Šaulys Steponas Kazimieras (1872–1964) – kunigas, prelatas (1927 m.), bažnytinės teisės profesorius, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras, Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, Lietuvos tarybos narys, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras.
Jis gimė 1872 m. sausio 28 d. Švėkšnos valsčiaus Stemplių kaime (Šilutės r.). Mokėsi Švėkšnoje, Palangos progimnazijoje, 1890–1995 m. – Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1895–1899 m. – Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899 m. įgijo teologijos magistro laipsnį ir buvo įšventintas kunigu. 1899–1901 m. ėjo vikaro, 1901–1906 m. – gimnazijų kapeliono pareigas Panevėžyje.
1906–1922 m. dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune.
1917 m. rugsėjo mėnesį vykusioje Lietuvių konferencijoje Vilniuje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. K. S. Šaulys prisidėjo prie Lietuvos laikinųjų konstitucijų (1919–1922) rengimo. 1920–1922 m. buvo Steigiamojo Seimo atstovas (1922 m. liepos mėnesį iš Seimo pasitraukė). Aktyvai dalyvavo Lietuvių krikščionių demokratų partijos veikloje, 1922–1934 m. buvo jos centro komiteto narys.
1922–1940 ir 1941–1944 m. jis dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete, čia ėjo Bažnytinės teisės katedros vedėjo pareigas. Šiame universitete jam suteiktas profesoriaus vardas. 1911–1920 m. dirbo Žemaičių vyskupo sekretoriumi, 1920–1926 m. buvo Žemaičių vyskupijos kancleris, 1926–1944 m. – Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras.
Aktyviai bendradarbiavo spaudoje: žurnaluose „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tiesos kelias“, „Draugija“, „Dziennik Wileński“, laikraštyje „Viltis“ ir kt.
Daugelį metų rūpinosi neturtingųjų globa, šalpa, buvo socialinės rūpybos, švietimo draugijų vienas steigėjų.
1944 m. K. S. Šaulys pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Šveicarijoje.
Jis mirė 1964 m. gegužės 9 d. Šveicarijos mieste Lugane. Iš pradžių buvo palaidotas Pambio Norance (dabar Lugano dalis), 1968 m. jo palaikai perkelti į koplyčią Vereno kapinėse (Roma).
Svarbiausios K. S. parašytos knygos:
- „Krikščioniškoji demokratija“(1906)
- „Demokratai ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“ (1907)
- „Socijalistai ir mūsų socijališkieji reikalai“(1907)
- „Sociologija“(1920)
- „Kanoniškojo proceso teisė“(1927).
2017 m. įamžinant K. S. Šaulio atminimą jam pastatytas paminklas Švėkšnoje.
1928 m. K. S. Šaliui įteiktas Gedimino 2 laipsnio ordinas, 1938 m. – Gedimino 1 laipsnio ordinas.
Naudota literatūra:
- „Kazimieras Steponas Šaulys, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/kazimieras-steponas-saulys/ (žr. 2020-04-06).
Parengė Loreta Sungailienė
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“