Kairėje – koncertuoja „Meškaragis“, dešinėje – iliustracija edukacijai „Gilių kavos skoniai“
Šilalės kraštas išsiskiria muziejų gausa ir gyva atminties kultūra. Be Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus su padaliniais veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija, Lietuvos aviacijos muziejaus Stasio Girėno gimtinė-muziejus ir daugybė privačių ekspozicijų-muziejų. Gyvas mokyklų muziejų reiškinys. Įžvelgdami potencialą burti atminties bendruomenę, 2026 metais šilališkiai kviečia į tarptautinės muziejų nakties renginius, kurie vyks gegužės 15–16 dienomis. Šįmet muziejininkų dėmesys nukreiptas į aktualijas, naujienas ir madingas tendencijas.
Archyvinė paroda primena, kaip veikė žiniasklaidos kontrolė
Lietuvos popierinės spaudos raida nuo XX a. pradžios iki 1991 m. yra glaudžiai susijusi su politiniais, socialiniais ir kultūriniais šalies virsmais.
Dailininko Algimanto Snarskio sukurta karikatūra „Savivaldybė“
Laikraščiai visais laikotarpiais buvo ne tik informacijos sklaidos priemonė, bet ir tautinės savimonės, švietimo, kultūros bei politinės tapatybės formavimo įrankis. „Panevėžio balsas“, „Alytaus naujienos“, „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Šilalės artojas“ ir kt. – laikraščių ištakos siekia sovietmečio spaudos plėtros į regionus laikotarpį, kuomet per popierinę spaudą buvo vykdoma ideologinė kontrolė ir propaganda. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tokie laikraščiai transformavosi į demokratijos principais paremtą laisvą spaudą, keitė pavadinimus ir nuolatos keitėsi.
Šiandien mažosios spaudos istorija gali būti traktuojama kaip nematerialus kultūros paveldas, nes kai kurie laikraščiai savo veiklos nesustabdė ir išliko. Šilalės rajone nenutrūkstamai 75 metus nuo 1951-ųjų leidžiamas laikraštis „Šilalės artojas“. Per Muziejų naktį Šilalėje gegužės 15 d. 17 val. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus galerijoje bus atidaryta jubiliejinė laikraščio paroda „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ 75 metai“. Ypatingą vietą greta tekstų užima vizualinėmis priemonėmis pratęsiamos istorijos. Keturis dešimtmečius fotografavusio Algimanto Ambrozos nuotraukos ir retkarčiais į „Šilalės artojo“ spaudos vagą įsiterpiančios dailininko Algimanto Snarskio karikatūros. Parodos kuratoriai Lietuvos spaudos kaitą pasakoja per fotožurnalistiką ir karikatūras. Paroda, suskirstyta į keturis istorinius periodus, atskleidžia, kad vaizdas visada pasako daugiau nei išspausdintas žodis.
Žemaičių tarmė tampa madinga
Tomas Šaltmeris-Tuomsuons. Nuotrauka iš jo asmeninio archyvo
Turbūt pastebėjote, kad pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama Žemaitijos regioninei tapatybei. Žemaitiškai ne tik juokaujama – žemaitiškai mąstoma. Į šiųmetę Muziejų nakties programą Šilalėje įtraukti net du renginiai, skirti žemaičių tarmei.
Neseniai per Vilniaus knygų mugę pristatyta Tomo Šaltmerio-Tuomsuons knyga „A noji?“ (2026 m. išleido leidykla „Kitos knygos“), parašyta tarmiškai. „Kilęs iš Telšių, autorius kalba ir rašo tik žemaitiškai, tiksliau, gyvu, savitu pasaulio mačiusiu žemaičių žargonu. Amžių sandūroje 6-erius metus jis gyveno JAV, dirbo senelių prižiūrėtoju, taksistu, langų valytoju, statybininku. Kad nebūtų nuobodu, išmaišė Ameriką automobiliu, apmąstė kultūrinius skirtumus, o apšilęs kojas Čikagoje, savo nuomojamame bute priėmė apie 20 šviežiai emigravusių telšiškių. Smagūs nutikimai ir gyvos įžvalgos nesibaigė ir grįžus į Lietuvą.“ (past. – kitosknygos.lt informacija). Knygoje „A noji“ aprašytas lietuvių mentalinis lūžis, proveržis į Vakarus. Beje, priežodis „anglišks meniu“, pavartotas knygoje, turi tiesioginių sąsajų su Šilale, su Albinuku, užsukusio į Vingininkų bendrabutį, pataisyti televizoriaus. Susitikimas su rašytoju vyks gegužės 15 d. 20 val.
Po to seks žemaitiškai repuojančio Meškaragio pasirodymas. Šis unikalus muzikinis projektas bus pristatytas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje 21 val. „Pykst buoče, „Sakau tėise švėise“, „Visa teisybė api žemaiti“, „Žemaitėjės miškų žvieris“, „Plūgo rapsodija“ – tai kūriniai, kuriuose apmąstytas šiuolaikiškas žemaičio gyvenimas. Projektas griauna stereotipinį folklorinį žemaičio įvaizdį ir kalba apie šiuolaikinę regioninę tapatybę. Meškaragio dainose nebelieka stereotipinio etnografinio XIX a. žemaičio įvaizdžio. Pasirodo, žemaičiai valgo burgerius, dėvi Gucci ir vedžioja špicus.
Galima teigti, kad D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar
Pernai dr. Deima Katinaitė visuomenei pristatė disertacijos tyrimą, kuriame vienu iš objektų tapo Šilalės rajone stovintis Baublys. Mokslininkė iš naujo pažvelgė į Dionizo Poškos konstruotą performatyvią erdvę Bijotuose, Šilalės raj. Ji pastebėjo, kad Dionizas Poška būdamas bevaikis bajoras stokojo tęstinumo, todėl pasitelkdamas ąžuolinį Baublį juo naudojasi kaip kauke ir sakykla. „Baublys kaip patirties perdavimo vieta panašus į įvietinto meno kūrinį tik tol, kol gyvas jo savininkas, tačiau jam mirus pereina į kitą būvį, įgauna paminklų bruožų.“ D. Poška savo gyvenamuoju laiku komunikavo dviem kryptimis – jis kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir tuo pačiu siekė susitikti su ateities kartomis.
Vykintas Vaitkevičius. Daivos Vaitkevičienės nuotrauka
Galima teigti, kad D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar, todėl šįmet per Muziejų naktį Bijotose lankytojai bus kviečiami giliau patirti žemaičių bajoro sukurtą erdvę. Gegužės 16 d. 15 val. Dionizo Poškos Baublių muziejuje vyks prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po seniausią Lietuvos muziejų, Bijotų dvaro parką ir Vyškiakalnį, iš kurio atridenti ąžuolo drūtgaliai.
Vyks kanklių edukacijos, susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka. Vakarą užbaigs Rugilės Norbutaitės (thelastsunday) ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas. Kūrėjos Dionizo Poškos Baublių muziejuje pristatys 2026 metais išleistą elektroninės muzikos ir gyvo skambesio albumą „Neriuos“.
VISA RENGINIŲ PROGRAMA:
MUZIEJŲ NAKTIS Šilalėje
Data: 2026 m. gegužės 15 d. (penktadienis). Vieta: Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus (S. Gaudėšiaus g. 4, Šilalė)
17.00 val. Parodos „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ – 75 metai“ atidarymas (projektas „Kultūros festivalis „Dausos 2026“).
18.30 val. Edukacija „Gilių kavos skoniai“.
20.00 val. Knygos „A noji?“ pristatymas. Autorių Tomą Šaltmerį-Tuomsuons kalbina Renata Jančiauskienė.
21.00 val. „Meškaragio“ koncertas.
22.00–23.00 val. Meninis šviesos vakaras muziejuje. Aretos Didžionienės piešiniai šviesoje, Audriaus Lauručio projekcija.
MUZIEJŲ NAKTIS Bijotuose
Data: 2026 m. gegužės 16 d. (šeštadienis). Vieta: Dionizo Poškos Baublių muziejus (Muziejaus g. 10A, Bijotai, Šilalės r. sav.)
15.00–18.00 val. Prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po Bijotų dvaro parką ir Vyšniakalnį.
18.00 val. Kauno miesto muziejaus edukacinis užsiėmimas „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“.
19.00 val. Susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka.
21.00 val. Rugilės Norbutaitės (thelastsunday) ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas.
22.00–23.00 val. Meninė šviesos instaliacija (projekcija – Audriaus Lauručio).
Renginius organizuoja Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.
Projektą „Bendruomenės savaitė „Muziejus suartina“ 2026 m. finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.
Tekstą parengė Renata Jančiauskienė, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė