Adolfas Andriejus Viluckis – tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, Kretingos rajono Garbės pilietis. Jis gimė 1939 m. lapkričio 30 d. Grūšlaukėje (Kretingos r.).
1947–1954 m. mokėsi Grūšlaukės pradinėje mokykloje. Tuo laikotarpiu pradėjo drožti iš medžio, sukūrė savo pirmąsias skulptūrėles. Baigus septintąją klasę, mokslą laikinai jam teko nutraukti, nes reikėjo padėti tėvams. Tada dirbo kolūkio sandėlininku, 1955 tapo „Grūšlaukės“ kolūkio lauko darbininku. 1959 m. pradėjo dalyvauti liaudies meno parodose. 1960 m. buvo pašauktas į privalomą karinę tarnybą, 1963 m. grįžęs iš jos, vėl dirbo lauko darbininku „Grūšlaukės“ kolūkyje, laisvalaikiu droždavo iš medžio.
1964 m. Lietuvos liaudies dailės rūmai jam suteikė liaudies meistro vardą.
1965–1966 mokslo metais mokėsi Kretingos vakarinėje mokykloje ir ten baigė aštuntąją klasę. Įstojęs į Kauno profesinę technikos mokyklą, įsigijo Kino mechaniko II kategorijos specialybę. 1965 m. buvo Kretingos kinų direkcijos kino mechanikas.
1966–1995 m. dirbo Klaipėdos kombinate „Dailė“ dirbo medžio drožėju, buvo šios įmonės kūrybinės grupės darbuotojas.
1966 m. tapo Lietuvos liaudies meno draugijos nariu. Trejus metus vadovavo Tautodailininkų sąjungos Kretingos skyriui. Tuo laikotarpiu įsijungė klubo „Kretingos krašto ainiai“ veiklą.
1968–1969 m. buvo Kretingos melioracijos valdybos darbininkas.
Pirmąją savo medžio drožinių parodą surengė 1969 m. Grūšlaukėje, joje eksponavo 88 skulptūras. Tais metais jam suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas.
1970 m. tapo sąjunginės parodos diplomantu.
1972 m. apdovanotas Ąžuolo diplomu ir jam suteiktas Meistrų pameistrio vardas.
1977 m. jo kūriniai buvo eksponuojami Liaudies ūkio pasiekimų parodoje.
1986 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pauliaus Galaunės vardo premija.
1989 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu.
1996 m. tapo laisvu menininku, ėmė vis daugiau dėmesio ėmė skirti kūrybai. Dirbdamas gilinosi į Žemaitijos krašto senųjų medžio drožėjų kūrybos specifiką, stengėsi tęsti jų tradicijas.
1999 m. jam suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. Tais pačiais metais jam suteiktas Kretingos „Metų žmogaus“ vardas (laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijos nominacija).
2000 m. Plateliuose (Plungė) vykusioje parodoje- konkurse „Užgavėnių kaukės“ jam skirta III vieta, 2001 m. – I vieta, 2003 m. – II vieta, 2005 m. – II vieta).
2005 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už būdingiausių mūsų kraštui tautodailės formų ir amato tradicijų išsaugojimą bei perdavimą jaunajai kartai. Tais pačiais metais jam suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo vardas, o Rokiškyje vykusiame medžio drožėjų konkurse, skirtame Lionginui Šepkai atminti, tautodailininkas apdovanotas rėmėjų prizu..
2009 m. pripažintas Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos suorganizuoto tautodailės kūrinių konkurso laureatu, kam suteiktas „Geriausio Respublikos tautodailininko 2009“ vardas.
2011, 2019 m. tapo Kretingos rajono kultūros ir meno premijos laureatu.
2011, 2017 ir 2019 m. regioniniame konkurse „Aukso vainiko“ jam už vaizduojamosios liaudies dailės kūrinius skirtos pirmosios vietos.
2012 m. tautodailininkui suteiktas sertifikuoto tautinio paveldo produktų tradicinio amatininko vardas.
2015 – 2019 m. respublikinio Klaipėdos regiono liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas“ laureatas.2019 m. respublikinėje konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“ A. Viluckiui įteiktas diplomas už formos ir spalvų dermę kompozicijose, 2021 m. toje pačioje parodoje jam pripažinta trečioji vieta vaizdinės dailės kategorijoje, o 2022 m. vykusioje respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ A. Viluckis apdovanotas specialiuoju diplomu už lazdų drožybos tradiciškumą.
2022 m. Klaipėdos regiono tautodailės meistrų konkurse-atrankoje į tradicinę respublikinę parodą-konkursą „Aukso vainikas“ A. Viluckio taikomosios dailės kūriniai buvo atrinkti atstovauti Kretingos rajonui.
2024 m. Rokiškio krašto muziejuje surengtoje XVIII respublikinėje konkursinėje prakartėlių parodoje A. Viluckiui įteiktas lankytojų simpatijų prizas. Tais pačiais metais Vilniuje, LNDM taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, vykusioje Šimtmečio Lietuvos dainų šventės liaudies dailės parodoje „Iš šerdies“, kartu su kitais menotyrininkų aukštai įvertintais kūriniais buvo eksponuojami ir trys A. Viluckio medžio drožiniai: skulptūra „Duetas“, Užgavėnių kaukė ir dvi lazdos. Tais pačiais metais savo darbus A. Viluckis eksponavo ir bendroje respublikos tautodailininkų parodoje „Dainų ratas“, kuri veikė Gargždų krašto muziejuje.
