Antanas Striukis – kunigas. Jis gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Lamatų kaimo (Vabalninko parapija, Panevėžio r.) mažažemių valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo Antanas
Striukis, mama Morta Vėžiūtė, jie valdė 3 ha žemės. Antanas šeimoje buvo vyriausias ir vienintelis sūnus. Kartu su juo dar augo trys jaunesnės seserys. Šeima buvo religinga. Nors bažnyčia nuo jų sodybos buvo tolokai (apie 9 km), jį, kaip vyriausią iš vaikų, dar neinantį Sakramentų, tėvelis dažnai pasiimdavo su savimi į bažnyčią. Vaikystėje per Kalėdas
Antanas ypač mėgdavo važiuoti į Bernelių šv. Mišias. Didelį įspūdį jam darydavo ir Didžiosios savaitės, Velykų pamaldos bažnyčioje, Kristaus Prisikėlimo apeigos.
A. Striukis iš pradžių mokėsi Lebeniškių pradžios mokykloje. Ją baigė 1944 m. birželio 10 dieną. Tų pačių metų rudenį įstojo į naujai besikuriančią Vabalninko progimnaziją. Mokydamasis ten, visą laiką patarnaudavo šv. Mišioms, net ir darbo dienomis. Turėjo literatūrinių gabumų. Mokydamasis Vabalninke kelerius metus redagavo mokyklos sienlaikraštį.
Paauglystėje jam teko pergyventi sunkią netektį. Apie tai jis yra pasakojęs pats: „Man esant vidurinės mokyklos šeštoje klasėje, 1945 m. liepos 10 d. miške prieglobstį suradę vyrai išvedė ir apie tris kilometrai nuo namų nužudė mano tėvelį. Likome keturi vaikai našlaičiai. Man, vyriausiajam, tada dar nebuvo nė 13 metų. Nė šiandien nežinau, kuo jie apkaltino tėvelį. Jis savo šeimai, ypač mums, vaikams, buvo labai geras, mus visus aprūpindavo materialiai ir stengdavosi įskiepyti į mūsų širdis gyvą tikėjimą Dievu ir meilę jam, rūpinosi, kad mes pasuktume doros keliu. […]
Mokydamasis vidurinėje mokykloje iš tuometinio vietos klebono gaudavau paskaityti religinės literatūros. Tai man padėjo tapti tikru kataliku. Užbaigęs vidurinę mokyklą, 1952 m. įstojau į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigų seminariją baigiau tik 1959 m., po to, kai atlikau karinę tarnybą (tarnavau Baku mieste, Azerbaidžanas). 1959 m. kovo 25 d. buvau įšventintas į kunigus. 1959 m. balandžio 5 d. (per Atvelykį) Vabalninko bažnyčioje atlaikiau primicijas. Žodžiais sunku net ir papasakoti tą džiaugsmą, jaudinimąsi, kurį patyriau tada, kai pilnutėlėje savo tėviškės bažnyčioje aukojau pirmąją šv. Mišių auką. Tada ant altoriaus sudėjau savo ir artimųjų vargus, kančias, ir kartu tai buvo padėkos Dievui auka už pasiektą tikslą […].“
Pirmoji vieta, į kurią gavo paskyrimą jaunasis kunigas, buvo Palanga. Čia jis vikaro pareigas tuo metu, kai Palangoje klebonais buvo kun. J. Dambrauskui ir kun. K. Klovai. Su abiem klebonais sugyveno gerai.
Kun. A. Striukis buvo žemo ūgio, stambaus sudėjimo, juodbruvas, malonus ir švelnus žmogus, geras pamokslininkas.
1963 m. gegužės 22 d. jis buvo paskirtas Žemalės klebonu. Žemalė po Palangos buvo didelis kontrastas. Palanga – švarus kurortinis miestas, o Žemalė – pats Žemaitijos užkampis, anuomet purvinas, apleistas bažnytkaimis, tačiau tikintieji labai nuoširdūs, mylintys Dievą, tikėjimą, gerbiantys kunigą, uoliai lankantys bažnyčią. Nebuvo tik klebonijos. Kunigui
reikėjo gyventi privačiame name. 1965 05 22 A. Striukis buvo paskirtas Klykolių klebonu. Čia jis daug dėmesio skyrė klebonijos remontui, pasirūpino, kad į bažnyčią ir kleboniją būtų įvesta elektra. Nuo 1967 m. birželio 8 d. – Laižuvos klebonas. Miestelyje anksčiau stovėjusi graži gotikos stiliaus bažnyčia per Antrąjį pasaulinį karą buvo susprogdinta. Laikinoji bažnyčia buvo įrengta špitolėje, o menka klebonija – prie špitolės ūkinio pastato. Laižuvoje jis suremontavo kleboniją, dekoravo bažnytėlės vidų, suremontavo prie bažnytėlės stovintį, dar Juozo Tumo-Vaižganto pašventintą kryžių.
1970 m. gegužės 14 d. A. Striukis buvo paskirtas Viekšnių vikaru, kur klebono pareigas ėjo kun. kan. Juozapas Meidus. Po dviejų metų, J. Meidui atsisakius klebono pareigų, vietoje jo klebonu buvo paskirtas kun. A. Striukis. Viekšniuose buvo daug pastoracinio darbo: sekmadienį – ketverios šv. Mišios, keturi pamokslai. Daug jungtuvių, laidotuvių (tomis progoms A. Striukis sakydavo ir pamokslėlius). Per metus jam tekdavo aplankyti daugiau kaip 200 ligonių, 100–150 vaikų parengti pirmajai išpažinčiai ir Šventai Komunijai. Nuolat tekdavo rūpintis ir bažnyčios remonto, priežiūros darbais, nes bažnyčia didelė, statyta dar
1859 m., tad darbų čia niekada netrūkdavo. […] 1980 m. balandžio 13 d. A. Striukis buvo paskirtas Telšių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonu ir Telšių dekanato dekanu. Čia ilgai neužsibuvo – 1981 m. spalio 29 d. buvo paskirtas Akmenės klebonu ir Mažeikių dekanato vicedekanu. 1982 m. birželio 1 d. sunkiai susirgo. Gydėsi ligoninėse, sanatorijoje. 2000 m. lapkričio 7 d. jis buvo paskirtas garbės kanauninku. Ėjo Kartenos klebono, Palangos dekanato dekano pareigas, vėliau buvo Kartenos parapijos klebonas, Palangos dekanato vicedekanas (iš Palangos dekano pareigų atleistas 2003 m.), Telšių vyskupijos katedros
kapitulos narys.
Parengė Loreta Sungailienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“