Eso gėmusi 1951 metu rugsiejė 10 dėina Telšiūn rajuonė Eidintāčiu kaimi. Lieplaukie pabėngiau 8 klasės, vuo Telšiūn ketvėrtuo vėdurinie pabėngiau vėinioulėkta. Kortė eilieraščius pradiejau devintuo klasie, bet tūn eilieraščiu naėšlėka. Paskutinius 10-11 metu kūrībā skėro daugiau laika. Sava puosmās nuorio taikītė žmuonis, neštė meilė, geroma. Jeigo nuors vėins žmuogos, parskaitės mona kningelės, pasijos laimingiesnis arba muokies pasikeistė, aš jausous atlėkusi sava misėjė.

Aš jau babūnelė

Aš jau babūnelė, kap žemaitē saka,
So dokrātės verksmo gėmusi ėš naujė –
Džiaugdamuos saulelė nušvėit mona taka,
Sava spindolelēs iaugdama i krauji.

Atēn rudinielis, žerdams spalvū perlus,
Unt žaliū žuolīnu, miedžiu karūnoutu,
Atslinks žėimoželė kap šešoulietis tīlos,
Ka žemelė balto audeklo apkluoto.

Bat mergītė maža nu pėrmuos sekundės
Tėkio, sauguos kuožna mona šėrdėis tvinksni.
Ė tėkrā pajauso, kāp gimtėnė bundās
Pruo ledinius speigus, vaiskius snėiga blīksnius.

Ė dīglioutas končės, lendontės i dūšė.
Kap mėglelė šalta pasitrauks i šali,
Ė gīvenėms kartos vėrs šaltėnio gielo,
Nuors senatvie džiaugsmo vainėkoudams dali.

Aš jau babūnelė, kap žemaitē saka,
So dokrātės verksmo gėmusi ėš naujė.
Tėkio, nušvėis saulė vėsumet mon taka,
Sava spindolelēs iaugdama i krauji.

Neožmėrštuolelė

Neožmėrštuolelė,
Dongėšks žėburieli,
Tēp gražē to spindi tarp dvijū bulbieliu –
Na ėšrautė – gluostītė i tavi tėisās ronkas
Ė šėrdožė jautrė viel svajuonės lonka.

Jau ė končės, ruoduos, mon nab tuokės baisės,
Ė aplinkou mezgās trapė meilės vaisē –
Galbūt iš tėkrūju Dievs tau siuntė galė
Vėltė vainėkoutė vėsa žemė žalė.

Tiktā unt šiuo svieta nieks ėlgā nalaikuos,
Vuo ė meilė tonkē vėsos bluogis taikuos.
Tad ė tarp bulbieliu švėisk mums dėina, nakti –
Gal šėrdožē lėngviau būs vargelius plaktė.