Tekorius Alfonsas

Alfonsas Tekorius (1934 04 03–2025 06 01) – vertėjas, pedagogas, kalbininkas, germanistas. Gimė 1934 m. balandžio 3 d. Medingėnuose (Plungės r.). Vidurinę mokyklą baigė Varniuose (Telšių r.). 1954–1959 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. Iškart po studijų buvo paskirtas vokiečių kalbos dėstytoju Vilniaus universiteto Vokiečių kalbos katedroje. 1962–1965 m. studijavo aspirantūroje Kijevo T. Ševčenkos universitete, jo specializacija buvo fonetika ir fonologija. 1971 m. Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universitete apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. Vilniaus universiteto Vokiečių kalbos katedroje buvo paskirtas vedėju ir juo išdirbo iki 1981 metų. 1974 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1981–1984 m. universitete liko tik dėstyti, tuo metu pradėjo užsiimti vertimais. 1985–1997 m. buvo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslo reikalų prodekanas.

1992 m. stažavosi Zalcburgo, 1995 m. – Miunsterio universitetuose. 1999 m. dalyvavo tarptautinėje Goethe’s vertėjų konferencijoje Erfurte. 1997–2000 m. dėstė vokiečių kalbą, o 2000 m. išėjo į pensiją ir atsidėjo tik vertimams. 2000 m. buvo gavęs Šveicarijos kultūros fondo „Pro Helvetia“ vertėjo stipendiją Walterio Niggo veikalo „Friedrich Nietzsche“ vertimui parengti.

Daugelis buvusių studentų ir studenčių iki šiol mena A. Tekoriaus dalykiškus ir originalius fonetikos seminarus, ilgai atmintyje išliekančius tvarkingai sukirčiuotus ir ištartus tekstus bei eiles. Įsimintina Alfonso Tekoriaus asmenybė, jo humoras, pasaulio perpratimas, žemaitiškas būdas. Buvo disciplinos, tvarkos, preciziškumo pavyzdžiu. Pagarbos ir susižavėjimo yra verta A. Tekoriaus, Metų vertėjo krėslo laureato, vertimo veikla. „Nė vienos dienos be vertimo“ – toks buvo A. Tekoriaus pastarųjų metų šūkis. Kvietimas, kiekvieną dieną užsiimti širdžiai miela veikla. Ir prisiminti praėjusias gyvenimo akimirkas.

2002 m. A. Tekorius tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Iš vokiečių kalbos Alfonsas Tekorius išvertė daugiau kaip 40 knygų. Tarp jų – Ludwigo Feuerbacho veikalą „Krikščionybės esmė“ (1985), Friedricho Nietzsche’s knygas „Linksmasis mokslas“ (1995), „Apie moralės genealogiją: poleminis veikalas“ (1996), „Tragedijos gimimas, arba Helenizmas ir pesimizmas“ (1997), „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ (2002, 2007, 2008, 2011, 2013, 2014), „Ryto žara: mintys apie moralės prietarus“ (2005, 2006), „Žmogiška, pernelyg žmogiška“ (2008, 2013), Johanno Wolfgango Goethe’s knygas „Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji“ (1996, 2014), „Pasakos“, (2009), „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai“ (2014), Arthuro Schopenhauerio „Gyvenimo išminties aforizmai“ (1994, 2007), „Parerga ir paralipomena: filosofiniai samprotavimai apie filosofiją, būtį, kančią, grožį, moteris ir savižudybę“ (2001), Frydricho Kuršaičio knygas „Lietuvių kalbos gramatika“ (2013), „Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas, 1849“ (2013) ir daugybę kitų svarbių vokiečių literatūros, filosofijos ir istorijos veikalų.

2022 m. Alfonsui Tekoriui buvo skirta Metų vertėjo krėslo premija už Danielio Kehlmanno romano „Tilis Ulenšpygelis“ („Alma littera“, 2021) vertimą, 2024 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius už talentingus, profesionalius, aukšto meninio lygio vertimus į lietuvių kalbą, už suteiktą galimybę lietuviškai skaityti reikšmingiausius literatūros ir filosofijos klasikų tekstus.

