Gintautas Zabiela – ne žemaitis, bet jau apie 40 metų, daugiausiai – paskutiniuosius 20 metų, tyrinėja Žemaitijos archeologines vietoves ir objektus. Jis – archeologas, Klaipėdos universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras. Didelė jo gyvenimo dalis susijusi ne tik su Žemaitija, bet ir su kaimyniniu Mažosios Lietuvos regionu. Čia jis jau apie 40 metų tyrinėja archeologines vietoves, vykdo mokslinius tyrimus ir projektus, rengia sklaidai straipsnius bei leidinius, skaito paskaitas, organizuoja renginius ir kt.
Svarbiausi gyvenimo faktai ir datos
G. Zabiela gimė 1962 m. gegužės 11 d. Anykščių rajono Skiemonių seniūnijos Vaitkuškio kaime. 1968–1975 m. su tėvais gyveno to paties rajono Juškonių kaime, vėliau – Leliūnuose (Utenos r.).
1969–1972 m. mokėsi Juškonių pradinėje mokykloje, 1972–1976 m. – Skiemonių (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje, 1976–1980 m. Leliūnų vidurinėje mokykloje, kurią 1980 m. baigė aukso medaliu (jis buvo šios mokyklos 23-ios laidos abiturientas).
Archeologija susidomėjo 1978 m. vasarą dalyvaudamas Diktarų senkapio archeologiniuose tyrimuose.
1980–1985 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir čia įgijo istoriko ir istorijos mokslų dėstytojo specialybę (specializacija – archeologija).
1985–1988 m. dirbo Lietuvos Kultūros ministerijos Mokslinės-metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos Archeologijos skyriuje, 1988–2005 m. (su pertrauka 1991 m.) – Lietuvos istorijos instituto (iki 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas) Archeologijos skyriuje.
1991 m. penkis mėnesius ėjo Kultūros paveldo inspekcijos archeologijos vyriausiojo specialisto pareigas, 1988–1993 m. buvo Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1993–1994 m. – mokslinis bendradarbis, 1994–2005 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.
1993 m. Vilniaus universitete apsigynė mokslinę disertaciją tema „Lietuvos medinės pilys XI–XV a. pradžioje (archeologijos duomenimis)“ ir jam buvo suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
1994–1999 m. ėjo Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjo pareigas.
1997–1999 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju, 2002–2003 m. buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
2006 m. pradėjo dirbti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Čia jis pradžių ėjo vyresniojo mokslo darbuotojo, vėliau – vyriausiojo pareigas, dirbo archeologų grupės vadovu, 2006–2010 m. buvo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorius, 2010 m. šiam universitete jam suteiktas docento vardas, paskutiniais metais čia jis eina profesoriaus pareigas.
Pagrindinė G. Zabielos mokslinių tyrimų kryptis – Lietuvos viduramžių (XIII–XV a.) archeologija, Lietuvos piliakalniai, istorinio laikotarpio įtvirtinimai, Lietuvos archeologijos istorija, Lietuvos regionų proistorė, archeologijos tyrimų metodai.
Jis aktyviai dalyvauja archeologiniuose kasinėjimuose. Vien 1985–2001 m. laikotarpiu jis tyrinėjo 18 piliakalnių, 5 piliakalnių papėdžių gyvenvietes, 5 viduramžių senkapius, 5 senamiesčius, 2 pilkapių vietas, 2 dvarvietes, nuo 1985 m. vadovavo daugelio Lietuvos piliakalnių ir geležies amžiaus gyvenviečių archeologiniams tyrimams, tiriamiesiems kasinėjimams Anykščių, Molėtų, Utenos, Klaipėdos senamiesčiuose, o nuo 2007 m. – Klaipėdos piliavietėje ir kituose Vakarų Lietuvos objektuose, tarp jų ir Žemaitijos.
1992 ir 1996 m. G. Zabiela buvo Lietuvos valstybės jaunųjų mokslininkų stipendininkas, 1992 m. papildomai dar buvo gavęs Švedijos valstybės istorijos muziejaus ir karališkosios senienų tarybos stipendiją.
1992 m. stažavosi Stokholme (Švedija).
1999–2000 m., gavęs Vokietijos visuomenės mokslų akademijų ir Bambergo universiteto stipendijas, stažavosi Vokietijoje.
2006 m. pradėjo Klaipėdos senamiesčio tyrinėjimus.
Yra dalyvavęs daugelyje Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Ukrainoje ir kai kuriose kitose šalyse vykusiose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. 1989 m. jis tapo Lietuvos archeologijos draugijos ir jos tarybos nariu, 1995–1999 m. buvo šios draugijos pirmininko pavaduotojas. 1997–1998, 2001–2002, 2005–2012 ir nuo 2013 m. ėjo Mokslinės archeologinės komisijos prie Kultūros paveldo departamento pirmininko pareigas. Yra pirmosios (2005–2011 m.) ir ketvirtosios (nuo 2012 m.) Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybų, veikusių prie Kultūros paveldo departamento, narys, 2015 m. buvo išrinktas ketvirtosios tarybos pirmininku. 2010 m. tapo Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės istorijos krypties doktorantūros komiteto nariu, 2013 m. – Tarptautinės paminklų ir lankytinų vietų apsaugos tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto nariu. G. Zabiela yra ir Anykščių ir Kretingos rajonų nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybų, nuo 2016 m. – Palangos kurorto muziejaus tarybos narys.
Bendradarbiauja spaudoje. Lietuvos, Baltarusijos ir Švedijos leidiniuose paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių apie archeologiją, numizmatiką, kultūros paveldą bei kelis šimtus informacinių straipsnių.
Jis yra „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis, nuo 1995 m. – Lietuvos istorijos instituto tęstinio leidinio Lietuvos archeologija redakcinės kolegijos narys ir atskirų tomų atsakingasis redaktorius (1995–2000), tęstinio leidinio „Lietuvos archeologija“ 11, 15 ir 18 tomų vyriausiasis redaktorius, nuo 1996 m. – kasmetinio archeologinio rinkinio „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius, nuo 2010 m. – mokslo darbų leidinio „Kultūros paminklai“ redakcinės kolegijos narys, rinkinio „Archeologiniai tyrimai Nepriklausomoje Lietuvoje 1990–2010 m.“ vienas iš sudarytojų ir autorių (2012 m. knyga išleista anglų kalba), monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai. Archeologija“ vyriausiasis redaktorius bei monografijos „Leliūnai“ vyriausiasis redaktorius.
Daugelį knygų, kuriose išspausdinti G. Zabielos darbai, jis yra pats parašęs arba sudaręs, o kitas rašė, sudarinėjo, spaudai rengė kartu su kolegomis. Didžiausias iš tokių leidinių – 2005–2017 m. kartu su archeologu Zenonu Bauboniu sudarytas, spaudai parengtas didelės apimties keturių tomų „Lietuvos piliakalnių atlasas“.
Išspausdinti G. Zabielos leidiniai
1995 m. – „Lietuvos medinės pilys“ (monografija).
1999 m. – „Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.)“ (kartu su Pranu Kulikausku, monografija).
2001 m. – „Vorutos pilis“ (kartu su Tomu Baranausku, brošiūra), „Išsaugokime piliakalnius“ (brošiūra).
2009 m. – „Klaipėdos rajono piliakalniai“ (kartu su Zenonu Bauboniu).
2011 m. – „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ (kartu su Valentinu Baltrūnu, Tomu Baranausku ir Valdu Rakučiu).
2013 m. – „Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje“ (kartu su Ernestu Vasiliausku).
2016 m. – „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ (kartu su T. Baranausku, studija).
2017 m. – „Šilalės rajono piliakalniai“ (kartu su Zenonu Bauboniu ir Jurgita Viršiliene).
