Palangos miesto centrinėje dalyje, Vytauto gatvėje, esančiame mediniame, 33 numeriu pažymėtame name veikia viena iš seniausių vaistinių Lietuvoje. Ją1827 m. įkūrė ir jos pirmuoju šeimininku buvo į Palangą iš Rygoje atvykęs ten gimęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas.
Einant laikui pastato išorė keitėsi. 1831 m. jį nuniokojo gaisras, tačiau po jo vaistinė buvo greitai atstatyta. Dar kartą šis pastatas stipriai nukentėjo 1844 metais.
Šią vaistinę labiausiai išgarsino V. J. Griuningo laikais (1845–1910) čia pradėtas gaminti originalus vaistažolių mišinys „Trejos devynerios“. Juo čia prekiaujama iki šiol. Šį originalų vaistažolių ekstraktą V. J. Griuningas užpatentavo. Tėvo tradicijas tęsė ir kartu su juo nuo 1885 m. dirbęs sūnus Vilchelmas Gruningas. „Trejos devynerios“ būdavo gaminamos iš 27 rūšių augalų žiedų, lapų, šaknų ir vaisių mišinio. Tikėtina, kad senasis V. J. Giuringas šį mišinį sukūrė perimdamas Palangos krašto senųjų žolininkių, kurios garsėja ir šiais laikais, patirtį. Vaistinėje būdavo pardavinėjami ne tik fabrikuose pagaminti, bet ir ir pagal gydytojų išrašytus receptus vietoje pagaminti vaistai.
Išskirtinė ši vaistinė ir tuo, kad čia net lietuviškos kalbos lotyniškais rašmenimis draudimo metais
vaistų etiketės būdavo spausdinamos lietuvių kalba. Šį faktą pirmiausia, matyt, galime paaiškinti vaistinės šeimininkų noru išlaikyti lietuvybę. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ir tas faktas, jog Palanga tuo metu priklausė Kuršo gubernijai, kur mažiau, negu kitoje dabartinės Lietuvos teritorijoje, buvo persekiojama už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą.
Laikui einant patentuotų vaistų gamyba Palangos vaistinėje stipriai išsiplėtė, prekybos apimtys padidėjo, nes jos paslaugomis ėmė vis dažniau naudotis palangiškiai ir čia atvykstantys poilsiautojai. Iškilo poreikis vaistinę išplėsti. XIX a. pab.–XX a. pr. prie gyvenamojo namo pietinio fasado pastatytas fachverko konstrukcijos prieangis su balkonėliu, o kiemo šiauriniame pakraštyje iškilo ir su vaistine buvo sujungtas medinis pagalbinis pastatas (jame veikė vaistų gamybos cechas). 1877 m. Palangos plane matosi, kad vaisinės pastato forma yra tokia pati, kokia šiandien.
1910 m. vaistinės šeimininku tapo iš Latvijos atvykęs Vihelmas Bertnigas. 1923 m. vaistinę paveldėjo jo sūnus Oskaras Aleksandras Bertnigas. Jis vaistinės viduje daug ką pakeitė (interjerą atnaujino nagingas vietinis meistras Antanas Kairys), buvo atnaujintas ir vaistinė inventorius.
Daugelį metų Palangos vaistinė turėjo savo prekybos ženklą – „Raudoną raktą“, kuris būdavo dedamas ant čia parduodamų vaistų etikečių.
Kurį laiką pastatas, atskiros jo dalys buvo naudojamas ir ne pagal paskirtį: 1940–1944 m. šiauriniame fligelyje buvusioje salėje veikė biblioteka, o 1944–1951 m. vaistinės pastate buvo NKVD būstinė. Dabar apie tai liudija prie pastato pritvirtinta memorialinė lentelė, kurios įrašas skelbia, kad šiame name prasidėjo Palangos žmonių kančios, veikė NKVD būstinė.
1967 m. vaistinė buvo restauruojama. Rekonstrukcijos darbai vykdyti XX a. 8 dešimtmetyje. . Vykdant šiuos darbus vaistinei patalpos įrengtos ir pietinėje namo dalyje. 1997 m. šiaurinėje pastato dalyje lankytojams duris atvėrė vaistažolių arbatinė.
Palangos vaistinės pastatas turi išliekamąją istorinę ir architektūrinę vertę. 1992 m. gegužės 28 d. jis įrašytas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą. Jo numeris Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – AtV278, o objekto unikalus kodas – 1295.
Pastatas – vieno aukšto, su mansarda, sudėtinio stačiakampio plano su užkarpa šiaurės vakarų pusėje. Pagrindiniame pastato fasade išryškintas frontonas, kuris akcentuoja pagrindinį įėjimą į vaistinę. Filinginės durys dekoruotos stambaus kiaurapjūvio elementais. Panašiai papuošta ir atvira terasa, esanti prie galinio fasado. Šoninėje pastato dalyje – tūriniai stoglangiai. Langai ir durys – su apvadais ir sandrikais.
Kultūros paveldo specialistų yra išskirti šie vertingi ir valstybės saugomi pastato architektūriniai elementai: tvorelė, pastato tūris, stogo forma, jo dangos konstrukcija, dangos medžiaga, jos tipas, kiti stogo elementai, tūriniai stoglangiai, dūmtraukiai.
Įdomus šio pastato fasadų architektūrinis sprendimas (architektūros tūrinės detalės – frontonai, balkonai ir jų turėklai), fasadų apdaila (vienetinių medžiagų apdaila, apdailos medžiaga), kapitalinės sienos, autentiškos pertvaros, atitvaros.