Daugelį metų A. Tekorius buvo aktyvus Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (VŽKD) narys, buvo renkamas šios draugijos tarybos nariu. VŽKD nariai, visada prisimins laiką, kurį galėjo praleisti su juo kartu, yra jam dėkingi už jo skleistą šilumą ir kritinį žodį, legendinį humoro jausmą, gebėjimą ir norą užfiksuoti žemaičių akimirkas fotografijoje, kad kiekviena diena virstu tuo, apie ką verta kalbėti.

Alfonso Tekoriaus palaikaii bus palaidoti Mažeikių kapinėse.

Bibliografija. Vertimai iš vokiečių kalbos:

Feuerbach. Krikščionybės esmė. – Vilnius: Mintis, 1985.
O. Schneidereit. Prūsai. – Vilnius: Mintis, 1989.
A. Schweitzer. Kultūra ir etika. – Vilnius: Mintis, 1989.
A. Schopenhauer. Gyvenimo išminties aforizmai. – Vilnius: Pradai, 1994; Tyto alba, 2007.
F. Nietzsche. Linksmasis mokslas(„la gaya scienza“). – Vilnius: Pradai, 1995.
F. W. J. Schelling. Žmogaus laisvės esmės ir su ja susijusių dalykų filosofiniai tyrimai. – Vilnius: Pradai, 1995.
J. W. Goethe. Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji: romanas. – Vilnius: Vaga, 1996; Gimtasis žodis, 2014.
F. Nietzsche. Apie moralės genealogiją: poleminis veikalas. – Vilnius: Pradai, 1996.
F. Nietzsche. Tragedijos gimimas, arba Helenizmas ir pesimizmas. – Vilnius: Pradai, 1997.
Antikos žodynas(kartu su R. Kumžiene, A. Trakymu). – Vilnius: Alma littera, 1998.
Smėlio žmogus: vokiečių romantikų pasakos. – Vilnius: Alma littera, 1999.
H. Genzmer. Salvadoras Dali ir Gala: dailininkas ir jo mūza. – Vilnius: Tyto alba, 1999.
W. Busch. Maksas ir Moricas: septynios dviejų nenaudėlių išmonės. – Vilnius: Vyturys, 1999.
W. Nigg. Friedrich Nietzsche: regėtojas, pranašas, šventasis. – Vilnius: Tyto alba, 2001.
A. Schopenhauer. Parerga ir paralipomena: filosofiniai samprotavimai apie filosofiją, būtį, kančią, grožį, moteris ir savižudybę. – Vilnius: Pradai, 2001.
A. Halder. Filosofijos žodynas. – Vilnius: Alma littera, 2002.
F. Nietzsche. Štai taip Zaratustra kalbėjo. – Vilnius: Alma littera, 2002, 2007, 2008, 2011, 2013, 2014.
J. Habermas. Modernybės filosofinis diskursas. – Vilnius: Alma littera, 2002.
E. Canetti. Masė ir valdžia. – Vilnius: Alma littera, 2003.
W. Welsch. Mūsų postmodernioji modernybė. – Vilnius: Alma littera, 2004.
F. Nietzsche. Ryto žara: mintys apie moralės prietarus. – Vilnius: Alma littera, 2005, 2006.
M. Werner. Prie šlaito: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2005.
F. Waidacher. Bendrosios muzeologijos metmenys. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007
D. Kehlmann. Pasaulio matavimas: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2007
W. Hauff. Pasakos. – Vilnius: Alma littera, 2007.
F. Nietzsche. Žmogiška, pernelyg žmogiška. – Vilnius: Alma littera, 2008, 2013.
F. Weissensteiner. Genijų moterys. – Vilnius: Alma littera, 2008.
Metzlerio filosofų žinynas: nuo ikisokratikų iki naujųjų laikų filosofų (kartu su A. Lozuraičiu). – Vilnius: Mintis, 2008.
J. W. Goethe. Pasakos. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2009.
J. Neffe. Einšteinas: biografija. – Vilnius: Alma littera, 2010.
K.-R. Mai. Vatikanas: dvilypė vienos pasaulinės valdžios istorija. – Vilnius: Alma littera, 2010.
