Juozapas Syrevičius – Telšių apskrities sukilėlių dalinio vadas 1830–1831 m. sukilime, papulkininkis, buvęs Napoleono gvardijos karininkas, Pagirgždūtės dvarelio savininkas. Pritarė Anupro Jacevičiaus ir Vladimiro Gadono išrinkimui Telšių apskrities sukilimo karo ir vyriausiuoju vadu, tapo Anupro Jacevičiaus pavaduotoju, pulkininku, vienas pirmųjų atvyko padėti Dominykui Daubarui užimti Telšius. Jo dalinyje Kretingos mūšyje būta 224 sukilėlių. Dalyvavo Darbėnų mūšyje, pralaimėjo susidūrimą su F. Širmano rusų daliniu ties Užvenčiu– Kolainiais. 1831 m. birželio 8 d. išplatino atsišaukimą į bajorus, ragindamas stoti į sukilėlių kariuomenę. Kovėsi Burnių ir Berkinėnų kautynėse, apšaudė Telšius ir birželio 16 d. apsistojo gretimuose Degaičiuose. Iš čia su 50 raitelių ir 120 pėstininkų puolė Plungę, bet paimti neįstengė. Liepą neteko dalies savo būrio. Susidūrus su rusais ties Tryškiais, žuvo 20 sukilėlių, 19 pateko į nelaisvę, tarp jų 3 žymūs žemaičių karininkai –- Augustinas Liaugaudas, Benediktas Jacevičius, F. Pliaškevičius. Neteko gurguolės, štabo dokumentų ir antspaudų. Su būrio likučiais persikėlė į Augustavo vaivadiją. Emigracijoje Bezansone įsikūrus Lietuvių, susivienijusių brolių, draugijai, Juozapas Syrevičius, kaip pagarsėjęs Telšių ir Šiaulių apskričių sukilėlių karo vadas, taip pat į ją įstojo. Draugija turėjo 120 narių, jos tikslas buvo mokslinė veikla ir tarpusavio pagalba.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją