Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas – pietvakarinėje kurorto dalyje. Jo adresas – Vytauto g. 15.
Lietuvos pajūryje garsiausias ir labiausiai lankomas objektas – peizažinis Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas. Jis grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių užsakymu įkurtas 1895–1898 m. senojo Šventojo Birutės parko teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897-ieji metai. Parko plano projekto autorius – garsus prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė (1840–1911), kuris kartu su sūnumi Renė Eduardu Andrė (1867–1942) kelias vasaras praleido Palangoje ir pats vadovavo parko įkūrimo darbams. Tuo laiku čia dirbo, jiems talkino ir iš Belgijos atvykęs parkų želdintojas Buyssenas de Coulonas, nemažas būrys darbininkų.
Parko plotas – apie 101,3 ha. Didžiausią dalį (60 ha) užima medynai, 24,5 ha – pievos, pusę hektaro – gėlynai, 1,16 ha – tvenkiniai. Parko teritorijoje esantys pliažai jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Parke yra 18 km įvairios dangos kelių ir takų.
1897 m. grafai Tiškevičiai pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Išryškinant parko peizažų kontrastus, apie parko rūmus buvo suplanuotos reguliarios erdvės. Prieš šiaurinį fasadą – didysis parteris, į kurį nusileidžiama laiptais. Jame įrengti gėlynai ir fontanas, stovi 1993 m. atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Iš pietų pusės rūmus juosia pusapvalės formos rožynas, kuris taip pat laiptais sujungtas su rūmų terasomis.
Kuriant parką, formuojant ir išlyginant rūmų terasą, nemažai žemės paimta iš netoliese buvusios pelkės, o jos vietoje įrengti lankytojų pamėgti vaizdingi du sujungti tvenkiniai ir sala.
Kuriant parką, medeliai į Palangą buvo atvežami iš Berlyno, Karaliaučiaus, kitų Europos botanikos sodų. Dabar vyraujanti parko medynų rūšis, kaip ir anksčiau, yra pušis. Drėgnesnėse vietose auga juodalksnių ir eglių medynai. Introdukuotų sumedėjusių augalų išliko 250 rūšių iš pirminio 500 taksonų asortimento.
Parkas yra išsaugojęs E. F. Andrė sukurto parko dvasią.
Kraštovaizdžio specialistai ne kartą yra pažymėję, kad šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien E. F. Andrė talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis bei istorinis unikalumas, jūros artumas, panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Čia didelė vaizdų ir nuotaikų įvairovė.
Netoli nuo Birutės kalno, ant vienos iš nedaugelio parko teritorijoje esančių pakilumų (ji suformuota kasant parko tvenkinį), stovi buvę grafų Tiškevičių rūmai, kuriuose nuo 1963 m. veikia Palangos gintaro muziejus. Rūmai įkomponuoti tarp parko tvenkinio ir istoriškai garsios lietuvių šventovės – legendinio Birutės kalno.
Šio parko pagrindą sudaro reliktinis pušynas. Maloniai nuteikia meistriškai išvedžioti takai, gėlynų gausa.
Iš viso Palangos miesto (Birutės) botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 9 skulptūros, tarp jų ir garsioji „Eglė žalčių karalienė“ (skulpt. Robertas Antinis vyresnysis), „Tau, Birute“ (skulpt. Konstancija Petrikaitė-Tulienė), „Laiminantis Kristus“ (skulptorius nežinomas). Čia veikia laistymo sistema, dekoratyvinis apšvietimas.
Pastaraisiais metais, tvarkant pietinę parko dalį, kuri nusidriekia į miško parką, įrengtas naujas, kaip ir senasis panašaus dydžio tvenkinys. Šioje parko dalyje suformuoti nauji takai, aikštelės ir želdiniai.
Ūkinėje zonoje esančiuose stacionariuose šiltnamiuose ir atviruose žemės plotuose auginama daug įvairių rūšių gėlių, dekoratyvinių medelių. Jie naudojami atnaujinant parko gėlynus, alpinariumus, dalis parduodama parke veikiančiuose prekybos taškuose. Vienas iš jų veikia restauruotame sodininko namelyje, kuris yra prie pagrindinio įėjimo į parką (prie Vytauto ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos). Visam parko ansambliui kartu su rūmais ir sodininko nameliu 1963 m. sausio 21 d. suteiktas architektūros paminklo statusas.
Pastaraisiais metais išradingai tvarkomos erdvės netoli mažojo parterio esančioje ūkinėje parko zonoje. Administracinio pastato kiemas aptvertas tvora, čia įrengti parke auginamų augalų ekspoziciniai plotai. Jie suteikė šiam parko kampeliui grožio, nuolat pritraukia daug lankytojų.
Galingi medžiai paslaptingai gaubia apie 100 m įpiečiau nuo rūmų esantį Žemaičių kalnelį – XIV–XV a. senkapius ir greta jo esančią senovinės gyvenvietės vietą.
Danutė Mukienė
Danutės Mukienės nuotraukoje – Palangos miesto botanikos (Birutės) parko fragmentas
Tekstas paskelbtas 2022-01-18
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
