Jūra Marija Baužytė-Štikelienė (1933–2018) – Lietuvos žurnalistė, publicistė, visuomenės veikėja, knygų autorė, bendraautorė, sudarytoja, redaktorė. Ji gimė 1933 m. sausio 13 d. tuometinės Šiaulių apskrities Kuršėnų miestelyje. Vidurinį išsilavinimą įgijo Panevėžio 2-oje mergaičių gimnazijoje, kurią 1951 m. baigusi įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Čia ji 1951–1956 metais studijavo žurnalistiką ir įgijo žurnalistės specialybę.
Baigusi studijas iš karto pradėjo dirbti respublikinėje spaudoje korespondente: 1956 m. – „Valstiečių laikraštyje“, 1957–1960 m. – laikraštyje „Komjaunimo tiesa“. Daugiau negu trisdešimt metų (1960–1992) ji dirbo dienraščio „Tiesa“ redakcijoje. Jai čia buvo patikėtos korespondentės, skyriaus vedėjos pareigos. Būdama jau beveik 60-ies metų amžiaus, tapo įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ korespondente. Šias pareigas ji ėjo 1992–1995 metais.
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, įsijungė į naują Lietuvą kūrusių žmonių gretas.
Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, kelerius metus vadovo šios sąjungos Publicistikos sekcijai. 1983 m. jai buvo suteiktas LSSR nusipelniusios žurnalistės vardas, 2008 m. ji apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
Daugiausiai jos straipsnių paskelbta moralės, dorovinio auklėjimo, kraštotyros, žurnalistikos, nuo 1992-ųjų metų – ir geležinkeliečių darbo temomis. Savo rašinius publikuodavo įvairiuose spaudos leidiniuose. J. M. Baužytė yra kelių knygų autorė ir bendraautorė. 1972 m. išleista jos apybraižų knyga „Išdalyta saulė“, 1979 m. ji sudarė Lietuvos žurnalistų sąjungos premijuotų žurnalistų kūrybos rinktinę „Horizontai: Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premijos laureatų kūrybos rinktinė“, 1991 m. išleido publicistinių apybraižų knygą „Žirgai lekia per rūką“, 2000 m. – „Šviesa iš toli: knygnešys Karolis Baužys ir jo palikuonys“. 2008 m. kartu su kitais kolegomis parengė spaudai knygą „Gyvenimai, skirti geležinkeliams“. 2009 m. išleista jos parašyta knyga „Pavėlavę lieka stotyje: neišsiųsti laiškai“, 2015 m. – publicistinis romanas „Mėnulio užtemimo naktį“ tiems, kurie nesijaučia laimingi.
1991 m. lietuvių kalba išleistoje kelių autorių dokumentinės medžiagos knygoje „Lietuva, 1991 m. sausio 13“, pasakojama apie kraujo pareikalavusius 1991 m. sausio įvykius Vilniuje. Šiame leidinyje išspausdintas jos parašytas ir spaudai parengtas skyrius apie žmones, žuvusius 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto bei radijo ir televizijos pastatų. Ši knyga 1992 m. buvo išleista dar ir anglų kalba.
Jūra redagavo inžinieriaus, pedagogo, politikos ir visuomenės veikėjo, buvusio Lietuvos III ir IV Seimo nario, 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d., ėjusio Lietuvos Seimo pirmininko pareigas, buvusio Lietuvos švietimo ministro Konstantino Šakenio (1881–1959) prisiminimų dvitomį „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“.
Viena paskutiniųjų jos knygų – jau minėta „Pavėlavę lieka stotyje: neišsiųsti laiškai“. Tai esė apie žurnalistiką gyvenime ir gyvenimą žurnalistikoje. Ji dedikuota žurnalistams, žiniasklaidos gerbėjams ir tiems, kas jos nekenčia. Knygoje autorė pasakoja apie savo gyvenimo ir žurnalistinio darbo patirtis, įvairiose Lietuvos gyvenimo srityse įvykusius pokyčius nuo 1951 iki 2008 metų.
Vyrui Stasiui Štikeliui mirus, ji sudarė, parengė spaudai ir išleido jo monografiją „Eterio šviesa“ (Lietuvos radijo istorija 1919–1940 m.); ši knyga 2001 m. buvo apdovanota Vinco Kudirkos premija, bei knygą „Lenkiuosi gimtinei: Milvydiškiams, kurių jau nebėra“ (išspausdinta 2004 m.).
Jūros Marijos sesuo – daugelio lietuvių žinoma kultūros laidų apie mūsų šalies miestelius rengėja, televizijos žurnalistė, redaktorė Nijolė Baužytė (g. 1938 m.). Nijolė ilgą laiką globojo, prižiūrėjo paskutiniaisiais metais sunkiai sirgusią seserį.
Jūra Marija Baužytė-Štikelienė mirė 2018 m. spalio 24 d. Vilniuje. Ji, kaip ir jos vyras Stasys Štikelis, palaidota Vilniaus Saltoniškių kapinėse.
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“
