Grafienė Marija Tyzenhauzaitė Pšezdzieckienė buvo Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė brolio Konstantino Tyzenhauzo ir Valerijos Vankovičiūtės Tyzenhauzienės dukra. Žinoma kaip tapytoja, iliustruotoja, mecenatė, filantropė. Vilniuje ji įsteigė akių ligoninę (1881 m.), Rokiškyje atidarė vaistinę, prieglaudą vargšams, išlaikė muzikos mokyklą, ligoninę. Jos rūpesčiu buvo užbaigta statyti Rokiškio dabartinė neogotikos stiliaus bažnyčia.
Gimė 1827 m. lapkričio 13 d. Pastovyse (dabartinė Baltarusijos teritorija), mirė 1890 m. gegužės 3 d. Varšuvoje (Lenkija).
Piešimo pagrindų ją išmokė tėvas Konstantinas Tyzenhauzas, kuris, kaip ir kitas jo brolis Adolfas Rudolfas Tyzenhauzas bei seserys Sofija ir Aleksandra Tyzenhauzaitės buvo tapytojo, vėliau – Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Rustemo mokinys.
Jos vyras buvo istorikas ir literatas grafas Aleksandras Pšezdzieckis (Alexander Narcyz Karol Przeździecki h: Roch III), kuris gimė 1814 m. liepos 29 d. dabartinės Ukrainos teritorijoje (Czarny Ostrów, Obwód lwowski), o mirė 1876 m. gruodžio 26 d. Krokuvoje (Lenkija).
Marija ir Aleksandras, gyvendami santuokoje, susilaukė trijų vaikų: Konstantino Pšezdzieckio, Helenos Pšezdzieckytės ir Gustavo Pšezdzieckio.
1845–1849 m. Marija su šeima keliavo po Italiją. Ten ji privačiai mokėsi pas Romos ir Neapolio dailininkus.
1849 m. Marijos ir Aleksandro Pšiezdzieckių šeima įsikūrė Varšuvoje, 1852–1863 m. gyveno Paryžiuje.
Marija gerai tapė, mėgo dirbti akvarelės technika. Jose dažnai vaizduodavo dvarų sodybas, bažnyčių bei vienuolynų vaizdus, jų pastatų architektūrą. Ji buvo sukūrusi ir idealizuotų artimųjų portretų, karalių, mokslininkų bei šventųjų atvaizdų. Naudodama tapybos techniką ji kūrė paveikslus, kuriuose dažnai vaizduodavo architektūros paminklus. Marija iliustravo savo tėvo Konstantino Tyzenhauzo knygą „Ornitologia powszechna“ (1843), Gabrielės Puzinienės „W įmie Boże“, 1844 m. Paryžiuje išleido brošiūrą „Deux Tableau Du Domenichin“ (joje yra Marijos iliustracija „Šv. Jeronimo komunija“).
Lietuvoje saugomas tik vienas Marijos Tzenhauzaitės Pšiezdzieckienės kūrinys – tai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose esantis jos aliejinės tapybos darbas „Tyzenhauzų šeimos portretas“. Jame Marija pavaizdavo save pačią, brolį Reinoldą ir jo du sūnus.
Manoma, kad kiti Marijos tapybos darbai buvo išvežti į Lenkiją.
Jos iniciatyva 1888 m. Romos popiežiui Leonui XIII buvo padovanotas unikalus ir labai meniškas, daugybės dailininkų iliustruotas albumas „Terra Mariana 1186–1888“ (jis saugomas Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje). Pagrindinė šio leidinio sumanytoja ir fundatorė buvo pati Marija.
Nuotraukoje – Marija Tyzenhauzaitė Pšiezdzieckienė. Fotoreprodukcija iš RKIC archyvo.
RKIC informacija