom – tučtuojau, akimirksniu

Mintėnā – atmintinai

Mislītė – galvoti

Mišiūgana – kvailas, nenormalus žmogus

Mitrē – greitai, tučtuojau

Mitrus – greitas

Mīzeris – menkniekis

Mizerėjė – vargšas, nelaimingas

Mīžalā – žmogaus ar kito gyvūno šlapimas

Mīžautė – nerimtai elgtis

Morza – veidas

Motols – gniutulas, tumulas

Mosėnietė – apsnūdusiam be tikslo vaikštinėti

Moskolā – raumenys

Muilinīčė – muilinė

Muostė, muostis – tepalas

Mundurā – virtų bulvių odelė, lupenos

Muoterka – veržlė

Muotuors – variklis

Murkšliuotė – garsiai, nemandagiai valgyti, srėbti, gerti

Musiek, musiet – tikriausiai, turbūt

Muškuots – pelargonija

Mūčītė – kankinti

Mūka – kančia, vargas

Mūris – krosnis, skirta maistui gaminti

Mūzuotė – teplioti, murzinti

 

N

Nabags – vargšas

Nabaštėks – numirėlis

Nadiejė – viltis

Nagatkas – medetkos

Nagažiuotė – nevykusiai čiupinėti, rankioti, darkyti patiekalą

Nagažis – nevykėlis

Naglos – įžūlus, akiplėšiškas, per daug drąsus

Na hadu –  greitai, iš paskos

Nakabis – velnias, nelabasis

Nakvėnā – su nakvyne

Naparnīks – porininkas

Naravītėis – būti užsispyrusiam

Narīs – sąnarys

Narnazos – narneklis

Nasilkas – neštuvai

Našē – sparčiai

Nata – melodija

Nažutka – palaidinukė

Navala – nešvarus, apsileidęs žmogus

Navalno – negalima

Nedielė – savaitė

Nebėnt, nebėntās – jei bent, gal

Nedielė – savaitė

Nedielės dėina – sekmadienis

Nepaduoro – gėda, sarmata

Nepasabnos – nepatogus

Nerštva – neršimas

Neprietelios – nedraugas, nevidonas

Nertėnis – megztinis

Neseinė – negana (pvz., neseinė vėinuos nelaimės)

Nestavuotė – nepajėgti

Nesvietėšks – nepaprastas, nežmoniškas

Nešmenė – nešulys

Nešuokdintė – nebarti (įprasta reikšme – nevesti šokti, bet ji neminima, nes ir bendrine lietuvių kalba skamba beveik taip pat – skiriasi tik tuo, kad bendr. Liet. kalboje yra ne dvibalsis „uo“, o balsė „o“, o galūnėje – vietoje balsės „i“ žemaitiškame žodyje yra balsė „ė“)

Nevieriuonis – kuo nors netikintis žmogus

Nikamė – niekur

Nėbrė – jaunuomenės suėjimas, pasilinksminimas

Nikiuotėis – aikštytis, ožiuotis

Nikis – kaprizas

Nikumet – niekada

Nikuoks – joks

Nocīpintė – nužudyti

Nočiuožtė (nu pruota) – išprotėti

Nogarietė – kilus gaisrui sudegti pastatui(-ams), gyvenvietei

Nogarkaulis – stuburas

Nogvelbtė – pavogti

Noi – taip

Nokaištė – nuskusti

Nokeipietė – nualpti

Nokuoštė – iškošti

Nolozgausis – žmogus nuluzgusiomis ausimis

Nomazguotė – nuplauti (indus)

Nosėdarītė – nusirengti

Nosėdīvītė – nusistebėti

Nosėstatės – prieš ką nors nusiteikęs (pvz., prieš žmogų)

Nosėstatīms – turėti savo poziciją, įsitikinimą

Nosėtvėlkītė – nusideginti (su vandeniu, su dilgėlėmis)

Notėkėms – įvykis

Notorietė – išturėti (žmogų, gyvulį, kt.)

Notratītė – nušauti

Notruopītė – nutaikyti

Notvertė – sugauti

Novuoktė – nuvalyti

Nozorduotė – nukankinti, nužudyti

Nubimbielis – menkas, suskurdęs, neaugantis

Nubongas – vaišės, užbaigus darbą, pabaigtuvės

Nudegė – nukentėjo

Nugalabītė – nužudyti

Nugi – juk, gi

Nujau – dabar

Nu je – taip, tikrai

Nugi – na

Numarintė – būti prie mirštančiojo, padėti jam paskutinėmis gyvenimo valandomis

Nu mažumies – nuo mažens

Nuognē – iš esmės

Nuotrīnė – dilgėlė

Nupomptė – išsipūsti nuo persivalgymo (kalbant apie žmogų), persiėdimo (kalbant apie galvijus)

Nupucītė – nuvalyti, nuravėti, pvz., daržą

Nusigaloutė – nusižudyti

Nutvertė – sugauti

Nūskotas – lupenos

Nūšlavas – sąšlavos, šiukšlės

 

O

Obags – elgeta

Obulīnė – obuolių košė

Ogolnē – apskritai, bendrai

Okata, okvata – noras

Okuliuorē – akiniai

Oliuotė – vaišintis, klykauti

Omenė – atmintis

Ontsėgrēbtė – rasti, apčiuopti

Omžėnatėlsis – miręs žmogus

Ons – jis

Ont vakara – pavakary

Ontvuožos – viršus, dangtis

Onuors – garbė

Orielka – degtinė

Orlaivis – lėktuvas

Oterninks – antradienis

Oustā – ūsai

Ostaunē – nuolat

Oušvis, oušvietė – žmonos ar vyro tėvas, mama

Ožgalis – lenta arba plokštė, kuria iš priekio ar (ir) iš galo perskiramas vežimas, kad niekas iš jo neiškristų, neišbyrėtų

Ožtrėns – su prieskoniais sudėti taukai (taukynė); žmogaus kūno riebalai, susikaupę pilvo viršutinėje dalyje

Ožtūra – susilaikymas, susivaldymas

 

P

Paakiou – akių tiesumu, tiesiai, į priekį

Paalksnė – piengrybis, paberžis (grybas)

Pabalkē – vieta tarp balkio ir lubų

Pablevīzguotė – nepadoriai, negražiai pakalbėti, papliaukšti

Pablūdītė – pakvailioti

Pabodavuotė – pastatyti

Pabonga – pabaiga

Pabrazdintė – pasibelsti

Pabrėks – fabrikas (vietoje F taria P)

Pacans, pacankelė – paauglys, paauglė mergiotė

Paciera – linksmas, malonus pasivaikščiojimas, pasimatymas

Pacieravuotė – vaikštinėti linksminantis, būti pasimatyme

Pacoks – žiurkė

Pačimiero – vos tik; kaip tik

Pačiodo – vedusiųjų pora

Pačīstītė – išvalyti

Pačvartis – lenta nuo rąsto krašto

Padabnos – panašus

Padelkas, padelka – sijono, suknelės apačia, apatinio drabužio kraštas

Padėduoks – gana didelis

Padėrbintė – padaryti, pagaminti

Padiekavuotė – padėkoti

Padis – gūžtoje laikomas kiaušinis

Padīvītė – nusistebėti

Padkava – pasaga

Padognės – nuosėdos (ant dugno nusėdę nešvarumai); visuomenės atstumtieji (nusikaltėliai,  antisocialūs ir amoralūs, moralės vertybių nepaisantys žmonės, kurių dvasinė kultūra, elgesys ar etika yra pasiekę patį „dugną“.

Padraika – pataisas; ištvirkusi moteris

Padvada – pakinkytas vežimas

Pagada – giedra (kalbant apie orą)

Pagadītėis – giedrėti

Pagaikštis – nestoras pagalys

Pagatavs – pasirengęs ką nors padaryti

Pagatavītė – paruošti

Pagliuozuotė – pateplioti

Pagrabs – laidotuvių vaišės (vyksta palaidojus mirusįjį)

Pagraničniks – pasienitis

Paguonā – kariškių antpečiai

Pagurklis – riebalai po smakru

Paišā – suodžiai

Paišėns – suodinas

Paišība – piešimas, piešimo sąsiuvinis

Paišielis – pieštukas

Paišītė – piešti

Pajemous – išgeriantis (degtinę)

Pakabintė – suvilioti (merginą, vaikiną)

Pakaitis – popietinis miegas

Pakajos – ramybė, taika

Pakajē – gyvenamosios patalpos

Pakalenėjė – žmonių karta

Pakanalis – vieta palei kanalą

Pakarni – nuolanki

Pakaštavuotė – paragauti

Pakaušis – užpakalinė galvos dalis

Pakavuotė – paslėpti; prižiūrėti (padaboti vaiką)

Pakiaušėnietė –pasibastyti be tikslo

Pakinklē – užpakalinės kelio sąnario dalys

Pakinktā – įtaisymas arkliui įkinkyti į vežimą

Pakīriejė, apkīriejė – nusibodo

Pakol – kol (iki tam tikro laiko)

Pakolas – pašukos

Pakraipa – pažiūros, įsitikinimai

Pakreivuotė – negražiai parašyti

Pakuojis – vieta tarp kojų

Pakūgė – į vieną vietą sugrėbtas ir paskleistas šienas

Pakūta, pakūtavuotė – atgaila, atgailauti

Pakūtis – patvartė

Pakolas – pašukos, nuošukos

Palagėnė – pašiūrė (pastatas)

Palags – kepurės snapelis

Palaikis – senas, dėvėtas

Pals, pala – viso platumo audeklo atraiža

Palašos – vieta, kuria nuo stogo laša, teka vanduo

Palaužtė – perkalbėti, įveikti, sugniuždyti

Paleistė (vėdurius) – suviduriuoti

Paleistovīstė – ištvirkavimas

Paleistuvis(-ė) – ištvirkėlis(-ė)

Palevuots – emaliuotas

Palėngvica(-os) – kiaulienos nugarinė

Paliaukis – pagurklis

Palicėjants – milicininkas

Paliepė – grybas; pastogė

Palinkėms – polinkis

Palits – paltas

Palka – lazda

Palopėkautė – paplėšikauti

Paludienis – pavakarys

Palšis – pilkšvas jautis

Palšvos – šviesiai pilkas

Paluovis – palovė

Paltė – paltis (lašinių, mėsos)

Palubīs – vieta prie lubų

Palūpis – veido dalis žemiau lūpų

Pamačītė – padėti

Pamats – apatinė statinio dalis, fundamentas

Pamedė – pamiškė

Pamėslītė – pagalvoti

Pamestė (merga, vaiki) – palikti merginą, vaikiną, su kuria(-iuo) draugauta ar gyventa

Pametinis – gimęs pamečiui

Pamėlėjė – giminė

Pamėlėjents – giminaitis

Pamiegintė – pabandyti

Pamieklė – baidyklė, kaliausė

Pamieroutė – pamatuoti

Pamoilės – muilo šarmas

Pampinietė – dykinėti, vaikštinėti

Pampuška – putli bandelė arba moteris, mergina

Pamūranka – pamatai

Pamūrėnka – pamūris

Pamuošninks – pagalbininkas

Panarintė (galvą) – nuleisti

Panauts – mergautinis (gimęs motinai esant dar neištekėjusai)

Pandielis, panedielis – pirmadienis

Panevuotė – merginai vis būti netekėjusiai

Panėberėjė – išdidumas

Panėbernos – išdidus

Panīstė – mergystė

Paniuos – pasileido (pvz., bėgti)

Papėgē – pigokai, pigiai

Papėntis – duonos, pyrago kampas

Papīragytė – papirkti, duoti kyšį

Pasėkielės –  išdidus žmogus, save laikantis vertesniu už kitus

Papiruosos – cigaretė

Paplavas – pamazgos

Papliorzas – maisto likučiai

Papotnuotė, potnuotė – bartis (dažniausiai burbant)

Paps – krūtis (moters), tešmens dalis (karvės, ožkos, kiaulės, kt. gyvulio)

Paprūdis – vieta prie tvenkinio

Papunis – senelis

Papūtna – pakeleivinga mašina

Parakvėjė – parapija

Paskaržītė – paskūsti

Parasuodninks – skėtis

Parčiuožtė – pareiti (pvz., namo)

Pardavuotė – pardavinėti

Pariedīms – nurodymas, nustatyta tvarka

Parietka – vestuvės, vestuvių palyda

Parietkininkā – vestuvių pulko dalyviai

Parkans – lenta, skirta tvorai tverto`-+

Parkraustītė – iškelti gyventi kitur

Parkopčios – spekuliantas, perpardavinėtojas

Pasėlervintė – vaidinti negalintį, sergantį

Parsėvuoktė – sugrįžti, pareiti

Parmazuons – netikėlis

Pastrajītė – papuošti

Parstrobolioutė – pareiti šlitinėjant, sunkiai besilaikant ant kojų

Parptė – miegoti, knarkti

Parubežis – pasienis (šalies)

Parūgas – išrūgos

Paržėgnuotė – atsisakyti ko nors (pvz., aš tuo rēkala paržėgnuojau)

Parvės – užvis

Pasabnos – tinkamas, patogus

Pasadka – nusileidimas

Pasaits – virvė, virvelė, skirta kam nors pririšti

Pasaka – nesąmonė, išgalvotas dalykas

Pasėkuolītė – pasigirti

Pasėpruovītė – pasidaryti geresniam

Pasėraškažītė – pasilepinti

Pasėvėgadītė – pasilepinti

Pasėinis – gulint lovoje vieta prie sienos

Pasīsiuotė – nusišlapinti

Paskaržītė – paskūsti

Pasobėnis – vieta prie užpakalio

Pasobėnuoks – pataikūnas, pastumdėlis

Pasuodnis – vieta prie sodo

Pastrajē – išeiginiai, gražūs drabužiai (aprangos komplektas)

Pasuolē – pupelės

Pastarāsis – paskutinysis

Pastauninks – aptvertas plotas gyvuliams pasiganyti

Pastėpės – numiręs gyvulys, paukštis

Pastijolka – grietinėlė

Pastorgalis – žmogaus ar gyvulio užpakalis

Pastrajē – puošnūs rūbai

Patruova – valgis, patiekalas

Pastuors – gana storas

Pašakė – pažastinis ūglis

Pašėrdē – vieta po širdimi

Pašiepītė – paskiepyti

Pašlemiekā – amoralūs žmonės

Pašliodnē – nuožulniai

Pašmuotė – didokas kiekis, gabalas

Pašokas – šepečiais nušukuotos pakulos

Paštininks – pašto darbuotojas

Pašuolis – šalna, pašalimas

Pataisītė – pagaminti, paruošti (valgį, maistą)

Patalkis – pasilinksminimas po talkos

Patarmasos – pamirkalas, padažas

Patė – žmona

Patėikmenė – pateiktas valgis

Patėlā – patalai

Patieka – paguoda, džiaugsmas

Patiemītė – pamatyti

Patiešītė – ištesėti duot žodį, nudžiuginti

Patraiška – lengvabūdis

Patruobis – vieta prie gyvenamojo namo

Patruokštė – uždusti (pvz., greitai bėgant)

Patruots – nuostolis

Patupdītė – uždaryti (pvz., į kalėjimą)

Patvaiska – nerimtas žmogus

Patuolėi – tolokai

Patvuorinis – augantis prie tvoros; besišlaistantis girtuoklis

Paukštininks – paukščių tvartas

Pauparis – žmogus, prekiaujantis per atlaidus bažnyčios šventoriuje arba prie jo

Pautā – vyrų sėklidės

Pavalkā – pakinktai, maunami arkliui ant kaklo

Pavalkiuotė – negarbingai elgtis draugaujant su mergina / moterimi, dažniausiai vėliau su ja nutraukiant ryšius

Pavečerka – pavakariai

Paveiksloutė – fotografuoti

Pavėlnė – tankioji, apatinė vilna (pvz., avies)

Paviesis – paūksmė

Pavīdelninks – pavyduolis

Pavierītė – patikėti

Pavietrė – nenuorama, išdykėlė

Pavīniou – einantis(-ys) į tą pačią pusę

Pazvalītė – leisti

Pavīzis – pavyzdys

Pazvanā – paskambinimas varpais už žmogų, jam mirus

Pazuomatis – vieta prie kapinių mūro tvoros

Pažondis – galvos apatinė pusė

Pažīčiuotė – paskolinti

Pažliogtė – patižti, sušlapti

Peckelis – teplius, terlius

Pečios – krosnis

Peisuokā – smilkinių plaukai

Peizuotė – peikti, išjuokti

Pelīns – metėlė, kartusis kietis (augalas)

Pėlnėjė – pilnatis

Perekšlė – viščiukus perinti višta

Perietė – gimdyti vaikus (apie moterį); tupėti ant kiaušinių (apie vištą)

Perkūnsargis – žaibolaidis

Pėrmadielė – pirmąjį veršį atvedusi karvė

Perstekė – žeberklas, įrankis žuvims gaudyti – nudurti jas ir ištraukti

Pertė – mušti

Pertnīčė – penktadienis

Petelnė – keptuvė

Pesnuotė – lėtai dirbti, krapštytis, nubėgti

Petlevuotė – pikliuoti

Petra raktā – pavasarinės raktažolės

Petruonelė – boružėlė

Pezietė – kalbėti nesąmones

Pezintė – lepinti

Pėkjoukis – piktas juokas

Pėktnuotrīnė – gailioji dilgėlė

Pėlnėjė – pilnatis

Pėmdielė, pėmdielie – pirmaveršė karvė

Pėnavėjė – bijūnas

Pėntarda – perlinė višta

Pėpėržuolė – pipirinė

Pėšuorios – raštininkas

Piedintė – eiti lėtai, smulkiais žingsneliais

Pielevuotė (žmuogo) – nuolat priekaištauti, lyg pjūkliu vis pjūklyti žmogų

Pīlė – antis

Pielīčė – dildė

Pielītė – dildyti, galąsti

Pierā – lentelės, skirtos pastatui iš lauko apkalti (apmušti)

Pierninks – sausainis

Piestė – pėsčia

Piesto (stojo) – stojo, pasisakė prieš; atsistojo ant užpakalinių kojų

Pieška – menkas veikėjas (pvz., ons ī mažos pieška)

Pieškom – pėsčia

Pietnīčė – penktadienis

Pijuoks – girtuoklis

Pikis – derva

Pīla – smarkus lietus

Pīlė – antis

Pilipuons – tulpė; telefonas

Pimpals – karulis, kabantis daiktas; vyro varpa

Pimpaliuotė, pimpelevuotė – raišioti, mazgyti

Pimpinietė – vaikštinėti, trainiotis, slampinėti

Pinzelis – teptukas

Pinzeliuoti – teplioti

Pīpīnė – signalizavimo įrenginys, švilpynė

Pīpka – pypkė

Pirkšnis – žarijos

Pīzintė, pizėnietė – lėtai eiti, vaikštinėti be tikslo

Pīzdavuoti – keikti, išjuokti 

Pīzdintė – nugvelbti, pavogti

Platsobėnė – moteris ar mergina storu užpakaliu

Plauša – atplaiša

Plautā – lentų pakopos pirtyje

Plautininks – žmogus, sergantis plaučių ligomis

Plazdieti – skubėti, spėriai eiti

Plecios – konkreti vieta lauke arba pastato viduje

Pleiša – atplaiša, atskala

Plekšnuotė – ploti, pliauškėti (rankomis)

Plerpīnė – motorinis dviratis

Plerpsuotė – sėdėti išsidrėbus, nieko neveikti

Pleštekė – plaštakė, drugelis

Plėksobėnė – neturtinga mergina

Plėkšala – oras, kai yra pašalę, bet dar nėra pasnigę

Plėmenica – dukterėčia

Plėmptė – godžiai, daug gerti

Pliauzietė – taukšti, kalbėti nesąmones

Plienis – blėstančios žarijų dalelės, pelenai su jomis

Pliens – nelaisvė

Plieškelė – nedidelis stiklinis arba metalinis buteliukas degtinei įsipilti

Plikėnietė – vaikščioti pusplikiam

Plincis – sklindis, blynas

Pliorptė – kalbėti niekus, plepėti, taukšti

Pliorvals – prasta sriuba

Pliorza – nerimtas, pliuškis žmogus

Plioškė – nerimta, ištvirkusi mergina ar moteris

Pliumpintė – sunkiai eiti

Pliumpis – nevykėlis, neapdairus žmogus

Pliuopa – žioplys

Pliuorės – alyvos (medis)

Pliūrė – skysta košė, putra

Pliuotkā – apkalbos, plepalai

Pliurkštėis – taškytis, turkštis

Pliuškis – nerimtas žmogus

Pliuškortė – skalauti

Plīšautė – rėkauti

Pliurzuotė – gadinti, pvz., viralą

Plompėnietė – vaikštinėti, slampinėti

Plompruočioutė – kvailioti

Plostietė – skubėti

Plucintė – judinti, purtyti

Plunktė – sunkiai dirbti

Pluonėmā – smilkiniai

Pluoščios – lietpaltis

Plustintė – judinti, tuskinti

Politikierios – politikuoti mėgstantis žmogus

Pompariuotė – burbėti, bambėti

Pomptė – pūstis

Pončeka – kojinė

Pončka – spurga

Porė – dedeklė višta

Pormanka – pakinkytas vežimas

Pormuonautė – važiuojant vadelioti arklius

Porvabliekis – purvasaugis

Posadīnė – pusvalandis

Posaktainė – ketvirtadalis pūro

Posbankė – pusbutelis

Posbatis – batas trumpu aulu

Posčvertė – ketvirtadalis

Posdornis – puskvailis

Posklaikšis – puskvailis

Poskloika – apykvailis, nevykėlis

Poslīterė – puslitris

Posmergė – paaugusi mergaitė

Posnaga – arklio kanopa

Posvaikis – paaugęs berniukas

Potpelekė – boružėlė

Potra – tiršta sriuba

Potralakė – burna, veidas

Prėklos – įkyrus

Pontis – virvė gyvuliams pančioti, kam nors rišti

Porlmuons – piniginė

Pospruotis – kvailys

Po paskuos – iš paskos

Po pėrmo – visų pirma, pirmiausia

Prabuočītė – atleisti

Pragaištė – prapulti

Prakostė – paaugti

Pramazietė – pražiopsoti

Pruobavuotė, papruobavuotė – bandyti, pabandyti, paragauti

Prabuočītė – dovanoti, atleisti

Pramans – išmislas

Pramatuorios – giesmių, maldų vadovas

Prapūlenėjė – prapultis

Prariežioks – praskiepas

Prastā – blogai

Pravadninks, pravadnīks –žygio vadovas, žmogus, pradedantis pirmas dainuoti, giedoti

Pravėnts – į kelionę įsidedamas maistas

Pravuodītė – išvyti, išlydėti

Prėkaišiuotė – priekaištauti

Prėjimlos – malonus, tinkamas

Prėklībė – įkyrumas

Prėklos – įkyrus

Prėšts – priekabė

Pričīna – priežastis

Prīdors – pridurtoji drabužių apatinė dalis, pridurkas

Prietelis – draugas, bičiulis

Prigautė – pasiekti; apgauti; išsiaiškinti (ons muni prigava)

Prigol – tinka (pvz., rūbas)

Prijimlos – švelnus, malonus

Prīkalka – prieskrynis

Priklītėis – įkyrėti

Priladoutė – prikrauti

Priliegnoms – švelnumas, meilumas

Primakliavuotė – pribraižyti, pripaišyti

Primierka – siuvamų rūbų prisimatavimas pas siuvėją

Priosna, prosna – veidas, snukis (pvz., gava i priosna)

Prīpapis – mažas speniukas prie užpakalinio spenio (galvijų)

Pripumpoutė – įtikinti, nuteikti, prikalbėti

Prīsėinis – pastoginė, pašiūrė, prieangis

Prisieis – teks (ką nors padaryti)

Prispruogės – prisigėręs

Prīskolbts – suolas, skirtas skalbiniams kultuve skalbti

Pristatītė – atnešti, atvežti

Pristuotė – imtis kokių nors veiksmų, pradėti eiti pareigas, prie ko nors prikibti

Prīšakis – priekinė dalis

Prīšininkė – prastasis namo galas, kamara

Prīšmuožā – prieskoniai

Priveizietė – prižiūrėti

Prizūra – šukuosena

Prizoutė – garbonti plaukus

Prūds – dirbtinis vandens telkinys, susidaręs iškasus duobę

Pruoanūks – anūkų vaikas

Pruobavuotė – mėginti, bandyti, ragauti

Pruobiegšmās – greitosiomis, prabėgomis

Pruocė – įdirbis

Pruočka, pruočkelė – bažnyčios skalbėja, prižiūrėtoja

Pruočkelė – gydomieji vaistai

Pruosītė, pruosavuotė – lyginti rūbus

Pruosos – lygintuvas

Pruovītė – daryti, švęsti

Prūds – iškastas tvenkinys

Prosna – žmogaus ar gyvulio snukis

Prūsuoks – tarakonų būrio rusvas vabzdys

Pucietė – greitai ką nors daryti, gerai išvalyti

Puišis – jaunas vaikinas, vaikėzas

Pujuotė – sklaidyti, purenti

Puksielis, puksis – vienarankis pjūklas

Pukšterietė – nestipriai iššauti; pabučiuoti (pvz., mon pukšteriejė i žonda)

Pukteliuotė – valyti javus

Pumpuotaukšlis – į kukurdvelkį panašus grybas, kuris yra pilnas sporų ir trūkęs dulka

Punds – ryšulys

Punkts – dainos arba eilėraščio posmas; vieta, kur kas nors surenkama (pvz., pienas, į armiją pašaukti vaikinai, kt.)

Puodėška – pagalvė

Puomietė – atmintis

Puonevalė – per prievartą

Puonevuotėis – įsivaizdinti, vaizduoti poną

Puortėgrapėjė / portėgrapėjė – nuotrauka

Puriets – garbanotas, pilnaviduris

Purmuons – vežikas

Pursluotėis – bartis, burbėti, taškytis seilėmis

Putelis – putinas (krūmas)

Pujuotė – purenti

Puodė – krikštaduktė, krikštasūnis

Puodėška – pagalvė

Puomietė – atmintis

Pudbals – sviedinys

Puksielis – viena ranka traukiamas pjūklas

Pūsglušis – puskvailis

Pūslagalvis – kvailys

Pryšininkė – žemaičių trobos galas, kur dažniausiai gyvena karšinčiai ar yra įrengta seklyčia

Puonevalė – prievarta

Puonevuotėis – savintis, valdyti, būti išdidžiam

Puopa – skaudama vieta

Puopintė – lepinti

Puopūtė(-is) – nuospauda, trynė

Puors – du vienarūšiai daiktai

Puosmos – atskiras siūlų pluoštas

Puosninks – pasninkas

Puo pėrmo – pirmiau, pirmiausiai

Pūrieta, pūrėni – pilnavidurė (dažniausiai gėlė)

Purmuons – vadeliotojas

Puortmans, puortmanioks – piniginė

Pustītė – niekais leisti pinigus, turtą; bėgti, (papostė padus)

Putbals – futbolas

Pūzra – mažas, pilvotas

 

R

Rabauninks, razbaininks – plėšikas

Rabavuotė – plėšikauti

Ragatkė – timpa, svaidyklė

Railiuotė – ropoti, rėplioti

Raišos – šlubas

Rakaliuotė – krapštytis, rakinėti

Rakondā, rakondalē – indai

Rakibuolā – rakandai

Raks – bulvės akis, duobutė, iš kurios išauga daigas

Rakibuols – indas, įrankis

Rakštės – pašinas

Raktė – krapštyti (pvz. išrak bolvės akis)

Rarintė – numesti

Rasals – burokėlių rauginimo skystis

Rasintās, rasiet – tikriausiai, galbūt

Raskažnos – stiprus, sveikatingas

Rasuoda – daržo dalis, kurioje auginami daržovių daigai

Rasuodnos – sodinimui skirti daigai

Raškažis – lengvas gyvenimas, gerovė

Raškažītėis – lepintis

Ratā – vežimas

Ratavuotė – gelbėti

Ratpiedis – stipinas (rato)

Ratunka – išeitis

Ratouts – besinešantis gėrybes

Raumatizma – reumatizmas

Rauplės – raupai

Raupliets – raupuotas

Rava, ravs – plyšys, griovys, sprogymė

Razbazarītė – iššvaistyti turtą, išmėtyti arba veltui išleisti pinigus

Razeta – darželių augalas gelsvais, žalsvais kvepiančiais žiedais

Razinka – razina, džiovinta vynuogė

Ražončios – rožinis

Razumnos – protingas

Razums – protas

Razvalinas – griuvėsiai

Razviedka – sargyba

Ražončius – rožinis (karoliukų vėrinys, naudojamas katalikų maldoms skaičiuoti) arba tam tikrų maldų junginys

Redelė – metalinis tinklas, pritaisytas ant kojų, skirtas iškratyti grūdams iš nukultų javų

Regstis – iš virvelių megztas maišas, krepšys

Reizos – kartas

Rejė – jauja, kluonas, klojimas

Rėktė, apsėrėktė – apsirikti

Rėmuorios – pakinktų siuvėjas

Repežiuotė – ropoti, rėplioti

Rėntvuogė – skersinis, prie kurio kabinami branktai

Rėnuols – naktipuodis

Rėbkaulis – šonkaulis

Rėgavuotė – daigstyti

Rėistė – atlenkti

Rėndavuotė – nuomoti

Rėitėis – bartis

Rėits – šlaunis, kulšis

Rėivie – metinis medienos sluoksnis

Rėktavuotė – tvarkyti, derinti

Riedītė, riedītėis – rengti (rūbais), ruoštis (kelionei, renginiui)

Rietis – randas

Rīdzintė – erzinti, pykinti

Riktings – stambus, didelis

Rikintė – klaidinti

Rīkštė – spurti, brigzti

Rinda – eilė

Rindielis – puodas, prikaistuvas

Riuogsuotė – būti, mėtytis be priežiūros

Rėndavuotė – nuomoti

Rėpkė – rupūžė

Rėstė, rėstiuoms – risčia

Rėsuorē – lingės

Rėvėdavuotė – mėsinėti

Rėzėkaunos – išdidus

Robežios – pasienis

Rokšla – raukšlė, odos nelygumas

Rokšluots – susiraukšlijęs

Rongoutėis – rangytis

Rokoutėis – kalbėtis

Rokunda – pakalbėjimas, pasikalbėjimas

Rokunds – susitarimas

Romaluotė – vartyti, glamžyti

Rošiuotė – liesti, judinti

Rotoltė – vynioti

Rubaška – viršutiniai baltiniai

Ruilis – volas, velenas

Rukšmīži – jaustukas, vartojamas kaip emocinis sušukimas

Rumulis, trumulis – virdulys, indas arbatai virti

Runcis – katinas

Rungs – į skersplautį kalamas pagalys drungai laikyti

Rungoltė – glamžyti

Ruoda – šneka, kalba

Ruodavuotėis – kalbėtis

Ruodlīvs – kalbus, šnekus

Ruoduos – matosi

Ruolie – šulinio rentinys

Ruomītė – kastruoti

Ruona – žaizda

Ruonīčė, gruonīčė – keliukas per lauką

Ruopuom – keturpėsčia, ropomis

Ruozos – vienas kartas

Ruožė – ūminė bakterinė odos infekcija, medicinoje vadinama erysipelu, kurią sukelia Streptococcus (streptokokų) grupės bakterijos, patekusios į gilesnius odos sluoksnius. Gydoma antibiotikais.