Vaistinės darbuotojai daugelį metų pagalbinėse patalpose kaupė nebereikalingą vaistinės inventorių. Neseniai jie perduoti Palangos kurorto muziejui.
Dabar Palangos senosios vaistinės pastate veikia vaistinė, Vyno namai, yra nuolatiniam gyvenimui pritaikytų patalpų.
„Trejos devynerios“[1]
Originalus vaistažolių mišinys „Trejos devynerios“, pradėtas gaminti Palangoje, greitai paplito ir kitose Lietuvos vaistinėse. Etiketėje buvo nurodoma, kad “pakelį vaistažolių mišinio užpilti 1 bonka monopolinės degtinės ir laikyti 8 paras“. Pagal tokią technologiją mišinys gaminamas iki šiol, tik skiriasi jo gamybai naudotų vaistažolių sudėtis, jų kiekis. 1925 m. kovo mėn. antrame laikraščio „Farmacijos žinios“ numeryje nurodoma, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą Palangos vaistinėje gamintos „Trejos devynerios“ jau turi konkurentų, kad vis dažniau pirkėjai prašo A. Švambario Vilkijos vaistinėje pagamintų „Trejų devynerių“.
Gaminant tiek šį, tiek ir Palangos „Trejų devynerių“ mišinį buvo naudojamos nuo seno Lietuvos žmonių vartojamos vaistažolės. Šį gėrimą gydytojai rekomenduodavo vartoti viduriuojant, sutrikus virškinimui, esant migrenos priepuoliams, persišaldžius, pervargus, užkimus ir kt. Tarpukario Lietuvoje „Trejos devynerios“ įteisintos oficialiai – šis vaistas buvo įtrauktas į „Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą“.
Tikėtina, kad lietuviškos „Trejų devynerių“ receptūros ištakos siekia XV–XVI a. ir iš Lietuvos pasiekė Vakarų Europą. Štai ant Leipheime (Vokietija) gamintų „Krauter Mieke“ (karčiųjų žolių) kur nurodyta, kad tai 27 (3 x 9) žolių receptūra, pagaminta pagal senovės lietuvių vienuolyno originalų receptą (įpakavimas saugomas minėtajame muziejuje). Lenkijoje „Trejos devynerios“ taip pat gerai žinomos. Jų pavadinimas čia – „Trojanka Litewska“. Šis ekstraktas atitinka tokiems preparatams taikomus europinius standartus. „Trejos devynerios“ jau kaip vaistas registruotas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Moldovoje, Kazachijoje, registracijos procesai vyksta Lenkijoje, Rusijoje, pirminiai registracijos dokumentai aprobuojami JAV ir Kanadoje.
Dabar vaistinėse pardavinėjamas preparatas „Trejos devynerios“ nieko bendro neturinti su alkoholio pramonės gaminama ir parduotuvėse platinama to paties pavadinimo trauktine.
Ruošiant vaistinėse pardavinėjamą ekstraktą naudojamos 27 (3 x 9) augalinęs dalys (tuopos pumpurai, gvazdikėliai, paprikos vaisiai, ąžuolo žievė, medetkos žiedai, lauro lapai, mėtos lapai, krapo vaisiai, gudobelės vaisiai, pelyno žolė, kvapusis pipiras, gelsvės šaknys, valerijono šaknys, apynio spurgai, citrinmedžio apyvaisiai, šaltekšnio žievė, gluosnio žievė, kmyno vaisiai, beržo pumpurai, vingiorykštės žolė, jonažolės žolė, juozažolės žolė, kraujažolės žolė, čiobrelio žolė, sidabražolės šakniastiebiai, šermukšnio vaisiai, erškėtrožės vaisiai). Beveik visos jos auga ir yra renkamos Lietuvoje.
Skelbiama, kad iš šių pagal standartą pagamintas ekstraktas pagerina virškinimą, skatina ir gerina skrandžio veiklą (skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą), gausina tulžies išsiskyrimą bei palengvina nutekėjimą, mažina dujų išsiskyrimą, žadina apetitą, šalina virškinimo trakto pažeidimus, skatina žaizdų gijimą, slopina vietinį uždegimą. Akcentuojamas ir antimikrobinis, antiparazitinis, virškinimą reguliuojantis veikimas. Vartojant šį ekstraktą lengvai atpalaiduojami lygieji raumenys (stebimas antispazminis vaistų veikimas), sulaikomas vėmimas, absorbuojami nuodai. „Trejos devynerios“ slopina persišaldymą, lengvina atsikosėjimą, šiek tiek mažina karščiavimą, pasižymi antireumatiniu, analgetiniu veikimu. Nurodomas ir šių vaistų tonizuojantis veikimas. Jie skatina nervų ir kitų organizmo sistemų veiklą, vitaminizuoja organizmą. „Trejos devynerios“ vartojamas ir gydant skorbutą, norint sureguliuoti širdies veiklą. Jos mažina kraujospūdį, skatina širdies veiklą, didina pieno išsiskyrimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą.
Rekomenduojama vartoti nuo 20–40 lašų (1–2 ml) iki vieno arbatinio šaukštelio (5 ml) ekstrakto po valgio. Gydymo kursas ne mažiau kaip mėnuo.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos senosios vaistinės pastatas
Tekstas paskelbtas 2022-01-28
__________________________
[1] Rengiant šią publikacijos dalį naudota informacija, paskelbta interneto leidinyje „Vilkijietis“ http://vilkijietis.lt/trejos-devynerios (žr. 2021-10-04).
__________________________
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
