Felikas Sereika (1845–1913) – kunigas, literatas, spaudos bendradarbis, liaudies švietėjas, knygnešys, knygų autorius. Gimė 1845 m. Dičiūnuose (Pasvalio raj.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1877 m. įšventintas į kunigus. Paskirtas dirbti vikaru į Kaltinėnus (Šilalės r.), vėliau – į Dotnuvą (Kėdainių raj.). Čia pradėjo mokyti parapijiečius lietuviškų poterių ir katekizmo. Tuo sukėlė didelį vietinių lenkų nepasitenkinimą, buvo įskųstas caro administracijai. Po kelių mėnesių perkeltas į Dusetas (Zarasų raj.). Čia taip pat mokė jaunimo lietuviškai skaityti, rašyti, rėmė slaptas lietuviškas mokyklas, platino lietuviškas knygeles, daugiausia vadovėlius. 1885 m. vasario 18 d. valstiečio J. Grigėno namuose susekus tokią mokyklą, policija nustatė, kad joje tikybos mokė F. Sereika. Jam buvo paskirta 300 rublių bauda ir jis buvo perkeltas į Šiaulėnus (Radviliškio r.) ir jam paskirta ypatinga policijos priežiūra. Yra vikaravęs Medingėnuose (Plungės r.), Laukžemėje (Kretingos r.), Tytuvėnuose (Kelmės raj.). Iš čia 1898 buvo išsiųstas į Kretingos bernardinų vienuolyną, kur praleido 2 metus ir 2 mėnesius. Lietuviškos spaudos jam į vienuolyną atnešdavo Jonas Mockus. Vienuolyne gyvenęs buvęs Tytuvėnų klebonas L. Tarvydas F. Sereiką įskundė policijai kaip spaudos platintoją ir skaitytoją. Per kratą vienuolyne policija pas jį rado lietuviškąknygelę, todėl jam buvo paskirta 5 rublių bauda. Išėjęs iš vienuolyno darbo negavo. Devynis mėnesius gyveno Pašiaušiuke (Kelmės r.) ir 7 mėnesius Šiauliuose. 1901 m. paskirtas į Stakių (Pamituvio) filiją, pasirūpino, kad ji gautų parapijos statusą, čia pastatė naują kleboniją. Gyvendamas Pašiaušiuke pirkdavo lietuvišką spaudą ir ją dalydavo parapijiečiams, švietė jaunuomenę. Nusilpus sveikatai, 4 mėnesius ėjo altaristos pareigas Lenkimuose, nuo 1906-ųjų – 7 metus buvo Radviliškio altarista.
Žinodamas, kad nėra lietuviškos kalbos gramatikų, pats sutrumpino A. Baranausko ranka parašytą vadovėlį ir 1896 m. savo lėšomis jį („Kalbomokslis lietuviškos kalbos“) išleido Tilžėje. Juo naudojosi mokydamas kaimo jaunimą. Vaikams parengė ir 1898 m. taip pat savo lėšomis Tilžėje 1896 m. išleido „Lietuviszką pradžiomokslį“, kurį sudaro abėcėlė, trumpas katekizmas ir ministrantūros. Yra parašęs eilėraščių.
F. Sereika mirė 1913 m. birželio 27(14) d. Radviliškyje.
Tekstas parengtas pagal informaciją, paskelbtą Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus knygoje „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904“, Vilnius, 2004.