2017 m. – „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ (kartu su Manvydu Vitkūnu, mokslo studija, išleista lietuvių, anglų ir rusų kalbomis).
2018 m. – „Atgimę piliakalniai“ (kartu su Jurgita Viršiliene).
2019 m. – „Bilionių piliakalnis – nauji Žemaitijos istorijos faktai“ (straipsnių rinkinio bendraautoris ir sudarytojas).
2020 m. – „Medvėgalio archeologinio komplekso naujausių tyrimų duomenys“ (straipsnių rinkinio bendraautoris ir sudarytojas).
***
Svarbiausi tyrimai ir publikacijos
Mokslo publikacijos
Lietuvos medinės pilys (1995 m.).
Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.) (su P. Kulikausku, 1999 m.).
Akademinė Lietuvos istorija (2 tomas: Geležies amžius, su kitais, 2007 m.; t. p. atsakingasis redaktorius).
Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas (su Manvydu Vitkūnu, 2017 m.).
Žemių įtvirtinimai Lietuvoje (su Zenonu Bauboniu, 2019 m.).
Apuolė: kasinėjimai ir radiniai 1928–1932 (su kitais, 2021 m.; apie Apuolės piliakalnį ir kapinyną).
Spaudai parengti atlasai ir katalogai
Lietuvos piliakalniai (1 tomas: Akmenės–Kupiškio rajonai, 2 tomas: Lazdijų–Šilalės rajonai, 3 tomas: Šilutės–Zarasų rajonai, su Zenonu Bauboniu, 2005–2017 m.).
Šilalės krašto piliakalnių atlasas (su Z. Bauboniu, 2006 m.).
Klaipėdos rajono piliakalniai (su Z. Bauboniu, 2009 m.).
Atgimę piliakalniai (su Jurgita Viršiliene, 2018 m.).
Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje (su kitais, 2018 m.).
Spaudai parengtos šaltinių publikacijos
Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) (Kultūros paminklai, 8 tomas, 2001 m.).
Čiobiškio ir Rusių Rago pilkapynų tyrinėjimai 1963–1964 metais (Lietuvos valsčiai, 13 knyga: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, 2005 m.).
Sudaryti leidiniai
P. Kulikauskas. Kelias į archeologiją: atsiminimai (su R. D. Jankauskiene, 2003 m.).
Prie baltų kultūros ištakų: skiriama Algirdo Girininko šešiasdešimties metų jubiliejui paminėti (su A. Bliujiene, 2009 m.).
Archeologiniai tyrinėjimai nepriklausomoje Lietuvoje, 1990–2010 (Archeological Investigations in Independent Lithuania, 1990–2010, su Z. Bauboniu ir Egle Marcinkevičiūte, 2012 m.).
Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje (su Ernestu Vasiliausku, 2013 m.).
R. Kulikauskienė. Dienoraščių pynės (su R. D. Jankauskiene, 2016 m.).
Šimtmečio archeologiniai atradimai Lietuvoje (A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania, su Z. Bauboniu ir E. Marcinkevičiūte, 2016 m.).
Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai. Mokslo darbų rinkinys: studijos, straipsniai, šaltinio publikacija, bibliografija = Castle Klaipėda (Memel): research and sources (su Aušrine Urbonavičiene, 2019 m.; t. p. vienas autorių; apie Klaipėdos pilį).
Medvėgalio archeologinio komplekso naujausių tyrimų duomenys (2020 m.; ir vienas autorių; apie Medvėgalio piliakalnį ir kūlgrindą).
Naudota literatūra:
- „Gintautas Zabiela“, Pasaulio Anykštėnų bendrija: Anykštėnų biografijų žinynas: https://inx.lv/Jjk41.
- „Gintautas Zabiela“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://inx.lv/Jjk45.
- „Gintautas Zabiela“, Lietuvos archeologijos draugija: https://inx.lv/Jjk46.