2024-aisiais metais Lietuvos tautodailininkų Žemaitijos skyriaus salone „Marginiai“ Klaipėdoje buvo surengta A. Viluckio personalinė kūrybos paroda. Tais pačiais metais jo 85-mečiui skirta paroda veikė ir Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje.
2025 m. dvidešimtą kartą vykusioje nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas“ jis pripažintas 2025 metų laureatu ir 2026 m. Užutrakio dvaro rūmuose vykusiose Lietuvos nacionalinio kultūros centro suorganizuotose iškilmėse jam įteiktas Aukso vainikas – ypatingas meistriškumo ir kūrybinės brandos ženklas. Konkurso organizatoriai pažymi, kad „Aukso vainikas“ – tai duoklė meistrams, kurie savo rankomis, žiniomis ir talentu saugo mūsų senąsias tradicijas. Jų kūriniai – Lietuvos aukso fondas, kalbantis apie mūsų šaknis, pasaulėjautą ir tai, kas mus formuoja kaip bendruomenę bei valstybę.
- Viluckis yra dalyvavęs daugelyje respublikinių kūrybinių medžio drožėjų stovyklų-seminarų. Jose sukurti jo darbai puošia Ablingos memorialą, Juknaičius, Kretingą, M. K. Čiurlionio kelią, Palangą, Šalčininkėliuss taip pat ir Bornholmą (Danija).
Pirmoji tokia stovykla-seminaras vyko 1972 m. Ablingoje (Klaipėdos r.), kurioje jis kartu su kitais žymiais medžio drožėjais sukūrė garsųjį Ablingos ansamblį. Tai buvo pirmasis toks projektas visoje buvusioje Sovietų sąjungoje. 1975 m. Perlojoje (Neringos sav.) vykusioje kitoje kūrybinėje stovykloje, kurioje kartu su kitais medžio meistrais dalyvavo A. Viluckis, buvo sukurta 15 stogastulpių, skirtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui. 1986 m. Šalčininkėliuose (Šalčininkų r.) vykusioje medžio drožėjų kūrybinėje stovykloje jis kartu su kitais šios stovyklos dalyviais sukūrė Pasauliniams taikos metams skirtą skulptūrų ansamblį „Žmogui – taiką“.
Iš viso A. Viluckis yra surengęs daugiau kaip 20 savo kūrybos parodų. Jis aktyviai dalyvauja ir bendrose tautodailininkų kūrybos parodose, tokių, kuriose jis eksponavo savo darbus jau yra vykę daugiau kaip 50. Su jo kūriniais turėjo galimybę susipažinti ne tik Lietuvos, bet ir Čekijos, Vokietijos, Rusijos miestų Maskvos ir Sankt Peterburgo tautodailės gerbėjai.
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka skelbia, kad A. Viluckio monumentalių kūrinių Kretingos rajone yra apie 5. Vienas jų – pirmosios Kretingos bažnyčios vietoje, J. Basanavičiaus gatvėje. Čia stovi trimituojančio angelo skulptūra. Dvi skulptūros sukurtos Kretingos astronominio kalendoriaus ansambliui. Sukilėliams skirta skulptūra yra prie M. Valančiaus muziejaus Nasrėnuose, o „Laiminantis Kristus“ – Grūšlaukės kapinėse. Koplytstulpiai „Piemenukai“ ir „Ramybė“ puošia Lėbartų kapines (Klaipėdos r.), „Rūpintojėlis“ – Mažeikių kapines. Bornholmo saloje (Danija) stovi 4 jo sukurti koplytstulpiai, Prancūzijoje ir Kalifornijoje (JAV) – po 1 koplytstulpį.
Tautodailininkas yra paskaičiavęs, kad per savo gyvenimą jau sukūrė daugiau kaip 5 tūkstančius drožinių. Daug mažesnės apimties kūrinių yra pasklidę ir po kitas užsienio šalis. Štai Lietuvių kultūros centre Lemonte (JAV) yra 12 A. Viluckio drožinių.
Adolfas kurdamas naudoja įvairiausią medieną, bet dažniausiai – ąžuolo ir vinkšnos. Per gyvenimą sukaupė didžiulę medžio drožėjo patirtį. Tarp tautodailininkų, savo artimųjų ir bičiulių garsėja ir išmintimi, apsiskaitymu, žiniomis, įvairiais kitais talentais.
Nepaisant to, kad jau daug metų gyvena Kretingoje, ryšių su gimtąja Grūšlauke nenutraukė, dalyvauja šiame miestelyje vykstančiose šventėse, jo sukurtomis kaukėmis (žem. ličynomis) čia per Užgavėnes pasipuošia daugelis grūšlaukiškių. Tokiomis dienomis Adolfas į rankas paima armoniką ir užtraukia dainą, taip į šventę kviesdamas didelį ir mažą.
Šio tautodailininko kūrinių saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Lietuvos švietimo muziejuje, Kretingos muziejuje (šiame muziejuje saugoma didžiausia A. Viluckio kūrinių kolekcija, kurią sudaro Užgavėnių kaukės ir nedidelės įvairios tematikos medžio skulptūrėlės) ir kt. Šio tautodailininko kūrinių eksponuojama ir Plateliuose (Plungės r.) veikiančiame Užgavėnių kaukių muziejuje.
Adolfas nepratęs daug kalbėti. Už jį istorijas pasakoja jo darbai.
Rengiant tekstą naudota Birutės Naujokaitienės, Jolantos Klietkutės, Laimos Jonauskaitės, Ritos Vaitkienės informacija, paskelbta Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos internetinės svetainės skyriuje „Kretingos personalijų žodynas“