Antanas Smetona (1874–1944) – tarpukario Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras, Nepriklausomos Lietuvos prezidentas. Jis gimė gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Vilkmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnų kaime. Pradžios mokykloje A. Smetona mokėsi su pertraukomis, todėl Taujėnuose ją baigė turėdamas jau 15 metų. Tuo laikotarpiu į pirmąją gimnazijos klasę būdavo priimami vaikai iki 12 metų. Norėdamas mokytis kartu su savo bendraamžiais, jis du metus privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija) ir 1891 m. pabaigoje, po Kalėdų, įstojo į Palangos progimnazijos trečiąją klasę.
Čia, Palangoje, prasidėjo A. Smetonos tautinės savivokos kelias. Nors Prūsijoje spausdinami lietuviški laikraščiai jam į rankas patekdavo ir anksčiau (gyvenant ir mokantis Ukmergėje), bet nuolatiniu jų skaitytoju jis tapo čia, Palangoje, kur tuo metu buvo vienas iš draudžiamos lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis gabenimo centrų. Jis ir pats čia su keliais kitais bendraminčiais įsijungė į draudžiamos literatūros gabenimo ir platinimo veiklą. Vienas jų būrelio narys kontrabanda pristatydavo lietuviškus leidinius į Palangą. A. Smetona juos skaitydavo ir siųsdavo patikimiems savo bičiuliams į Liepojos gimnaziją.
A. Smetona buvo mokslus. K. Stropus yra palikęs tokių žinių: „Geriausi tos klasės mokiniai buvo Maciūnas, Smetona ir Šaulys. Pirmuoju visą laiką ėjo Maciūnas, tik vieną pusmetį jį buvo aplenkęs Smetona“.
1893 m., baigęs progimnaziją, A. Smetona įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet netrukus nutarė pasukti kitu keliu ir tais pačiais 1893 m. įstojo į Mintaujos (dabar – Jelgava Latvijoje) gimnaziją. Čia jis kartu su kitais tautiniame judėjime dalyvavusiais lietuviais, tarp kurių buvo ir Jonas Jablonskis bei Vincas Kudirka, priklausė slaptai lietuvių organizacijai, kėlė tautinius reikalavimus, atsisakė melstis rusiškai. Už tai jis, būdamas aštuntos klasės moksleivis, buvo pašalintas iš gimnazijos.
Mokslą tęsė Peterburgo gimnazijoje, kurią užbaigė 1897 metais. Vėliau Peterburgo universiteto Teisės fakultete studijavo teisę. Studijų metais už dalyvavimą tautiniame judėjime du kartus buvo pašalintas iš universiteto, vieną kartą suimtas, trumpai kalintas. 1902 m. užbaigė universitetą. Tais pačiais metais pradėjo verstis advokato praktika, vėliau įsidarbino Vilniaus Žemės ūkio banke ir čia dirbo 1903–1915 metais. Visą tą laiką aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, įsitraukė į politinę veiklą, tapo Lietuvių demokratų partijos nariu. 1905 m. gruodžio 4–5 d. A. Smetona dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. 1908 m. tapo laikraščio „Viltis“ redaktoriumi, leido ir redagavo dvisavaitinį žurnalą „Vairas“. 1914 m. kartu su bendraminčiais įsteigė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti. Iš pradžių buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmuoju vicepirmininku, o vėliau – draugijos pirmininku. 1916 m. pirmininkavo Lozanos lietuvių konferencijoje.1917 m. buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ steigėjas ir redaktorius. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje. Jos metu išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau – Valstybės tarybos pirmininku. Šias pareigas ėjo 1917–1919 metais. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Šias pareigas ėjo iki 1920 m. balandžio 19 d. 1920–1924 m. Vadovavo Lietuvių tautos pažangos partijai, iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.1920–1926 m. redagavo „Lietuvos balsą“, „Lietuvių balsą“, „Krašto balsą“, „Tautos vairą“, Tėvynės balsą“, „Vairą“. 1921 m. buvo Lietuvos delegacijos sienoms su Latvija nustatyti pirmininkas. 1923 m. paskirtas Lietuvos Vyriausybės aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui. Neilgai trukus iš šių pareigų jis pasitraukė. 1923 m. lapkričio mėnesį už tai, kad savo redaguojamame laikraštyje „Vairas“ išspausdino Augustino Voldemaro straipsnį, buvo kelias dienas įkalintas. 1923–1927 m. Lietuvos universitete (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas) ėjo Meno teorijos ir istorijos katedros docento pareigas, dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas A. Smetonai suteikė filosofijos garbės daktaro laipsnį.
A.Smetona iš graikų kalbos išvertė keletą klasikinių veikalų. Tarpukario Lietuvoje jis buvo laikomas vienu iš geriausių lietuvių kalbos stilistų. Yra paskelbęs ir originalių mokslo darbų.
1926 m. tapo Lietuvos universiteto docentu. 1924 m. buvo vienas iš Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, 1924–1940 m. – Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas, įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas iš jų vadovų. 1925 m. išrinktas Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininku (šias pareigas ėjo 1925–1926 m.). 1926 m. gruodžio 17 d. karinio valstybinio perversmo metu A. Smetona buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Valstybės Vadu. 1926 m. gruodžio 19 d., po valstybės karinio perversmo, Lietuvos Respublikos Seimas A. Smetoną išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu. Į šias pareigas jis buvo perrinktas 1931 ir 1938 metais. Lietuvos prezidento pareigas ėjo iki 1940 m. birželio 15 dienos.
Į užsienį A. Smetona pasitraukė 1940 m. birželio mėnesį, po to, kai Maskva Lietuvai pateikė ultimatumą, Vyriausybė ir kariuomenės vadas nepalaikė A. Smetonos pasiūlymo atmesti ultimatumą ir ginklu pasipriešinti Maskvai.
Jį visada rėmė žmona Sofija (mergautinė pavardė Chodakauskaitė). Lietuvoje ištikimi jo draugai buvo Juozas Tūbelis ir jo žmona Jadvyga, kunigai Vladas Mironas, Izidorius Tamošaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, teisininkas Stasys Šilingas, kariškiai Kazys Skučas, Kazys Musteikis. Na o su Augustinu Voldemaru, Vincu Krėve-Mickevičiumi, generolu Stasiu Raštikiu, Ernestu Galvanausku Antano Smetonos keliai išsiskyrė.
Pasitraukęs iš Lietuvos, A. Smetona iš pradžių gyveno Vokietijoje, vėliau – Šveicarijoje, o 1941 m. kovo 10 d. atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Gyvendamas čia jis daug keliavo po lietuvių kolonijas, sakė kalbas, rašė atsiminimus, straipsnius lietuvių spaudai.
Žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlende gaisro metu. Buvo palaidotas lietuviškose Kalvarijų kapinėse. Vėliau jo palaikai perkelti į Knolvudo mauzoliejų (Knollwood Cemetery Mausoleum), o 1975 m. – į All Souls kapines Chardono mieste (JAV, Ohajo valstija).
1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, Birutės kalno papėdės šiaurės vakarinėje pusėje pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Jis čia gerai prigijo ir žaliuoja iki šiol.
Antano Smetonos atostogos Palangoje
Antanas Smetona, baigęs Palangos progimnaziją, čia lankydavosi kiekvieną vasarą, dalį savo atostogų vasaromis jis praleisdavo Palangoje ir eidamas prezidento pareigas. Tam būdavo išnuomojama grafaitei Marijai Tiškevičiūtei priklausiusi dviejų aukštų mūrinė Baltoji vila. Čia jis gyvendavo po 4–6 savaites. Atvykdavo jis į Palangą kartu su savo žmona Sofija, sūnumi Juliumi, dukra Marija, jos vyru A. Valiušiu, kai kuriais prezidentūros tarnautojais (dažniausiai jį per atostogas čia aptarnaudavo keturi rūmų tarnybos karininkai, medicinos sesuo, virėja, du vairuotojai, dvi tarnaitės). Pagal galiojusią tvarką, kiti prezidentūros darbuotojai likdavo Kaune.
