Antanas Skripkauskas (1904–1941) – rašytojas (prozininkas, poetas), pedagogas, spaudos darbuotojas, Lietuvos pasipriešinimo sovietų ir nacių okupaciniams režimams dalyvis. Jis gimė 1904 m. balandžio 13 d. buvusiame Ritinės dvare. Ritinės kaimas yra apie 20 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, 9 km į šiaurę nuo Židikų, apie 1 km nuo geležinkelio linijos (Lūšės stoties). Per kaimą teka Varduvos kairysis intakas Eglynupis, šiauriniu pakraščiu – teka Gudonas, čia yra ir du tvenkiniai.
A. Skripkauskas baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Studijuodamas joje įsitraukė į literatų veiklą.
1928 m. tapo Lietuvos tautininkų sąjungos nariu, tačiau 1934 m. jį apkaltinus pritarus tais metais vykusiam voldemarininkų maištui, kuriuo metu siekta nušalinti šalies prezidentą Antaną Smetoną ir jį pakeisti Augustinu Voldemaru, iš šios partijos pašalintas.
1930 m. kartu su kitais bendraminčiais A. Skripkauskas įkūrė „Šiaulių jaunųjų literatų kolegiją“. 1930–1931 m. redagavo Šiaulių literatų avangardinį žurnalą „Takas“, kurio buvo išleisti 2 numeriai, 1931–1934 m. – Telšių savaitraštį „Žemaičių balsas“ (vėliau, 1932–1934 m., – „Mūsų balsas, “), bendradarbiavo leidiniuose „Šiaulietis“, „Šiaurės Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „jaunųjų pasaulis“ ir kt.
Nuo 1926 m. dirbo pradinių klasių mokytoju Šiauliuose, 1930–1935 m. – Telšiuose. Yra mokytojavęs ir Ariogaloje, Minupiuose, Naujojoje Vilnioje, Sereikiuose, kt.
Kai 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje buvo įvesta sovietų valdžia, A. Skripkauskas studijavo Vilniaus pedagoginiame Lietuvių kalbos ir literatūros institute, dirbo matematikos mokytoju Naujojosios Vilnios trečiojoje pradžios mokykloje. Tada jis įsitraukė į 1940–1941 m. veikusios pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacijos Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) veiklą, bendradarbiavo su pogrindinio laikraščio „Laisva Lietuva“ leidėjais, buvo šio leidinio redakcijos narys, savo straipsnius pasiršinėjo slapyvardžiu Džiugas. Dalyvaudamas LAF veikloje jis rūpinosi ir Vilniaus karinio štabo radijo siųstuvo eksploatavimui ir saugojimui tinkamų vietų paieška, kartu su mokytoju Stasiu Mockaičiu tą siųstuvą slėpė.
1941 m. sovietų saugumui susekus Vilniuje rengiamą Birželio sukilimą, A. Skripkauskas kartu su kitais septyniais bendražygiais buvo NKVD suimtas. Iš pradžių jis kalintas Vilniuje o liepos 9 d. atsidūrė Gorkyje (dabar Žemutinis Naugardas, Rusija). Tais pačiais metais Maskvos srities karo tribunolas A. Skripkauską nuteisė mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas 1941 m. gruodžio 17 d. Kartu su juo tada sušaudė ir visos Lietuvos LAF vadovą majorą Vytautą Bulvičių, kapitoną Juozą Kilių, leitenantus Juozą Radzevičių ir Leoną Žemkalnį, Vilniaus geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Jurgį Gobį, advokatą Aleksą Kamantauską ir mokytoją Stasį Mockaitį.
1931–1937 m. A. Skripkauskas parašė ir išleido keturis romanus: „Jis ir moteris“ (1931), „Romanas be moters“ (1934), „Savanoriai aria“ (1936), „Mokytojo dalia“ (1937). Jo „Romanas be moters“ literatūrologų įvardijamas kaip vienas geriausių lietuvių literatūroje Pirmojo pasaulinio pasaulinio karo tema parašytų kūrinių.
Sovietmečiu A. Skripkausko kūriniai buvo išimti iš bibliotekų, jo kūryba nebuvo įtraukta į mokymo programas.
Po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (1997), o 1999 m. A. Skripkauskas Lietuvoje pripažintas kariu savanoriu.
Antanas Skripkauskas ir jo žmona Ona Skripkauskienė buvo sukaupę turtingą ir savo prigimtimi universalią biblioteką. Vyrui žuvus, Ona Skripkauskienė ją saugojo toliau, 1944 m. biblioteką atvežė į Šiaulius ir čia ja ja rūpinosi kartu su kitomis giminaičių knygomis. 1974 m. O. Skripkauskienei mirus, viena bibliotekos dalis buvo padalinta dviem O. ir A. Skripkauskų sūnums – Romualdui ir Eugenijui, kita gana didelė bibliotekos dalis buvo sunaikinta kaip makulatūra. Daugiau kaip keturiasdešimt 1844–1938 m. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje išspausdintų O. ir A. Skripkauskų bibliotekos knygų rinkinį išsaugojo jų sūnus Romualdas Skripkauskas. 2004 m. R. Skripkauskas šią leidinių kolekciją padovanojo Šiaulių „Aušros“ ir Šiaulių rajono literatūros ir meno muziejams.
Naudota literatūra:
1. Eugenijus Žmuida, „Antanas Skripkauskas“, Visuotinė lietuvių literatūra: https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-skripkauskas/.
2. Asta Šilaitytė, „Mokytojas, rašytojas, pasipriešinimo dalyvis“, Santarvė: https://www.santarve.lt/mokytojas-rasytojas-pasipriesinimo-dalyvis/.
3. „Antanas Skripkauskas“, Mažeikių krašto enciklopedija: http://mke.lt/Antanas_Skripkauskas.
Parengė Danutė Ramonaitė