Ruožėjės – kyla uždegimas

Rūpužietė – darytis negeram, vis labiau neklausančiam

Rupūžiuotė – eiti smulkiais žingsneliais

Rūra – vamzdis; žmogaus užpakalio skylė

Rušiuotė – liesti, čiupinėti

Rūguotė – priekaištauti, barti

Rūtė, rūtės – lango stiklas

Ružavs – rožinis (rožinės spalvos)

 

S

Saits – virvė

Salkas – kambarys pastogėje, ant aukšto

Samaguons – naminė degtinė

Sambriekšmis – temimo laikas, prietema

Sandalā – vasariniai vyriški arba moteriški batai

Sapalis, sapalius – niekus kalbantis žmogus

Sapaliuotė – pliaukšti, plepėti

Sarmata – gėda

Sarončios – laumžirgis

Saulabruolē – šalia saulės matomi šviesuliai

Seikietė – matuoti saiku

Sekmas, sekma – septintas, septinta

Sekundininks – sekundžių rodyklė

Senbezda – senas žmogus

Sengadīnė – seni laikai

Senskrabis – susenęs

Senuobė – senovė

Sereda – trečiadienis

Serveta – servetėlė

Sėlkā – šilkai

Sėlkvėlnė – šilkvilnė

Sėlksoltė – silkės sūrymas

Sėlpnakraujīstė – mažakraujīstė

Sėrata – našlaitis

Siedninks, sieninks – čiužinys

Siednios – sienius

Sierčiokā – degtukai

Sietinīnė – griežčių sriuba

Sietinis – griežtis

Sīla – jėga

Siorbielie – dėlė

Siots – dūkimas, šėlsmas

Skaičiuotėis – skeryčiotis, karščiuotis

Skadā – laiptai

Skaitlioutė – skaičiuoti

Skarbs – turtas

Skaugs, skaugis – pavydas, pavyduolis

Skersā – per plotį (vartojamas, žymint vietą, kurią kas kerta, pereina, dengia nuo vieno krašto iki kito)

Skersakioutė – šnairuoti, dėbčioti

Skerslatvis – aplatvėjęs lietuvis

Skėba, skėbelė, skėla – pliauska, skala, atplaišėlė

Skalambītė – skelbti, apskelbti

Skėida – drožiant, tašant, obliuojant atpjaunama medžio dalelė

Skėidinīs – skiedrinis

Skībs – įkypas, įstrižas

Skībtė, soskībės – gyžti, sugyžti

Skėits – staklių prietaisas, į kurį suveriami metmenys ir kuriuo primušami ataudai

Skilvis – paukščio skrandis

Skīpā – įstrižai

Skīrios – mokyklos klasė

Skīstėms – neprotingas žmogus

Skīstgruobis – plonoji žarna

Skladavuotė – aiškinti, pasakoti

Sklaidītėis – neramiai elgtis, šėlti, kelti triukšmą

Skleinīčė – stiklinė

Skleps – rūsys

Skliorėnietė – šlaistytis

Sklodortė – skalauti

Sklostīms – plaukų skyrimas

Skloustis – skląstis (įtaisas durims užsklęsti)

Skondals (škondals), skondalītė – skandalas, bartis, kelti triukšmą

Skotėna – lupena

Skrabals – barškalas

Skarbonkė – skardinė, nedidelė dėžutė

Skreits – sterblė

Skripka – smuikas

Skrobnē, skromnē – taupiai

Skrumnos – menkas, mažas

Skropols – išgąstis

Skundieklis – skundikas

Skuobtė – skinti, raškyti

Skuomavuotė – skanauti

Skuotertė – staltiesė

Skūbauti – būti šykščiam

Skūps – šykštus

Skurlis – skuduras

Skutieklis – skustukas

Skvarma – forma

Skvaukė – žuvis, panaši į buožgalvį, kvaukė

Slabnietė – alpti

Slabnos – silpnas

Slastā – spąstai

Slīduoks – kazlėkas

Slinkis – tinginys

Sluoviks – stiklainis

Slūžītė – tarnauti

Smagos – sunkus

Smaigstītėis – per prievartą landžioti

Smala – degutas

Smalčios – lydyti kiaulienos taukai

Smaks – slibinas

Smaksuotė – žiūrėti

Smala – degutas

Smalītė – dūminti, rūkyti

Smertis – mirtis

Smetuoninis – Lietuvos prezidento Antano Smetonos laikų

Smetuons – grietinė

Smėčios – strykas

Smėltės – smėlis

Smuika – smuikas (moteriška giminė vietoje vyriškos)

Smuoks – skonis, kvapas

Smurglis – snarglys

Smūtnos – nusiminęs

Snėigėna – sniegena

Snuopa – žioplys, vėpla

Snuopėnietė – žioplinėti

Sobata – šeštadienis

Sobėnė – užpakalis

Sobėngalvis – nesusipratėlis, blogos atminties žmogus

Sobėnkaulis – stuburgalis

Sobėnvaža – šliaužimas ant užpakalio

Sodrapalintė – sudarkyti, sunaikinti

Sogormolioutė – suglamžyti

Sotrėvuožītė – subarti

Sogadītė – sutaikinti

Sugormolioutė – suglamžyti

Solamintė – sulamdyti, sulaužyti

Solpietė – čiulpti

Sosėjimtė – susikaupti; pradėti bartis, imti vienas kitam į klėpus

Sosėkričiuotė – susikišti palaidus rūbus už kelnių ar sijono aprumbo

Sosėtorietė – susivaldyti, susilaikyti

Sosiedā – kaimynai

Soskrabtė – sustirti, sudžiūti, pasenti

Soupīnė – sūpuoklės, supynės

Sovėnčevuotė – sutuokti

Sovėsam – visam laikui

Sovīstītė – apgauti žmogų

Sožniožtė – susmukti

Spacieravuotė – pasivaikščioti, bastytis

Spacierios – pasivaikščiojimas, bastymasis

Spakainībė – ramybė

Spakainos – ramus

Spakajītė – raminti

Spakajītėis – rimti, ramintis

Spaslā – spąstai

Spaviednė – išpažintis

Spėlga – žiogelis

Spėra – nedidelio gyvulio išmatų gumulėlis

Spėrgėnė – valgis, pagamintas iš skrudintų grūstų kanapių ir sėmenų, pagardintas druska, kartais – ir maltais juodaisiais pipirais

Spėtriuotė – įžiūrėti

Spėtros – neprimatantis, žlibas

Spieka – jėga

Spragėls – įrankis javams kulti – prie koto pririšta buožė

Sprėčītėis – ginčytis, nesutikti

Spīris – kopėčių skersinis

Spīriuotėis – priešgyniauti

Sprindžina – spyruoklė

Spritnos – vikrus, judrus, greitas

Sprūdolioutė – eiti vartaliojantis į šonus

Spuodkielis – lėkštelė

Spruogėna – sudžiūvėlis, dvasna

Spruogis – plyšys

Spuors – ginčas

Sragos – stačiokas

Srėjė – ruožas

Sriobalīnė – sriuba, pagaminta iš paskrudintos silkės ir vandens, pagardinta druska, actu, smulkintais svogūnais

