Juozapas Rimkevičius (g. 1799) – Žemaitijos bajoras, kilęs iš Šakalių ir Eitvydaičių bajorų giminės, gyvenusios Šiauduvos apskrityje. Jis buvo Raseinių apskrities laikinosios valdžios atstovas, vėliau vadovavo Rietave ir Žadvainiuose įkurtam sukilėlių amunicijos, ginklų gamybos bei remonto fabrikui, kuriame buvo liejami sviediniai patrankoms, kulkos šautuvams ir pistoletams, gaminami šoviniai, ietys, taisomi sugadinti šaunamieji ginklą. Po to, kai Žadvainių palivarke įkūruė ir parako gamyklą, šie fabrikai ginklais ir amunicija turėjo aprūpinti visų Žemaitijos apskričių (Telšių, Šiaulių ir Raseinių) sukilėlius. Šių fabrikų generalinis direktorius buvo Juozapas Rimkevičius. Jis buvo įkūręs ginkluotės fabrikus Krakių parapijos Rezgių dvare ir Montvydavės dvare, priklausiusiame L. Gruževskienei. Su rusų kariuomene kovėsi prie Viduklės. 1831 m. spalio mėnesį jis iš Žemaitijos pasitraukė į Prūsijos Karalystę. 1831 m. už nuopelnus sukilime apdovanotas „Auksiniu kryžiumi“ Nr. 3678. 1832 m. atvyko į Prancūziją. Iš pradžių gyveno Paryžiuje, 1833 m. – Nansi. 1840 m. išvyko į St. Nazarą. 1848 m. Batinjolyje deklaravo norintis grįžti į Tėvynę, bet 1854 m. dar gyveno St. Nazare ir tik 1858 m., būdamas jau 60 metų amžiau, gavo leidimą grįžti į Kauno guberniją.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją