Ružė Albertas

Albertas Ružė – lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (1977 m.). Gimė 1936 m. gruodžio 26 d. Svirkančiuose (Akmenės r.), mirė 2021 m. rugpjūčio 15 d.
1945–1948 m. mokėsi Svirkančių pradinėje mokykloje, 1945–1955 m. – Viekšnių vidurinėje mokykloje, 1955–1960 m. – Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1964-1967 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje.
1958–1960 m. dirbo leidinių korektoriumi, 1960 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute, nuo  1977 m. – Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. 1988 m. tapo Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju. Pedagoginis docento vardas jam suteiktas 1987 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakultete.
Jo mokslinės disertacijos (1977 m.) tema buvo „Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos“. Šia tema paskelbė straipsnių (LKK 11, 1969 m.; 15, 1974 m.; 18, 1978 m.; MA Darbai 2(27), 1968 m.; 1(54), 1976 m.). Jis yra akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ t. 3 (1976 m.), Lietuvių kalbos gramatikos rusų kalba (1985 m.), „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (1994, 1996, 1997 m.) vienas iš autorių. Parengė spaudai mokymo priemonę „Lietuvių kalbos rašyba” (1985, 1998, 1999 m.), paskelbė daugiau kaip 70 publikacijų.

1989 m. A. Ružė prisidėjo prie Lietuvių kalbos draugijos atkūrimo. Jis buvo ir Biržiškų draugijos vienas iš įkūrėjų, daug metų ėjo Biržiškų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, aktyviai dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto tarybos veikloje, buvo daugelio kalbinių ekspedicijų į Žemaitiją organizatorius ir vadovas.