Į Palangos paplūdimį A. Smetoną lydėdavo du civiliai apsirengę karininkai ir du vasarotojus imituojantys valstybės saugumo darbuotojai. Atostogaudamas Palangoje, A. Smetona neužmiršdavo ir valstybės reikalų, pasirašydavo svarbius skubius dokumentus. Juos į kurortą atveždavo keletą kartų per prezidento atostogas į Palangą atvykstantis Prezidentūros kanceliarijos viršininkas P. Bielskus.. Savaitgaliais į Palangą dažnai suvažiuodavo ministrai, vykdavo net Ministrų kabineto posėdžiai.
Iš Kauno į Palangą A. Smetona ir jo šeimos nariai bei aptarnaujantis personalas vykdavo specialiai užsakytu traukiniu. Čia būdavo miegamasis, svetainė, vagonas daiktams sudėti, dvi platformos, ant kurių gabendavo automobilius. Kelionės išlaidas apmokėdavo valstybė.
Prezidento ir savo bei artimųjų pasirengimu kelionei į Palangą rūpindavosi jo žmona, o kitais reikalais, tarp jų ir transportu, – P. Bielskus.
Kauniečiai A.Smetoną į Palangą išlydėdavo kariniam orkestrui grojant maršus. Į palydas susirinkdavo prezidento draugai ir artimieji, ministrai, aukštesnieji karininkai, nemažai kitų miesto gyventojų.
Traukinys iš Kauno pajudėdavo apie vidurdienį. Trumpam sustodavo Kėdainiuose, Šiauliuose ir Telšiuose, o kartais ir kitose geležinkelio stotyse. Šie sustojimai būdavo derinami su prezidentu.. Ano meto fotografijose yra užfiksuotos prezidento sutikimų geležinkelio stotyse akimirkos. Žmonių čia tomis dienomis suplūsdavo šimtai. Prezidentą stotyse pagerbdavo vietos administracijos pareigūnai, apskrities viršininkai, grodavo pučiamųjų orkestrai.
Apie šeštą valandą vakaro traukinys atvykdavo į Kretingą. Čia visada prezidento sutikimas būdavo iškilmingas. Žmonių prisirinkdavo daug, grodavo orkestras, prie stoties plevėsuodavo vėliavos, pastatas ir stoties vidus būdavo papuošiamas žalumynais.
Kretingoje A. Smetoną sutikdavo Kretingos apskrities viršininkas, karo komendantas, katalikų parapijos klebonas, vienuoliai pranciškonai, rabinas, įvairių visuomeninių organizacijų vadovai. Atvykusį prezidentą pasveikindavo vienas kuris nors garbus vietos visuomenės veikėjas.
Kai iš traukinio iškraudavo automobilius, mašinos privažiuodavo prie stoties durų ir prezidentas bei jo palyda išvykdavo į Palangą. Čia jo taip pat laukdavo. „Lietuvos aidas“ 1934 m. rašė: „Palangoje buvo taip pat pastatyti garbės vartai, prie kurių stovėjo šaulių garbės sargyba, stovyklaujančių moterų garbės sargyba, vietos savivaldybės atstovai su burmistru priešakyje. […] Prie vartų Prezidento sutikti buvo susirinkę dideli Palangos vasarotojų ir vietos ir apylinkės gyventojų būriai. Sveikindamas atvykusį Prezidentą, Palangos burmistras, dr. Šliūpas, pasakė kalbą, kurioje p. Prezidentą ir ponią sveikino Palangos gyventojų vardu ir linkėjo gerai pailsėti. Respublikos Prezidentas padėkojo už sveikinimus ir nuvyko į savo vasaros rezidenciją. Prie Respublikos Prezidento vasaros rezidencijos aukštųjų šeimininkų laukė kareivių garbės sargyba ir husarų pulko orkestras.“
Tokias keliones, nors jos ir išvargindavo, A. Smetona mėgdavo. Patikdavo jam ir tie sutikimai, susitikimai su jį pasveikinti atėjusiais žmonėmis.
Nepriklausomos Lietuvos metais Palangoje atostogaudavo ir nemažai kitų žinomų politikos, mokslo, kultūros veikėjų, tarp jų ir Urbšiai, Didžiokai, Dauguviečiai, Petrauskai, Maironis, Žmuidzinavičiai, Janulaičiai, Nemeikšos, Vileišiai, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė su dukra.
Patalpos buvo įrengtas kukliai. Svečius A. Smetona priimdavo pirmajame vilos aukšte buvusioje svetainėje. Čia dar buvo ir didelis valgomasis, du miegamieji kambariai asmens sargybinių pareigas ėjusiems karininkams, virtuvė, tarnaitės kambarys bei sandėliukai. Antrajame aukšte buvo penki miegamieji ir veranda. Bokšte – dar vienas kambarėlis. Prezidento vairuotojai ir kiti patarnautojai įsikurdavo šalia vilos stovėjusiame mediniame name.
Palangoje A. Smetoną saugodavo civiliais drabužiais apsirengę karininkai. Du iš jų prezidentą lydėdavo ir į pajūrį, stengdamiesi neatkreipti kitų poilsiautojų dėmesio. Anksti atsikėlęs ir papusryčiavęs, jei tik oras geras, prezidentas patraukdavo į pajūrį, ten buvusį vyrų pliažą, ir kurį laiką praleisdavo kartu su kitais poilsiautojais. Čia, kopose, stovėjo miesto savivaldybės pastatyta nedidelė lentinė kabina, skirta prezidentui persirengti. A. Smetonai maudantis asmens sargyba akylai stebėdavo jį ir būdavo pasirengusi ateiti prezidentui į pagalbą, jei šis imtų skęsti; abu asmens sargybiniai būdavo geri plaukikai. Prezidentas kiek pasimaudęs ir pasideginęs specialiai jam aptvertame kopų plote, perskaitydavo naujausius spaudos leidinius ir apie pietus grįždavo į vasarnamį. Čia tvarka rūpindavosi jo žmona. Atostogų metu po pietų A. Smetona ilsėdavosi, nuo 16.30 iki 17 valandos priiminėdavo svečius, interesantus. Mėgdavo automobiliu važinėtis po Palangos apylinkes, nuvykdavo į Klaipėdą, Šventąją, Kretingą, susitikdavo su Kretingoje gyvenusiais vienuoliais pranciškonais. Kurorte jis susitikdavo su miesto burmistru Jonu Šliūpu, , gydytoju, visuomenės veikėju Liudu Vaineikiu, Palangos parapijos klebonu, žydų bendruomenės rabinu ir kt.
Pajūryje A. Smetona mėgo skaityti spaudą, pasišnekučiuoti su pažįstamais. Čia jis išbūdavo apie 3 valandas. Apie 13 valandą buvo pietaujama, po pietų – poilsis, skaitymas, pasivaikščiojimas po parką, pajūrį. Vakarieniaudavo su šeima apie 19 valandą, po vakarienės – pasivaikščiojimas pajūriu, ant jūros tilto, saulės palydos.
Palangiškiai prezidento išvykimo iš kurorto laiko nežinodavo, todėl jo palydų čia nebūdavo. Kaune sugrįžtantį prezidentą sutikdavo karinė garbės sargyba, ministrai, aukšti valstybės pareigūnai, kariškiai.
Nepriklausomos Lietuvos metais Palangoje atostogaudavo ir kiti Lietuvos prezidentai – Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, jų artimieji.
Naudota literatūra:
- Smetona A., Rinktiniai raštai, Kaunas, 1990 m.
- Subačius R., Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai […], Vilnius: Mintis, 2005.
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas http://www.archyvai.lt/exhibitions/smetona/paroda.htm (žr. 2013-06-24).
- Eidintas Alfonsas, Antanas Smetona ir jo aplinka, Vilnius, 2012.
_____________________________
[1] Pateikiamas patikslintas, papildytas Kazimiero Prušinsko spalyvardžiu išspausdintas Danutės Mukienės straipsnis, paskelbtas žurnalo „Žemaičių žemė“ 2013 m. trečiame numeryje (p. 12–14).
____________________________
Nuotraukoje – Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš RKIC archyvo
Tekstas paskelbtas 2022-01-16
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. SRTRF remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“