Sriebtė – valgyti skystą maistą

Stacėjės – Kryžiaus Kelio stotys

Staibis – blauzda

Stakta – durų rėmai

Stalavėnē – stalo įrankiai, naudojami valgant, dažniausiai peiliai

Staldis, stalnė – arklių tvartas

Stalkdonktė – staltiesė

Staniks – moters liemenėlė

Starkos – stiprus, drūtas

Statītėis – didžiuotis

Staupka – drabužio dalis, dengianti pečius, įsiuvas

Stavuotė – ištverti

Stebūkladaris – žmogus, darantis stebuklus

Sterva – bjaurybė, begėdis

Strājos – pasipuošimas

Stramūžītė – bartis

Strīpėnietė – eiti, dažniausiai kiek pasišokinėjant į viršų

Stīpīnė –  aukštas, išstypėlis

Stėbėns – staibis

Stėčītėis – priešgyniauti, nenusileisti

Štėktė, untštėktė – spėti, atspėti

Stoba – gyvenamasis namas

Strainos – išsipuošęs, puošnus

Strajītė, strajītėis – puošti, puoštis

Strajos – puošnumas

Stramačītė – barti, raginti

Strapakā – drapakai

Strėbuoks, stribitelis – stribas

Striūnas – stygos

Striuoks – reikalas skubėti

Strungā – arklių pakinktų dalis

Struova – patiekalas

Stuogėnė – daržinė

Stuons – luomas; žmogaus kūnas

Stuoraunos – rūpestingas

Stuoruotėis – rūpintis

Struošlīvs – ūmaus greito būdo, verčiantis ir kitus viską daryti greitai

Struošnos – skubus reikalas

Stuotkā – indai

Stuots – augumas (žmogaus)

Strungā – pakinktų dalis

Struoks – skuba

Struošītėis – skubėti

Struova – patiekalas

Sunduks – lagaminas, skrynia, skirta daiktams susidėti

Sunka – sultys

Sukuorėjė – cikorija

Suoda – kaimas

Suodėškis – kaimo gyventojas

Suodnos – sodas

Suopa – sofa; gėla, skausmas

Suopis – nuolat besiskundžiantis žmogus

Susėgadītė – praversti

Sūdės – sūdys

Sūds – teismas

Suskis – niežai; nusigyvenęs, apsileidęs, blogas žmogus

Sūtrauka – ligotas, susisukęs žmogus ar gyvulys

Svetauns, svietauns – žmogus, mėgstantis  svečiuotis, bendrauti

Sviets – pasaulis, žmonių bendruomenė

Svimbortė – mosikuoti, mataroti

 

Š

Šabalbuons – daržinė pupelė

Šaika – gauja

Šakalīs – nedidelis pagalys

Šakoms – tarpkojis

Šakuotėis – pykti, priešintis, kelti sąlygas

Šaktarpis – tarpkojis (du tokios pat reikšmės žodžiai: šakoms)

Šalbierka – liemenė, švarkas, apsiaustas

Šalmietrė – pipirmėtė

Šarma – šerkšnas

Šamarlaks – naminė degtinė, neskanus gėrimas

Šarmings – žavus, patrauklus, stilingas žmogus

Šarms – žavesys, pelenų nuoviras, skirtas drabužių skalbimui ar virinimui

Šarončios – skėrys, žmogus, su kuriuo sunku sutarti, sugyventi

Šastītėis – švaistytis, išlaidauti

Šatra – šaka, kartis

Šatrans – pasiutėlis, patrakėlis

Ščīrs – tyras žmogus

Šešoulietis – šešėlis

Šepšios – gaktos plaukai

Šerdesos – geležinis kuolas, perkišamas per priekinių vežimo ratų skersinį ar ašį

Šešoulietis – šešėlis

Šetuons – velnias

Šėkna – užpakalis

Šėkšna – išdirbta oda

Šiemmargs – juodmargas

Šieps – spinta

Šietra – beržo šakelė, kalama prie durų

Šīberis – krosniakaištis

Šieninks, siedninks – šiaudų prikimštas čiužinys

Šiepītė – skiepyti

Šieps – rūbų spinta, indauja ar kita spintelė, skirta daiktams susidėti

Šikininks – išvietė (lauko tualetas)

Šimgramėnė – šimto gramų talpos stikliukas

Šinka – kumpis

Šinkiuotėis – sukinėtis, muistytis, kasytis

Šiuoperis – vairuotojas

Šiūpelė – semtuvas, bertuvė

Šiurpis – drebulys, šiurpas

Škaradītėis – kelti triukšmą

Škaradnos – priekabus, triukšmingas

Škuobs, škuobā – šonkaulis, šonkauliai

Šlamā, šlamas – šiukšlės

Šlėbždavuotė – slebizavoti, kalbėti tyliai, skiemenimis

Šliauka – dviračio, motociklo, mašinos padangos vidinė, pripučiama dalis – kamera; ištvirkęs, nepatikimas žmogus

Šliedės – rogės arba važis (kinkomosios vasarinės ar žieminės rogės, skirtos kroviniams ar žmonėms vežti).

Šlīns – pilkai melsvas ar balsvas molis

Šlipsos – kaklaraištis

Šliorė – šlepetė

Šliūbs – sutuoktuvės bažnyčioje

Šliūka – ištvirkėlė, paleistuvė

Šlīžėks – kūčiukas

Slūžītė – tarnauti

Šlūžma – alga

Šmakals – mirkalas, padažas

Šmantals – mirkalas, padažas

Šmiekliuotėis – išsidirbinėti

Šmirgelis – švirtrinis tekėlas, galąstuvas, tekėlas

Šmīris – ratų tepalas

Šmukulis – perpardavimas, spekuliavimas, susitarimas, susijęs su prekių pardavimu ir pirkimu

Šmukulninks – spekuliantas

Šmulis – susitarimas dėl pirkinio

Smuokavuotė – ragauti patiekalus

Šmuots – gabalas (atskira žemės, maisto dalis)

Šmuožītė, sošmuožītė– gardinti prieskoniais

Šmutkas – drabužiai

Šniūrs, šniūrielis – stora virvė, plona virvelė

Šnapšė – degtinė

Šonkus tronkus – energingas

Šostrautė – mandravoti, rodyti savo gudrumą

Šotėna – apsileidėlis, nevalyvas, negeras žmogus

Šotīnė – patiekalas (sultinyje kartu su mėsa, prieskoniai išvirtos bulvės, valgomos kartu su sultiniu, kuriame jos virė

Šotintė – troškinti

Šoulė – sinagoga

Špars – smidras

Špėžarnė – vėsesnė patalpa, skirta maistui laikyti, sandėliukas

Špieris – dviračio stipinas

Špietnos – pasipuošęs, pasitempęs žmogus

Špikierios – klėties patalpa, kurioje laikomi geresni daiktai, drabužiai, kraičio skrynia

Špikis – smailus atsikišimas

Špingaliets – mažas, neužauga žmogus

Špīžios, špižinis – ketus, padarytas iš ketaus

Špunts – volė

Špuoks – varnėnas

Špuokėnīčė – inkilas

Špuosininks – išdaigininkas

Špuosos – juokai, pokštas

Šriouts – šratas

Šriūbs – varžtas

Štanga – laužtuvas

Štarkos – stiprus, neramus, linkęs greitai muštis

Štelvuogė – skersinis, prie kurio kabinami branktai

Štėktė, štėkinietė – atspėti, spėlioti

Štėndėris – stulpas

Štinkspirits – amoniakas

Štīvs – stiprus, stangrus

Štoka – vienas (mato vienetas), pokštas, išdaiga, reikalas

Štokauns – žmogus, gebantis juokauti, krėsti išdaigas

Štokuotė – pritaikyti, pridėti, prisiūti

Štončka – kaspinas

Štrambambalis – šokiai, vakarėlis

Štruopās – kartais

Štruops – laiko tarpas

Šūba – kailiniai

Šūdvabalis – mėšlavabalis

Šukarnė – vilnų karšykla

Šundrieka – pataisai

Šunkelis – prastas kelias

Šuoperis – vairuotojas

Šuogeris, švuogeris, šuogerka, švuogerka – svainis, svainė

Šustītė – tvarkyti, naikinti, leisti (pinigus, turtą)

Šūdniekis – niekalas, vieko vertas įvykis, atsitikimas

Šustros – judrus

Šūmnos – triukšmingas

Švaks – blogas, silpnai besijaučiantis, sergantis

Švakā – blogai

Švaksos – batų tepalas

Švāmalis – netikėlis

Švėntā – tikrai

Švuogeris – svainis (sutuoktinio brolis, sesers sutuoktinis)

