Lietuvos visuomenės bei karo veikėjas. Gimė 1864 m. balandžio 6 d. Paryžiuje, mirė 1945 m. gegužės 27 d. Elstene, Vokietijoje.
1883 m. baigė Ust-Ižoros Nikolajaus karo inžinerijos mokyklą prie Sankt Peterburgo, tapo Rusijos imperijos kariuomenės poručiku.
1887 m. vedė Gelgaudiškio dvarininko Stanislovo Puslovskio dukrą Mariją. Santuoka įvyko Aušros Vartų koplyčioje, Vilniuje.
1891 m. mirus tėvui paveldėjo Kretingos dvarą, kuriame su šeima apsigyveno baigęs karinę tarnybą.
1893 m. parapijos kapinėse pagal švedų architekto Karolio Eduardo Strandmano projektą pastatė šeimos koplyčią.
1896–1899 m. rėmė evangelikų liuteronų bažnyčios statybą.
1905 m. buvo paskirtas vadinamos Žemietijų komisijos nariu.
1908 m. buvo vienas pirmųjų Lietuvos dvarininkų Prancūzijoje įsigijęs sportinį automobilį.
1908–1911 m. vadovavo katalikų bažnyčios rekonstrukcijai.
1909 m. kartu su kitais įkūrė gimnaziją Telšiuose.
1911–1912 m. rekonstravo rūmus su oranžerija, kuriuose įvedė pirmąjį Kretingoje centrinį šildymą.
1915 m. su šeima evakavosi į Sankt Peterburgą, dirbo Rusijos imperijos vidaus reikalų ministerijos Petrogrado Ypatingojo pasitarimo karo pabėgėliams remti reikalų vedėju.
1917 m. grįžo į Kretingą.
1924 m. parašė ir išleido brošiūrą „Visiems lietuviams ir lietuvaitėms, kuriems rūpi Lietuvos gerovė ir reikšmė“.
1940 m. rusų kariškiai A. Tiškevičių su šeima iš dvaro iškėlė, rūmus pavertė karininkų bendrabučiu, o oranžeriją – valgykla.
1944 m. įstojo pirmuoju Kretingos apskrityje savanoriu į Vietinę Rinktinę.
1944 m. artėjant sovietų kariuomenei rudenį pasitraukė į Vokietiją.
Panaudota literatūra: