Kairėje – Palangos folkloro kolektyvas „Mėguva“. Dešinėje Plungės folkloro kolektyvas „Gondinga“
Net 13 Lietuvos bendruomenių puoselėjamų gyvojo paveldo reiškinių papildė Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tarp jų – žemaičių dounininkų dainavimo tradicija, kurios paraiškos rengimą 2025 m. inicijavo Telšių rajono savivaldybė. Pagrindiniai paraiškos teikėjai – Telšių kultūros centras, asociacija Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“, bendrateikėjai – Mažeikių rajono Sedos kultūros centras, Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“. Medžiagos vertybės bylai rinkimu, paraiškos rengimu rūpinosi Telšių kultūros centro folklorininkė, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovė Rita Macijauskienė bei korporacijos „Samogitia“ pirmininkė, etnomuzikologė, humatitarinių mokslų daktarė Loreta Sungailienė. Prie paraiškos rengimo prisidėjo Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Telšių rajonų, Palangos savivaldybių folkloro kolektyvų vadovai, kurie dalyvavo apklausoje, užpildė klausimyną, atsiuntė garso, vaizdo įrašų, nuotraukų, žinia apie rengiamą paraišką dalijosi su savo kolektyvų bendruomenėmis, vietos žmonėmis, teikė pasiūlymus dėl galimų tradicijos išsaugojimo priemonių ateityje.
Iš pietų Žemaitijos į Sąvadą šiemet atkeliavo ir Kelmės kultūros centro bei Lietuvos kraštotyros draugijos Kelmės skyriaus pristatyta geroji praktika „Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje“. Tai didžiausios apimties ir ilgiausiai gyvuojantis tokio pobūdžio reiškinys Lietuvoje, kasmet miestą paverčiantis tikra folkloro laboratorija, suburiančia per 300 muzikuojančių, dainuojančių, į tradicinių amatų dirbtuves ir mokslines diskusijas įsitraukiančių dalyvių. Žemaičių tradicinis dainavimas taip pat daug metų puoselėjamas visos šalies folkloro bendruomenės pamėgtuose vasaros kursuose Kelmėje. Plačiau minėti kursai bus pristatyti atskirame straipsnyje.
Žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos paraiškos rengimo procesas
Kairėje Loreta Sungailienė, dešinėje – Rita Macijauskienė
Apie poreikį rengti žemaičių dainavimo tradiciją pristatančią paraišką ir teikti ją šalies gyvojo paveldo sąvadui su įvairiais Žemaitijos regiono folklorininkais diskutuojama jau bemaž penketą metų. 2024 m. Sąvado tikslai ir kūrimas buvo pristatytas Telšių rajono savivaldybės administracijos suburtai Etninės kultūros tarybai, kuri nutarė inicijuoti paraiškos rengimą ir šį uždavinį įtraukė į savivaldybės administracijos patvirtintą Etninės kultūros plėtros programą. 2025 m., konsultuojantis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistėmis, numatyti paraiškos rengimo veiksmai, parengtas klausimynas Žemaitijos regiono folkloro kolektyvų vadovams. Kolektyvų vadovai buvo informuoti apie paraiškos rengimą, o pildydami klausimyną savo kolektyvų vardu jie išreiškė pritarimą šiai iniciatyvai bei įsipareigojo pristatyti ją savo vietos bendruomenėms, kultūros ir švietimo darbuotojams. Klausimyną parengė, medžiagą rinko AŽJK „Samogitia“ nariai, o sistemino bei paraiškai parengė pirmininkė L. Sungailienė. Praėjusių metų pabaigoje vykusio Sąvado komisijos pasėdžio metu paraiška sulaukė puikaus įvertinimo ir šiemet vertybė „Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija“ jau puikuojasi naujai į Sąvadą įrašytų reiškinių sąraše.
Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos nariai, vertinę paraišką pažymėjo, jog grandiozinėje paraiškoje preciziškai ir detaliai, pasitelkiant ir etnomuzikologinę analizę, aprašyta dounininkų dainavimo tradicija, jos vystymosi istorija, kuri, galimai, siekia net viduramžių laikotarpį. Iš pristatymo akivaizdu, kad tai stiprus dounininkų tapatybės fenomenas, kurio puoselėjimas reikšmingas ir saugant pačią tarmę bei jos atmainas. Surinkta archyvinė medžiaga parodo dainų repertuaro ir stilistinės atlikimo manieros savitumą, o gana gausus žemaitiško dainavimo puoselėtojų būrys pagrindžia, kad vertybę išties yra kam saugoti. Nurodytas ir didelis būrys specialistų, kurie gali konsultuoti dainavimo tradicijos klausimais. Gražiai atskleistas žemaičių dounininkų folkloro ansamblių dalyvavimas savo regiono šventėse. Paraiškoje daug dėmesio skirta puoselėtojų bendruomenių santykiui su tradicija, atliktos kokybinės apklausos analizei bei pristatymui.
Kairėje – Skuodo rajono Mosėdžio folkloro ansamblis. Dešinėje – Kretingos rajono Bablių folkloro kolektyvas „Kalnopė“
Parengtas detalus išsaugojimo priemonių planas. Numatyta rengti Žemaitijos regiono folkloro ansamblių vadovų sueigas, patirtimi dalintis įvairiuose mokymuose, jaunimui skirtose stovyklose, vasaros kursuose. Tikimasi, jog po visą Žemaitiją pasklis kai kuriuose miestuose ir miesteliuose pamėgtų naktišokių su žemaitiškais pasidainavimais idėja bei nauja iniciatyva „Dainuok, filmuok, dalinkis“, o gražiausios regiono folkloro ansamblių dainos sudarys spalvingą, visiems prieinamą grojaraštį. Žemaičių dainuojamojo folkloro paiešką ateityje palengvins duomenyne „Žemaičių dainos archyvuose ir leidiniuose“ sukaupta informacija. Svarstomos ir naujų konkursų, pavyzdžiui, vaikų dainų ar žemaičių tradicinės dainos interpretacijos, organizavimo galimybės.
Dainavimo tradicijos bruožai
Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija paplitusi žemaičių tarmės telšiškių ir kretingiškių patarmių plotuose – Telšių, Plungės, Skuodo, Mažeikių, Kretingos rajonų savivaldybėse, Palangos savivaldybėje. Vertybę puoselėja įvairią veiklų patirtį (nuo 3 iki 40 metų) turintys, nuolat repetuojantys, koncertuojantys ir kitais būdais vietos bendruomenes telkiantys bei dainuojamąjį folklorą aktualizuojantys folkloro ansambliai. Aktyvių žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos saugotojų (praktikuotojų) skaičius apima kelis šimtus žmonių nuo ikimokyklinukų, moksleivių, studentų iki įvairaus amžiaus suaugusiųjų ir senjorų. Dominuoja mišrūs kolektyvai, yra vaikų ir jaunimo bei šeimų pagrindu susibūrusių ansamblių.
Visame dounininkų tarmės plote išsaugotos bei įvairiomis formomis tęsiamos daugiabalsio dainavimo tradicijos amžius yra ne mažiau kaip 150–180 metų, tačiau dainų melodika yra gerokai senesnė. Didžioji dalis dainų repertuaro yra tiesiogiai užrašyta, perimta, išmokta iš vietos tautosakos pateikėjų, taip pat pasitelkiami archyvuose saugomi ir leidiniuose publikuoti ištekliai. Tradicija pasižymi monolitišku melodijų stiliumi, savitu, laisvu melodijų dainavimo būdu, kuriam būdingas žemas balsas, sodrus, garsus dainavimas, stiprus, aiškus dainos užvedimas, darnus daugiabalsis skambesys, savita tarmiško teksto artikuliacija, „įsilinguojanti“ dainos tėkmė. Ansambliai didelį dėmesį skiria autentiškumui, stengiasi perimti žemaitiško dainavimo stilių, tarmę, išlaikyti melodijų vingrumą ir specifinę dainavimo manierą, kurią perteikia dainos vedantysis ir jam pritariantys dainininkai.
Žemaičių dounininkų tradicinis dainavimas yra gyvybingas ir gerai organizuotas kultūrinis reiškinys, kurį palaiko platus ir socialiai įvairus žmonių ratas, o tradicijos tęstinumas yra užtikrinamas per jaunimo ir vaikų įtraukimą, formalųjį ir neformalųjį ugdymą bei kultūros darbuotojų iniciatyvą. Žinios ir patirtis perduodama nuolatinių repeticijų ir koncertų, projektinių veiklų metu, bendruomeniniuose renginiuose, tikslinėse edukacijose, aktualizuojant paveldą leidiniuose bei įrašuose. Dainos ir dainavimas buria, vienija žmones, suteikia vertingą kultūrinę patirtį, stiprina ryšį su gimtine, kalba ir praeitimi, padeda rasti darnos su aplinka jausmą, pajusti senosios liaudies dainos estetiką, ryšį su senąja pasaulėžiūra. Vietos bendruomenės tradicinį dainavimą suvokia kaip vieną esmingiausių žemaitiškos savasties ir tautinio tapatumo išraiškų.
Tradicijos puoselėtojai
Prie paraiškos rengimo ir teikimo prisidėję folkloro ansambliai, kurie puoselėja žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją:
- Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē“ (vadovė Elena Šalkauskienė) – apie 10 nuolatinių dalyvių.
- Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus folkloro kolektyvas „Žemčiūgā“ (vadovė Jolanta Japertienė) – 15 dalyvių; dauguma senjorai, yra pedagogų, medikų, vairuotojų, socialinių darbuotojų, virėjų, Vydmantų parapijos pastoracinės tarybos narių. Per ansamblio beveik 40 gyvavimo metų dalyvavo daugiau nei 100 žmonių nuo 19 iki 70 metų amžiaus.
- Mažeikių kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“ ir Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Alksniokā“ (vadovės Dainora Petrikienė, Raimonda Česnauskienė, Jolanta Kaleckienė) – 60 dalyvių nuo 7 iki 93 metų amžiaus. Ansamblyje yra kelios šeimų poros ir jų vaikai.
- Mažeikių rajono Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „Rėmolee“ (vad. Gintautas Griškėnas), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblį „Rėmoliokaa“ (vad. Gražina Vainutienė) – 60 žmonių nuo 7 iki 93 m.; moksleiviai, mokytojai, ūkininkai, pensininkai. Išskirtinis šių kolektyvų bruožas – kartu dainuojantys šeimų nariai. Šiuo metu tradiciją puoselėja šios ansamblio šeimos: Onutė ir Vaclovas Balandžiai, Ona ir Edmundas Kalinauskai, Eugenija ir Algimantas Mockai, Alma ir Petras Lukošiai, Joana ir Vytautas Ruškiai, Gražina Vainutienė ir Egidijus Vainutis (sūnus), Gintautas Griškėnas ir Gabrielė Griškėnaitė (dukra), Laima Mažrimienė ir Aleksandra Riaukienė (vyro sesuo), Alma Lukošienė ir anūkė Kamilė Sakavičiūtė.
- Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“ (vadovės Zita Baniulaitytė, Diana Šeduikienė) – 30 dalyvių, 40–80 m. amžiaus; įvairių profesijų, daugiausia pedagogai ir kultūros darbuotojai, yra medikų, verslininkų. Ansamblyje yra kelios šeimų poros.
- Plungės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondinga“ (vadovė Dalia Stasikėlienė) – 23 dalyviai, dalyvių amžius nuo 40 iki 65 metų; mokytojai, medikai, verslininkai, inžinieriai. Ansamblyje yra kelios šeimų poros.
- Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialo Platelių kultūros centro folkloro ansamblis „Platelē“ (vadovas Aivaras Alminas) – 35 nariai, 16–82 m. amžiaus; moksleiviai, studentai, pedagogai, miškininkai, menininkai, buhalteriai, statybininkai, elektrikai, bitininkai, policininkai, gidai, istorikai, automechanikai, vairuotojai, medikai, ekonomistai.
- Skuodo kultūros centro Mosėdžio skyriaus folkloro ansamblis (vadovė Vita Pajarskienė) – 20 dalyvių, 15–83 m. amžiaus; moksleiviai, pedagogai, kultūros ir kitų sričių darbuotojai, pensininkai
- Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ,,Čiučiuruks“ (vadovė Rita Macijauskienė) – 63 dalyviai, skirtingų amžiaus grupių (ikimokyklinukai, 1–2 kl., 3–5 kl., 6–12 kl. mokinių grupės. Ansamblyje dainuoja tų pačių šeimų broliai, seserys.
- Asociacija „Telšių miesto folkloro grupė SULA“ (vadovė Inga Nagytė) – apie 30 dalyvių; suaugę telšiškiai ir Vilniaus dailės akademijos Telšių skyriaus studentai.
Kiti žemaičių dounininkų dainavimą puoselėjantys folkloro ansambliai:
- Kretingos raj. Šukės folkloro ansamblis „Šukupis“ (vadovas Alvydas Vozgirdas), Baublių folkloro ansmablis „Kalnopė“ (vadovė Justė Lipinskienė), Salantų kultūros žmonės, kuriuos buria Aurimas Rapalis ir Rita Šukienė.
- Mažeikių rajono Urvikių kultūros centro folkloro kolektyvas „Ašvija“, Židikų kultūros centro folkloro ansamblis „Gija“, Tirkšlių kultūros centro folkloro grupė, Viekšnių kultūros centro folkloro ansamblis „Okata“.
- Palangos moksleivių klubo folkloro ansamblis „Kikilis“ (vadovė Diana Šeduikienė)
- Plungės rajono Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis ,,Šateike“ (vadovė Laima Domarkienė)
- Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vadovė Diana Bomblauskienė), Telšių rajono Luokės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Šatrija“ (vadovė Vilija Benešienė), Varnių kultūros centro grupė ,,Vo kāp“ (vadovas Arūnas Gedmantas)
Su tradicija susijusios asociacijos, visuomeninės organizacijos:
- Telšių jaunimo etno klubas ,,Čiučiuruks“ (pirmininkė Rita Macijauskienė)
- Platelių etninės kultūros klubas (vadovas Sigitas Kvašinskas)
- Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“ (vadovė Zita Baniulaitytė)
- Krašto tradicijų puoselėtojų klubas, Mažeikiai (vadovė Dainora Petrikienė)
- Mažeikių folkloro klubas (Vadovas Sigitas Šakys)
Tradicijos perdavimas
Žemaičių dainavimo tradicija perduodama itin plačiam ratui – nuo ilgamečių ansamblių narių iki šeimų, giminės narių bei vietos bendruomenių. Tradiciją skleisti padeda atviri pasidainavimų renginiai – Lietuvių liaudies dainų metais itin pasiteisinusi priemonė, įtraukusi daugelį tradiciją puoselėjančių kolektyvų ir didelį ratą vietos bendruomenių Palangoje, Telšiuose, Plateliuose, Plungėje, Skuode, Sedoje, Mažeikiuose, Kretingoje ir kituose rajonų miesteliuose.
Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo ugdymui, įtraukiant juos į bendras repeticijas su suaugusiaisiais (pavyzdžiui, „Alksniokų“ ir „Alksnos“, „Rėmolee“ ir „Rėmoliokaa“ bendradarbiavimas) bei organizuojant specializuotas stovyklas Pagardės kaime, Sedoje, Telšių r. ir kitur. Perdavimo procesas apima tiek neformalų mokymąsi „iš lūpų į lūpas“ iš senųjų pateikėjų, tiek kryptingą archyvinių įrašų klausymąsi bei autentiškos manieros imitavimą. Pavyzdžiui, Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ bei Asociacijos „Telšių miesto folkloro grupė SULA“ dainininkai repertuarą ir atlikimo stilistiką perima iš vyresniųjų Luokės folkloro ansamblio „Šatrija“ dainininkų. Kolektyvai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje, pavyzdžiui, Telšių „Čiučiuruks“, Mažeikių „Alksniokā“ dalyvauja Šilalės „Etnoklubo“ rengiamuose projektuose, dalijasi savo patirtimi, kolektyvų vadovai veda žemaičių dainavimo mokymu. Metodinį pagrindą tradicijai suteikia ekspedicijų metu fiksuojama medžiaga, leidžiamos kompaktinės plokštelės bei metodiniai leidiniai. Kompetencijas nuolat kelia etnomuzikologės L. Sungailienė, Rūta Vildžiūnienė, Loreta Stoliarovienė ir kitos žinovės, kurios moko specifinės žemaitiško dainavimo stilistikos.
Svarbų vaidmenį vaidina formalizuotas mokymas repeticijose, kur dirbama grupėmis ar atskiromis balso partijomis, bei vadovų (Dainoros Petrikienės, Zitos Baniulaitytės, Gražinos Vainutienės ir kt.) vedami seminarai. Tradicijos gyvybingumą stiprina tokie projektai, kaip „Tramtatulio akademija. Žemaitija“ bei sistemingas vaikų ruošimas Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursui „Tramtatulis“, kurio laureatai vėliau tampa pagrindiniais dainų vedančiaisiais. D. Petrikienės (Mažeikiai), G. Vainutienės (Seda), A. Almino (Plateliai), R. Macijauskienės (Telšiai), Ritos Šukienės (Salantai) konkursui parengti vaikai ir jaunimas (ir ansamblių dalyviai, ir kiti jaunieji vietos gyventojai, augantys tarmiškai kalbančiose šeimose) yra tapę šio konkurso laureatais, diplomantais, kurie demonstravo iš vyresniųjų perimtos arba mokytojų išmokytos dainavimo tradicijos charakteringumą.
Apie Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą
Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 83 vertybės. Viešas naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų tradicijų saugotojams įteikimo iškilmės vyks gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje. Jų metu bus pristatytos ne tik jau minėtos žemaičių, bet ir kitų etninių grupių, tautinių mažumų bei visos Lietuvos bendruomenėms svarbūs gyvojo paveldo reiškiniai. Tai – analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje, bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimo tradicija Lazdijų krašte, krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje, nėgių žvejyba Šventosios upėje, Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose, Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija, Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo tradicija, taip pat paveldo išsaugojimo veiklos – Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“, romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“, žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje.
Sąvado valdytojas – LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – teikti paraiškas.
Daugiau informacijos – Sąvado svetainėje https://savadas.lnkc.lt
Tekstą parengė Loreta Sungailienė
Nuotraukos – iš Sąvado, folkloro ansamblių, VšĮ „3DVilnius“ archyvų