R. D. Precht. Kas aš esu?: filosofinė kelionė į save. – Vilnius: Alma littera, 2010.
Kurt-J. Heering, J. Müller. Pasaulio pabaiga: majų pranašystės. – Vilnius: Alma littera, 2010.
E. Waibl, F. J. Rainer. Pamatinės filosofijos žinios: tūkstantis klausimų ir atsakymų. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2011.
N. C. Vosseler. Po šafraniniu mėnuliu: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2012.
S. Fitzek. Terapija: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2012.
F. Kuršaitis. Lietuvių kalbos gramatika. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.
F. Kuršaitis. Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas, 1849. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.
A. Gesthuysen. Seserys: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2014.
H.-D. Otto. Pamišę karaliai: nuo Kaligulos iki Liudviko II. – Vilnius: Alma littera, 2015.
J. W. Goethe. Vilhelmo Meisterio mokymosi metai. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2014
J. Užpurvis. Trys kalbinės studijos. ‒ Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016.
M. Raabe. Pjūvis. Psichologinis trileris. – Vilnius: Alma litera, 2016
O. Spengler. Vakarų saulėlydis. Pasaulio istorijos morfologijos apmatai. Pirmas tomas: „Pavidalas ir tikrovė“. – Vilnius: Margi raštai, 2018. – Antras tomas: „Pasaulio istorijos perspektyvos“. – Vilnius: Margi raštai, 2020.
H.-G. Gadamer. Tiesa ir metodas. Pamatiniai filosofinės hermeneutikos bruožai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019.
J. G. Herder. Idėjos žmonijos istorijos filosofijai. – I tomas. – Vilnius: Margi raštai, 2020.
J. G. Herder. Idėjos žmonijos istorijos filosofijai. – II tomas. – Vilnius: Margi raštai, 2021.
D. Kehlmann. Tilis Ulenšpygelis: romanas. – Vilnius: Alma litera, 2021.
D. Husemann. Paryžiaus romanų fabrikas: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2023.
Friedrich Wilhelm Joseph Schelling. RINKTINĖ: Gamtos filosofijos sistemos apmatų
įvadas. Transcendentalinio idealizmo sistema. Mano filosofijos sistemos išdėstymas. – Vilnius: Margi raštai, 2023.
(planuojama išleisti) Antanas Salys. Žemaičių tarmės. – I dalis: Žemaičių kalbos ploto istorija. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2024.
(planuojama išleisti) Johann Gottlieb Fichte. RINKTINĖ: Apie žinojimo mokslo arba vadinamosios filosofijos sąvoką. Kelios paskaitos apie mokslininko paskirtį. Bendrojo žinojimo mokslo pagrindas. Žinojimo mokslo savitumo apybraiža atsižvelgiant į teorines išgales. – Vilnius: Margi raštai, 2025.

Interviu, straipsniai apie:

Prasmingos lenktynės su laiku. Vertėją Alfonsą Tekorių kalbina Diana Bučiūtė / Metai, 2009 03.

Lietuvos rašytojų sąjungos, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ir Vilniaus žemaičių kultūros draugijos informacija

Nuotrauka – Vlado Tekoriaus

Naudota literatūra:

„Alfonsas Tekorius“, Lietuvos rašytojų sąjunga: https: //rasytojai.lt/rasytojai/ tekorius-alfonsas/ (žr. 2022-04-12).
„Alfonsas Tekorius“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/ straipsnis/alfonsas-tekorius/ (žr. 2 022-04-12).