Adolfas Tautavičius (1925–2006) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos archeologų, mokslo, populiarintojas, habil. humanitarinių mokslų daktaras (1997). Jis gimė 1925 m. rugsėjo 9 d. Judrėnuose (Telšių r.), mirė 2006 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje.
A.Tautavičius 1944 m. baigė Telšių gimnaziją, 1950 m. – Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Nuo 1946 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1990 m. Lietuvos istorijos institutas), 1962–1987 m. buvo šio instituto Archeologijos skyriaus vadovas, nuo 1987 m. – vyr. mokslinis bendradarbis. 1951–1960 m. dar dėstė ir Vilniaus universitete. 1993–2001 m. dirbo Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Archeologijos skyriaus vedėju, kartu su kitais kolegomis rūpinosi Kernavės Pajautos slėnio išsaugojimu. 1970–1974 m. buvo leidinių „Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ archeologijos atsakingasis redaktorius, „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“ (antros knygos, 1975 m. ir ketvirtos knygos, 1978 m.), 1978–1990 m. „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ atsakingasis redaktorius.
Jis 1955–1961 m. tyrė Vilniaus žemutinę pilį. Šių tyrimų metu 2500 m2 plote buvo rastos Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios, XIV–XV a. medinių statinių liekanų, daug kitų archeologinių radinių. Jis taip pat su kolegomis tyrė Trakų pilis, Klaipėdos pilį, Veliuonos piliakalnius, Požerės kapinyną, Upynos kapinyną, Bikavėnų kapinyną, Palangos kapinynus ir keletą kitų kapinynų, Kapitoniškių (Kaišiadorių r.), Riklikų (Anykščių r.), Taurapilio (Utenos r.) pilkapyną (Taurapilio piliakalnis ir pilkapynas) ir keletą kitų pilkapynų.
Paskelbė daugiau kaip 800 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių apie Lietuvos proistorę, lietuvių etnogenezę, kultūros paveldo apsaugą. A. Tautavičiaus sukaupta kartoteka panaudota bibliografinėje rodyklėje Lietuvos TSR archeologija (1940–1967) (1970). Parengė leidinius Vytautas Urbanavičius: bibliografinė rodyklė, 1966–1995 (1995), Lietuvos archeologijos bibliografija: 1782–1998 (2000).
Svarbiausi veikalai, kuriuos A. Tautavičius parengė kartu su kitais kolegomis: „Lietuvos archeologijos bruožai“ (1961 m.), „Vilniaus miesto istorija“ (1968 m., t. 1), „Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a.“ (1972 m.). Jis yra knygų „Vilniaus pilies kokliai“ (1969), „Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.) (1996), „Lietuvos pilys“ (1971 m.), „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“ (1975–1978 m., knygos 2–4), „Lietuvos TSR istorija“ (1978 m., rus.), „Lietuvos TSR istorija“ (1985 m., t. 1), „Lietuvių etnogenezė“ (1987 m. ) autorius bei vienas iš autorių, kai kurių ir redaktorius. Nuo 1988 m. buvo Vilniaus žemutinės pilies rūmų tyrėjas.
1969 m. A. Tautavičius apdovanotas respublikine premija, 1999 m. – Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/adolfas-tautavicius/ (žr. 2022-04-01).
Parengė Loreta Sungailienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
