Marija Vyšniauskaitė (Kataržienė, Jankauskienė) – biologė, ekologė, gamtininkė, knygų autorė, visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė. Ji gimė 1954 m. gegužės 2 d. Žemaitijoje – Skuodo rajono Klauseikių kaimo vienkiemyje. Mirė 2022 m. rugsėjo 28 d. Plateliuose (Plungės r.).
Marija augo penkių vaikų šeimoje. Ji anksti neteko mamos. Mokėsi Klauseikiuose, Aleksandrijoje, Skuode. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą, kur įsigijo biologo, biologijos-chemijos dėstytojo specialybę. Iš pradžių (1972–1977 m.) dirbo Valstybinėje sėklų inspekcijoje Skuode vėliau – Respublikinėje gamtos tyrimo laboratorijos Žemaitijos filiale Mosėdyje (1977–1993), Aplinkos ministerijos Jungtinių tyrimų tarnybos Žemaitijos monitoringo stotyje (1993–2000), Salantų regioniniame parke (1997–2001), Žemaitijos nacionalinio parke (2000–2022).
Dirbdama tyrimo laboratorijoje Mosėdyje ji kartu su gydytoju, muziejaus įkūrėju Vaclovu Intu buvo atsakinga už naujų saugomų teritorijų steigimą, Respublikinio unikalių akmenų muziejaus kūrimą, kitas gamtosaugines veiklas. Jos pastangomis buvo įkurti Laumių, Margininkų bei Sudėnų botaniniai zoologiniai draustiniai, Aukštojo tyro telmologinis draustinis, bent aštuoni regioninės reikšmės draustiniai, daugeliui unikalių gamtos objektų suteiktas paminklų statusas. Marija prisidėjo prie Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos kūrimo (1997), atliko įvairius gamtinius tyrimus Varnių, Salantų regioniniuose parkuose, Žemaitijos nacionaliname parke, įvairiuose Žemaitijos nacionaliniam parkui priskirtuose draustiniuose. Buvo įvairių gamtosauginių projektų („Plokštinės miško tvarkymo darbai“, „Pažeisto Gardų ozo tvarkymo darbai“, „Platelių ežero hidroįrenginio rekonstrukcija“, Aukštojo tyro pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai“, „Siberijos pelkės atkūrimo darbai“, „Siberijos pelkės pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai“, „Biomasės kompostavimo mechanizmo sukūrimas, išsaugant biologinę įvairovę NATURA 2000 teritorijose“, „Žemaitijos nacionalinio parko gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimas supažindinant juos su ES reikalavimais“, „Buvusios Plokštinės karinės bazės pritaikymas šikšnosparnių apsaugai ir pažintiniam turizmui“, „Pažeistų ŽNP teritorijų atkūrimas ir pritaikymas rūšių bei buveinių išsaugojimui“) vadovė arba dalyvė. Dalyvavo kertinių miško buveinių (KMB) projekte (2002–2004), Gamtos paveldo fondo vykdytoje Lietuvos pievų inventorizacijoje (2003–2004). Buvo aukščiausios klasės gamtininkė ekspertė, daugiausiai dėmesio skyrusi paukščių stebėsenai ir jų apsaugai. Ji dalyvavo Ornitologų sąjungos veikloje, buvo ekologijos klubo „Liepija“ įkūrėja ir vadovė, aktyviai Platelių bendruomenės narė.
Marijai buvo svarbu, kad mus supančią gamtinę aplinką pažintų ir vertintų visuomenė. Ji inicijavo, prisidėjo prie „Giliuko ir kaštoniuko“, „Šeirės“, „Paplatelės“, „Ploštinės“, „Gardų ozo“ ir „Liepijos“ pėsčiųjų gamtos takų įkūrimo Žemaitijos nacionaliniame parke.
Marija yra knygų „Dvaras prie Aleksandrijos“ ir „Gydytojas Vaclovas Intas“ bendrautorė, „Pauškių tyro paslaptys“, „Viliojanti gamtos knyga“ tekstų autorė. Ji daugelį metų bendradarbiavo spaudoje – savo straipsnius, dažniausiai apie gamtą, skelbdavo leidiniuose „Žaliasis pasaulis“, „Žurnalas apie gamtą“, Plungės rajono spaudoje, Žemaitijos nacionalinio parko leidiniuose ir kt. Ji subtiliai, lyg poetė ar tapytoja mokėjo atskleisti gamtos paslaptis, gamtoje pamatyti mažus stebuklus – pražydusį geltoną šalpusnio žiedelį, išgirsti žvirblelio čirškėjimą krūme prie namų…
Marija nuo vaikystės gyveno darnoje su gamta. Jai skaudėjo dėl žmonių beatodairiško aplinkos niokojimo, savininkiškumo, gamtą jautė visa savo esybe. Gamtininkei buvo svarbi prigimtinė tradicinė kultūra, Žemaitijos krašto kultūros versmės. Mėgo keliauti, fotografuoti, uogauti, grybauti, užsiimti sodininkyste ir daržininkyste. Užaugino tris dukras, kurios ją džiugino savo vaikais – penkiais Marijos anūkais.
Marija Vyšniauskaitė (Kataržienė, Jankauskienė). Nuotrauka iš Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos archyvo
Tekstą pagal Žemaitijos nacionalinio parko informaciją parengė Danutė Ramonaitė-Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įgyvendinamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“
