Kurorto centre, prie Vytauto gatvės – neogotikinė, vienabokštė, raudonų plytų, bazilikinio tūrio, kryžminio plano Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – pagrindinė architektūrinė dominantė kurorte. Jos adresas: Vytauto g. 51. Aukštis – 59,95 m. Nuo 1931 m. bažnyčios bokšte veikia Vokietijos Berlyno miesto „Rochlitz“ dirbtuvėse pagamintas laikrodis. Tie, kas nori pasigrožėti panoramomis, tai gali padaryti pakilę į 2018 m. bažnyčios bokšte, 21,4 m aukštyje, įrengtą apžvalgos aikštelę.
Bažnyčia pastatyta 1897–1907 m. pagal ilgą laiką Liepojoje gyvenusio, Projekto autorius – Stokholme aukštuosius architektūros mokslus baigęs, tuo metu Latvijoje gyvenęs, Latvijos ir Lietuvos bažnyčias projektavęs švedų architektas Karlas Eduardas Strandmannas (1867–1946). Ji stovi ankstesnės, 1767 m. pastatytos, medinės bažnyčios šventoriaus teritorijoje. Kol naujoji bažnyčia buvo statoma, senoji dar veikė, nors ta jos dalis, kurioje turėjo būti pastatyta naujoji, ir buvo nugriauta. Senoji užbaigta griauti 1907-aisiais. Iš jos į naująją bažnyčią buvo perkelti vertingiausi meno kūriniai, liturginiai reikmenys, į šonines navas – du mediniai altoriai.
Šventovės statybos darbais rūpinosi Palangoje 1896–1949 dirbęs prelatas Juozapas Šniukšta (1864–1949). Pagrindinė šios bažnyčios statybos fundatorė buvo Felikso ir Antaninos Sofijos Tiškevičių šeima. Ji tam skyrė trečdalį visų reikamedieną ir kalkes Kitus pinigus paaukojo Palangos ir aplinkinių parapijų gyventojai, į kurortą atvykstantys vasarotojai, nemažai lėšų buvo surinkta ir Kurhauze organizuotų labdaros renginių metu.
Bažnyčia ir joje esantys vertingiausi meno objektai (centriniame altoriuje esantis paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ su karūnomis ir aptaisais, Krokuvoje pagaminti vitražai, trys Prancūzijos Tulūzos miesto F. D. Monnos dirbtuvės meistrų pagaminti balto marmuro altoriai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Šventoriuje yra palaidotas visuomenės veikėjas, kunigas Kazimieras Prapuolenis (1858–1933), Palangos istoriją tyrinėjęs ir šia tema rašęs klebonas monsinjoras Bronius Barauskas (1908–1985), jau minėtas prelatas Juozapas Šniukšta, Palangos klebonas ir dekanas Juozapas Miklovas (1919–1991). Šventorių puošia Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) laikais padarytas koplytstulpis bei naująjį Lietuvos atgimimą laiminantis kryžius.
Kasmet rugpjūčio 15 d., minint Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų, šioje bažnyčioje vyksta didieji metiniai tituliniai atlaidai. Dar kiti atlaidai tikinčiuosius čia sukviečia ligonių ir vargšų globėjo šv. Roko dieną (artimiausią sekmadienį po Žolinės šventės).
- Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (išsamiai) >
- Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios svarbiausios datos, įvykiai, faktai >
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Tekstas paskelbtas 2022-01-15
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po Palangą“