 

T

Tabuokerka – tabokinė

Taiguotė – saugoti, stengtis gerai padaryti

Tajītė – raminti, guosti

Taksavuotė – švaistyti, parduoti iš varžytinių

Telīčė – jauna, veršio neturėjusi karvė

Tamburka – nėrimo kabliukas, vąšelis

Tamsta, tamstelė – jūs (pagarbus kreipimasis į žmogų)

Tapkė – šlepetė

Tapšans – kušetė, minkštasuolis (dažniausiai be atlošo)

Tarabanītėis – kažkur iškeliauti

Tasgaties – taigi

Talalīnė – tauškalė, plepė, dainuška

Tarabanītė – išvežti, išnešti

Tarka – trintuvė

Taronkis – doklas

Tasgaties – taigi

Tašė – rankinė, krepšys

Tavuors – prekė, turtas

Tekiels – sukamas ritinio formos galąstuvas

Tekinis – ratas

Teležiuotė – lėtai vaikščioti ir palikti pėdsakus ant grindų ar kelio

Telioks – paaugęs veršiukas

Terba – maišelis, krepšys

Tėivs – plonas, lieknas

Tėktė – patikti, būti tinkamu (pvz., mon batā tėka)

Tiešītė – guosti, padaryti

Tilipuons – telefonas

Tīsla – ištįsęs, aukštas

Tolžės – pyktis (pvz., nelaikyk tolžies – nepyk)

Toncis – šuokis

Tonkē – dažnai

Torielka – lėkštė

Torietėis – laikytis (už ko nors)

Toukart – tada

Tozėns – dvylika vienetų

Trakalis – stiprus alus

Traktė – dūkti, šėlti, siautėti

Trans – dykaduonis

Trants –netinkamos kokybės daiktas

Tratavars – šaligatvis

Tratintė, ištratintė – išprievartauti moterį; išlaužti

Trauklapis – gyslotis

Trepės – masyvūs laiptai

Trėsna – nenuorama, lakstūnas

Trėvuožītė – trukdyti, barti

Trīda – viduriavimas

Trīdals – nerimtas žmogus, karštakošis

Trīdalioutė – kvailioti, be reikalo skubėti

Trilinks – skubantis žmogus

Trinka – rąsto nuopjova, skirta kam nors kapoti

Trinktė – plauti galvą

Tročītė – nuodyti

Tročos, tročīzna – nuodas

Troktė, užtroktė – tęstis, užtrukti

Tuokelė – reikaliukas

Truopnē – tiksliai, gerai

Trūbā – dūdos

Trūbītė – groti dūdomis

Trukintė – trukdyti, gaišinti kito žmogaus laiką

Trūktėnā – nepakankamai

Trumulis – virdulys

Truopītė – pataikyti

Truopītėis – atsitikti

Triusikā – apatinės kelnaitės

Tūbs, tūbā – veltinis, veltiniai

Tujau – tuoj pat

Tumet – tada

Tumpėnė – nepirštuota pirštinė

Tuolis – dervotas, neperšlampamas kartonas, skirtas izoliacijai, stogams dengti 

Tuška – žindukas, čiulptukas

Tūtis – žindukas, čiulptukas

Tūzėnietė, tūzintė – vaikščioti neturint tikslo, slampinėti

Tvans – potvynis

Tvaruotė – tverti, laikytis

 

U

Ubladė – nedidelis trobesys, kuriame yra duonkepė krosnis arba taisomas jovalas kiaulėms

Učītė – mokyti

Uitė – guiti

Ukata, ukvata – noras, troškimas

Ukatītė – raginti, skatinti

Ukazos – įsakymas, nurodymas

Ūkė – ūkis

Uknuolis – vinis (pasagvinė, skirta arkliams kaustyti)

Ūksmie – paunksmė, pavėsis

Uksos – actas

Ulīčė – kelias, gatvė

Unaravs – pasipūtęs, išdidus žmogus

Undaruoks – sijonas

Unt abejė – abejojant

Unt nematiušku – iš akies

Unt puomietės – atmintinai

Unuorava – pilna puikybės, įžeidi

Unuors – garbė, puikybė

Urkiuotė – uiti

Urkštīnė – maža patalpa, landynė

Uslans – suolas

Ustaunē – visą laiką, nuolat

Užganiedintė – patenkinti

Užiedis – ėdžios

Užgraižos – raukšlė

Užknėsa – įkyrėjo, atsibodo

Užkabintė – ieškoti priekabių, prikibti prie ko, imti persekioti

Užkonda – užkanda

Užkols – taukinė

Užkuolis – rato ašies kaištis

Užkūtis – vieta už tvarto

Užpečėnė – prastoji troba, virtuvė

Užpliūrintė – mušti, skelti antausį

Užraištis – raištelis

Užrejis – vieta už jaujos

Užsėruožītė – kilti uždegimui, supūliuoti

Užpundietė, užfundietė – pavaišinti (pvz., pietumis)

Užvardis – pavadinimas

Užvarstis – raištelis

Ūktėis – niauktis

 

V

Vadala – valkata

Vadaluotė, vadaluotėis – valkioti, valkiotis

Vadis – pavadis

Vagol – pagal

Vagorklos – agurkas

Vaidītė – barti

Vaikėgalis – paaugęs išdykęs vaikas

Vaikūzos – vaikėzas

Vailuoks – veltinis

Vainėgsegis(-ė) – vyresnysis pabrolys, vyresnioji pamergė

Vainėkā – Dievo kūno šventė, Devintinės

Vaivuors – girtuoklė (uoga)

Vajaks – peštukas, kovotojas

Vajevuotėis – bartis, kariauti

Vākālis – vaikelis

Vakaruška – kaimo jaunimo pasilinksminimas, šokiai

Vaksietė – barti

Vakoutė – sandariai uždaryti stiklainius

Vākoutėis – gimdyti vaikus

Vaksietė – barti

Vakta – sargyba

Vaktoutė – eiti sargybą

Vaksietė – barti

Vāksos – batų tepalas

Valī – pradėk

Valkos – lankstus, minkštas, lankstus

Valktis – mėšlo vežimas

Valns, valna – laisvas, laisva

Valog – pagal

Valtabītė – mušti

Vambrītė – loti

Vampazietė – burbėti

Vana – vonia, skirta maudytis ar maistui (pvz., mėsai, grybams, kopūstams) sūdyti, laikyti, raugti

Vanguorītė – nešti, tempti

Vapna – kalkių, cemento ar molio skiedinys

Varauns – taupus

Varažītė – spėti, pranašauti, burti

Varėjuots – neklaužada

Varliežgalvis – buožgalvis

Varsta – suarta dirva

Varsts – vasarojus

Varstėina – vasarojaus dirva

Varstuots – staliaus darbastalis

Vartaliuots – malūnsparnis

Vartinklis – voratinklis

Vasarvīdis – vidurvasaris

Vasėlkā, vasėlkas – rugiagėlės

Vasnuotė – plasnoti, skėsčioti sparneliais

Vašuoklē, ašuoklē – raudonieji serbentai

Vazaunė – ratinė, patalpa pakinktams, įvairiems įrankiams laikyti

Vazuoniks – vazonas

Vazuotėis – šlaistytis

Važis – lengvos, išeiginės rogės su sėdynėmis

Večerė – vakarienė

Vepeza – vėlpa

Veranda – namo prieangis

Verpelė – statinės šulė

Veselė – vestuvės

Veselninks – vestuvininkas

Vedu (-o) – mes du, mudu

Veikē; neveikē – greitai, netrukus; negreit

Veizietė – žiūrėti

Veizuolā – akys (žmogaus)

Velienėjė, velienīčė – durpynas

Velienmarka – linų marka durpyne

Vepelė – veidas

Vepeliuotė – kalbėti niekus, vapėti

Vepeza – vėpla, žioplys

Verpelė – alaus statinė

Viepūtinis – pusnis

Veranda – įstiklintas priebutis

Veršlūpis – storalūpis

Veselė – vestuvės

Veselninks – vestuvininkas

Vešietė – gerai augti, tarpti

Veterėnuorios – veterinaras

Vežietėis – nesibjaurėti, nesišlykštėti

Vėnčevuotė – sutuokti bažnyčioje

Vėdeislis – stalo peilis, valgant naudojamas kartu su šakute

Vėinodo – dviese

Vėgada – nauda

Vėlūsts – vėlyvas

Vėndravuotė – pramogauti, keliauti

Vėndzietė – rūkyti

Vėngrīkštė – vingiorykštė

Vėnteris – žvejybos tinklas su uodega ir sparnais šonuose

Vėinlinks – nesulenktas perpus

Vėiškelis – taisomas, platus, bet negrįstas, neasfaltuotas kelias

Vėgada – patogumas

Vėgadītėis – lepintis

Vėlioms – jaunosios šydas

Vėn – vėl ir vėl, nuolat

Vėnčevuotė – sutuokti

Vėndzietė – rūkyti maisto produktus

Vėrbā – žabai, žagarai arba šakos

Vėsumet – visada

Vėsuodkā – sėklinės daržovės

Vėsumet – visada

Vėškas – bažnyčios antras aukštas

Viečnastės – amžinybė

Viedarā – kraujinės dešros

Vielek – vėl

Viepla – žioplys, išsižiojėlis

Viepūtinis – vėjo supustyta didelė pusnis

Viera – tikėjimas

Vierītė – tikėti

Vierātis, vierielis – ėriukas (ta pati reikšmė, bet vienas prasideda vienokia, kita kitokia raide)

Vietra – audra

Viežauninks – rūgtis (gyvatžolė)

Viežininkā – sergantys vėžiu

Videlčios – šakutė

Viedros – kibiras

Vielībs – vėlyvas

Vietītė – ginti šalin; valyti (grūdus, sėklas, uogas, kt.)

Vierītė – tikėti

Vies – vėjas

Vieža – vėžė

Viežlībs – mandagus

Vinegrets – mišrainė (dažniausiai pagaminta iš burokėlių, pupelių, raugintų agurkų ir kitų ingridientų)

Vinda – rankinis grąžtas, sukama rankena (šulinio, girnų)

Vingrėnietė – bastytis

Vištininks – patalpa vištoms laikyti

Vītortė, sovītortė – vynioti, suvynioti

Vīzgīnė – aukštas, plonas

Vomboulė – mėšlavabalis, juodvabalis, kamanė, karkvabalis, kitas didelis dūzgiantis vabzdys, vabalas

Vombrītė – garsiai loti (šuo)

Vompezietė, vompezītė – burnoti, amsėti

Vorielka – degtinė

Vuodītė, pavuodītė – kenkti, pakenkti sveikatai

Vuoga – branktas

Vuogis – ariant ar kasant paliktas neliestas tarpas

Vuomautė – rėkauti

Vuotegs – botagas

Vuotīva – katalikų ankstyvosios Šv. Mišios

Vuotkuotis – botago kotas

Vuožautėis, vuožuotėis – aikštytis, ožiuotis

Vuožgrībis – grybas lepšė

Vuožnos – svarbus, gerbiamas,

Vuožuotė – paisyti, galvoti

Vriednos – bjaurus, nemalonus

 

Z

Zacirka –  pienišką leistinų miltinių kukulėlių (skryliukų) arba trintų miltų sriuba

Zababuons – netikėlis

Zabuova – žaislas

Zaduotka – rankpinigiai

Zalatītė – paauksuoti

Zalietas – piršlybos

Zalietninkā – piršlybų dalyviai

Zapalėnėjė – uždegimas

Zapasā – atsargos

Zapluots – užmokestis

Zaptas – lūpos

Zaraza – užkratas, negeras žmogus

Zars – greitai, tuojau

Zaslans – suolelis žlugtui skalbti

Zauksuotė – žvalgytis, nieko neveikiant riogsoti

Zauna – tuščios kalbos, plepalai

Zaunītė – verkti, plepėti, taukšti

Zavarūka – sumaištis

Zbėtkas – eibės, išdaigos

Zbėtkininks – išdaigininkas

Zbrainos – smarkus

Zedlios – suolelis, skirtas žlugtui skalbti

Zeimaris – variklio varomas diskinis pjūklas

Zelionka – grybas žaliuokė

Zelkuoris – veidrodis

Zėmaguors – prastas, nekultūringas, netašytas žmogus, perėjūnas

Zgrebnos – patogus

Zieguoris – laikrodis

Zīliuotė – vaikštinėti aplinkui, iš paskos

Zlastės – pyktis

Zlastietėis – pykti

Znuočītė – reikšti

Znuoks – ženklas

Zopė – sriuba

Zorduotė – kankinti, žudyti

Zuikis – kiškis

Zulintė – trinti, galąsti

Zuomats – mūrinė ar iš akmenų padaryta bažnyčios ar kapinių tvora

Zuovada – šuoliais

Zuovieskā – durų, langų kengės, vyriai

Zūbā – lūpos, burna

Zuovada – risčia

Zurduotė – žudyti, kankinti, varginti, kamuoti

Zurnuotė – zirsti, verkšlenti

Zvans – medinio ratlankio atskira dalis

Zvanītė – skambinti

 

Ž

Žabals – aklas

Žabaltīs – žaltys (neigiamas atsiliepimas apie žmogų)

Žabs – virbas, žabaras

Žabtā – lūpos

Žags – lauke sukrauta didelė šieno ar šiaudų krūva, kūgis

Žakiets – švarkas

Žanatvė – vedybos, gyvenimas susituokus

Žaneklē – sutuoktiniai

Žanieklis – vedęs vyras

Žanītėis – susituokti

Žanuots(-a) – vedęs, ištekėjusi

Žardėina – pastatas, skirtas javams padoroti, džiovinti ir laikyti

Žargintė – žergti

Zars – netrukus

Žarundelis – puošnus sietynas

Žavā, apžavā – burtai

Žebelė – žioplys, vėpla

Žebeliuotė – sunkiai ištarti žodžius

Žebravuotė – vagiliauti, rankioti

Žekė – kojinė

Žekrīšis – keliaraištis

Žekstaibis – blauzdinė

Želiuotė – nevalyvai, lėtai valgyti, seiliojant maistą

Žėmilžie – karvė, melžiama per žiemą (metus ar ilgiau melžta, bet nesusikergusi/neapsėbūgusi karvė)

Žiaurē – gerai, gražiai ir t. t. (pvz., mon žiaurē patink ta muotrėška)

Žīčiuotė (pažīčiuotė) – skolinti, paskolinti

Žielava – gedulas

Žielavuotė – gedėti

Žemčiūgā – kvapusis pelėžirnis

Žėrkavuonė – skylutė sagai užsegti

Žīčiuotė, pažīčiuotė – skolinti, paskolinti

Žīgioutėis – šerti gyvulius, dirbti namų apyvokos darbus, ruoštis

Žildītė – sutraukinti pieną

Žilvītis – gluosnis

Žilintė – pjauti atšipusiu peiliu

Žiorsts – prijuostė

Žliumbtė – balsu įkyriai verkti, raudoti

Žiuogris – šaka (iš šakų daromos Žemaitijos kaimuose populiarios žiogrių tvoros)

Žiuogspėras – pjuvenos

Žiuoplos – išsiblaškęs, neatidus

Žlabana – blogai matantis

Žlėbės – akys

Žlėbs, žlėbis – aklas, blogai matantis

Žlogts – šlapias, įmirkę skalbiniai

Žombis – arklas

Žombs – skvernas

Žūlėks – apgavikas

Žvaizdie – žvaigždė

Žvīgautė – šūkauti rėžiančiu balsu

Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-11-21 11:46

Smush Image Compression and Optimization Skip to content