Stasys Paska – teatro ir kino aktorius, režisierius. Gimė 1920 m. spalio 24 d. Radviliškio miesto darbininkų šeimoje. 1937 m. baigė Radviliškio progimnaziją. Toliau tęsti mokslų neturėjo galimybių – trūko lėšų, gabumų – taip pat. Pradėjo dirbti kuro sandėlyje ir mokytis siuvėjo amato. Teatru susidomėjo dar vaikystėje. Iš pradžių vaidino Radviliškio scenos mėgėjų rateliuose. Buvo įstojęs mokytis į konservatoriją, dainavo operos chore. 1940 m. įsijungė į besikuriančią Panevėžio teatro studiją, aktorystės meno mokėsi pas režisierių Juozą Miltinį, kuris S. Paską kaip aktorių gerai vertindavo, bet kartu iš jo reikalaudavo ir kantraus, atsakingos darbo. Pirmasis vaidmuo, kurį teatre sukūrė S. Paska, buvo raudonarmietis Solonkinas Nikolajaus Pogodino pjesėje „Sidabrinis slėnis“.
1945 m. aktorius įsijungė į Telšiuose pradėjusio veikti profesionalaus Žemaičių teatro trupę. Čia jo didžiausiu mokytoju tapo režisierius Romualdas Juknevičius. Telšiuose S. Paska sukūrė Ževakino vaidmenį N. Gogolio „Vedybose“, Leonidą – A. Ostrovskio pjesėje „Augintinė“ (šis vaidmuo tais metais jam kaip aktoriui atnešė didelę šlovę, S. Paskos talentas buvo net lyginamas su Maskvos ir kitų geriausių buvusios Sovietų Sąjungos teatrų aktorių darbais) ir keletą kitų – iš viso 16. Kartais viename ir tame pačiame spektaklyje jis vaidindavo kelis personažus.
Žemaičių teatrą sujungus su Šiaulių dramos teatru, S. Paska 1949 m. buvo pervestas dirbti į Šiaulių dramos teatrą. Ten jis išvyko kartu su iki to laiko Žemaičių teatre taip pat vaidinusia savo žmona aktore Ieva Gurinaite-Paskiene. Čia jis kartu su kitais teatro trupės nariais ne tik kūrė vaidmenis, bet ir rūpindavosi teatro buities reikalais, remontuodavo patalpas.
Šiame teatre jam labiausiai patiko vaidinti Platoną Krečetą, Astrovą, daktarą Ranką. Kadangi S. Paskos manieros ir temperamentas buvo panašios į V. Lenino, tais laikais jam teko scenoje vaidinti ir V. Leniną (1967 m. pastatytoje M. Šatrovo pjesėje „ Liepos šeštoji“ ir L. Zorino pjesėje „ Amžinasis šaltinis“). Iš viso teatre S. Paska sukūrė apie 200 vaidmenų, iš kurių 87 – reikšmingi.
1956–1958 m. S. Paska Šiaulių dramos teatro studijoje dėstė aktorinį meistriškumą. Jo buvę auklėtiniai dėstytoją prisimena kaip ramų, taktišką, geranorišką žmogų, nevengusį filosofinių pamąstymų.
1961 m. S. Paska pradėjo kurti ir kine. Jis vaidino B. Sruogos „Pajūrio kurorte“, P. Vaičiūno „Prisikėlime“, A. Parnio „Afroditės saloje“ .
Tarp savo bičiulių buvo žinomas kaip dosnus, nuoširdus žmogus, nekreipiantis dėmesio į materialines vertybes. Garsėjo kaip aktyvus visuomenininkas, daug savo laiko skirdavo darbui su jaunaisiais aktoriais.
1970 m. už nuopelnus vystant lietuvių teatro meną S. Paskai buvo suteiktas Lietuvos TSR liaudies artisto vardas. 1976 m. aktorius buvo apdovanotas Augustino Griciaus premija.
S. Paskos gyvenimo būdas, nuolatinė kūrybinė įtampa darbe alino jo sveikatą. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis patyrė du infarktus. Šiaulių dramos teatre dirbo iki pat savo gyvenimo pabaigos. Mirė S. Paska 1981 m. lapkričio 25 d. Šiauliuose. Kartu su savo žmona Ona Gurinaite-Paskiene (1916–2000) yra palaidotas Šiaulių Donelaičio kapinėse.
Svarbiausi S. Paskos vaidmenys teatre:
- Teterevas – Maksimas Gorkis „Miesčionys“, 1951;
- Rankas – Henrikas Ibsenas „Nora“, 1953;
- Astrovas – Antonas Čechovas „Dėdė Vania“, 1954;
- Pilypas II – Frydrichas Šileris „Don Karlas“, 1960;
- Kalvaitis – Vincas Krėvė „Žentas“, 1964;
- Šarūnas – Vincas Krėvė „Šarūnas“, 1966;
- Leninas – Michailas Šatrovas „Liepos šeštoji“, 1967;
- Plioplys – Vytautas Rimkevičius „Girių kirtėjai“, 1969;
- Leninas – Leonidas Zorinas „Amžinasis šaltinis“, 1970;
- Junius – Balys Sruoga „Pajūrio kurortas“, 1975.
Svarbiausi kino filmai, kuriuose S. Paska vaidino:
- „Rytų koridorius“, 1966 m., rež. Valentinas Vinogradovas;
- „Birželis, vasaros pradžia“, 1969 m., rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija;
- „Žaizdos žemės mūsų“, 1971 m., rež. Marijonas Giedrys, Lietuvos kino studija;
- „Herkus Mantas“, 1972 m. rež. Marijonas Giedrys, Lietuvos kino studija;
- „Akmuo ant akmens“, 1972 m., rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija;
- „Atpildo diena“, 1975 m., rež. Algimantas Puipa, Stasys Motiejūnas.
Žymiausi S. Paskos režisuoti spektakliai Šiaulių dramos teatre:
- Sagalovičius „Nakties serenada“, 1961 m.;
- Samuilas Aliošinas „Antroji žmona“, 1969 m.;
- Zdenekas Pluharžas „Paskutinis sustojimas“, 1981 m.
Parengė Danutė Mukienė (Ramonaitė)