Alfonsas Skiesgilas vyresnysis (1919–2009) – tautodailininkas, skulptorius. Gimė 1919 m. vasario 9 d. dabartinio Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Plaušinių kaime. Jo tėvai buvo Ipolitas ir Anastasija Skiesgilai. 1949 m. sovietai juos ištrėmė į Sibirą, nes buvo pasiturintys ūkininkai, turėjo 30 ha žemės.
A. Skiesgilas, skaityti ir rašyti pramokęs pas kaime gyvenusį Paulauskį, kuris vaikus dar ir skaičiuoti išmokydavo, du metus lankė Večių pradinę mokyklą. Vėliau dirbo tėvų ūkyje, mokėsi staliaus amato, nuo 1934 m. užsiėmė įvairiais staliaus darbais.
1940 m. vedė kaimynystėje gyvenusią Adolfiną Budrikytę (1924–2018), su ja susilaukė dviejų sūnų – Alfonso (g. 1943 m.) ir Adomo (g. 1948 m.), kuris tapo talentingu architektu.
1974 m. kartu su žmona persikėlė gyventi į Kretingą, ten dirbo Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato staliumi.
Likus iki pensijos keliems metams, paskatintas vyresniojo sūnaus Alfonso, pradėjo kurti medžio skulptūras. Pirmoji jų – tradicinio liaudiško stiliaus „Draugystė“, vaizduojanti du už stalo sėdinčius ir arbatą geriančius žemaičius. Ją įsigijo Vilniaus muziejininkai.
Išėjęs į užtarnautą poilsį Alfonsas kūrė daug ir greitai. Jis savo namuose kartu su žmona buvo įsirengęs muziejų, kuriame saugojo apie 500 darbų.
1977 m. A. Siesgilas tapoietuvos liaudies meno draugijos nariu.
Aktyviai dalyvavo parodose. Surengė 11 savo asmeninių kūrybos parodų. Jos eksponuotos Kretingoje, Klaipėdoje, Lenkijoje, Sakt Peterburge.
A.Skiesgilo kūrinių saugoma Vilniaus, Klaipėdos, Telšių, Kretingos, daugelyje kitų muziejų Lietuvoje ir užsienyje, taip pat ir privačiose kolekcijose.
Jo kūrybai didelę įtaką darė folkloras, mitologija ir senasis liaudies menas. Skulptūrėlės emocionalios, ryškiai dažytos. Jose savitai atsiskleidžia paprasto žmogaus pasaulėjauta, grožio supratimas, meilė Žemaitijai, jos istorijai, žmonėms. Net ir daugelyje jo išdrožtų buities vaizdelių ryškus groteskas, humoras.
Už dalyvavimą parodose ir kituose liaudies meno kūrybos renginiuose A. Skiesgilas yra apdovanotas darbo veterano medaliu, respublikine Pauliaus Galaunės premija, daugeliu diplomų ir garbės raštų, o 1986 m. jam įteikta Lietuvos valstybinė premija.
Alfonsas Skiesgilas mirė 2009 m. vasario 28 d. Kretingoje.
Nuotraukoje – Alfonsas Skiesgilas (vyresnysis). Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš RKIC archyvo.
Literatūra ir šaltiniai
- „Pro memoria: Alfonsas Skiesgilas (1919–2009)“, Pajūrio naujienos, 2009, kovo 3 d., p. 12.
- Alfonso Skiesgilo atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 1 lap. Nuotr.
- Pranciškus Šernas, „Jausčiausi vienišas be drožybos…“, Diena, 1996 m. balandžio 11 d., p. 15.
- Irena Beniušienė, „Pasižiūriu į medį – medis pats pasako, kas iš jo gims“, Pajūrio naujienos, 1997 m. vasario 11, p. 3.
- ŠERNAS, Pranciškus. „Koks pasijusčiau vienišas, jeigu nedrožčiau…“. Švyturys (Kretinga), 1996 m. gruodžio 21, p. 5.
- Kretingos menininkai vakar ir šiandien, Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 34.
- Algis Čėsna, „Šventė jiems ir mums…“, Švyturys (Kretinga), 1989 m. liepos 27 d.
Parengta pagal Birutės Paulauskaitės ir Linos Buikienės tekstą, paskelbtą Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus bibliotekos interneto svetainės Kretingos personalijų žodyne adresu https://www.kretvb.lt/personalijos/skiesgilas-alfonsas-vyresnysis/ (žr. 2025 m. sausio 26 d.)