Sigitas Renčys – literatūros kritikas, literatūrologas, poetas. Jis gimė 1948 m. lapkričio 8 d. Šiauliuose. 1971 m. baigė Vilniaus universiteto lituanistikos studijas, 1980 m. – aspirantūros studijas Maskvoje veikusioje Visuomenės mokslų akademijoje. Parašęs disertaciją tema „Tarybinės istorinės tragedijos žanriniai ypatumai“ apgynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį“. 1970–1974 m. jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūrinis konsultantas. 1974–1987 m. – LKP Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktorius, vedėjo pavaduotojas, vedėjas, 1987–1991 m. SSKP Centro komiteto Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, Menų sektoriaus vedėjas, Humanitarinio skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1991–1992 m. dirbo leidybinės įmonės „Maratonas“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, 1992 m. – „Fodio“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1993–1997 m. – MBA Verslo korpuso (JAV) programos direktoriumi Lietuvoje, 1993–2000 m. – Baltijos vadybos fondo direktoriumi, 1994 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybėje valstybės konsultantu mokslui ir technikai 1997–1999 m. – Kauno technologijos universiteto ir Norvegijos vadybos instituto Biznio mokymo centro programų Vilniuje vadovu, 1999–2000 m. – Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos (ISM) Vilniaus filialo administratoriumi, 2002–2009 m. – Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriumi, 2010–2014 m. – Valstybinio studijų fondo direktoriumi. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo S. Renčys aktyvai dalyvavo visuomeniniame, politiniame šalies gyvenime. 2004–2010 m. jis buvo Europos mokslo fondo Valdančiosios tarybos narys, yra ėjęs ir Lietuvos santarvės fondo valdybos pirmininko, Lietuvos socialdemokratų partijos Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Buvo Vilniaus Rotary klubo, Lietuvos vadybos draugijos tarybos, Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos valdybos narys.
Kūrė eilėraščius, rašė ir periodiniuose leidiniuose skelbė straipsnius literatūros, kultūros, vadybos ir ekonominio švietimo klausimais. Išleido 5 knygas.
2005 m. jam įteiktas Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Anglija) įsteigtas ordinas už nuopelnus tarnaujant mokslui ir literatūrai. Tais pačiais metais S. Renčiui už pasiekimus buvo suteiktas Amerikos biografijų instituto (JAV) Metų žmogaus vardas. 2013 m. jis už santarvės puoselėjimą apdovanotas Lietuvos santarvės fondo Auksiniu santarvės medaliu „Pro augenda concordia“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1979 m.
BIBLIOGRAFIJA:
Ištikimybė žmogui: kritikos straipsnių knyga. – Vilnius: Vaga, 1979.
Tragedija: istorija ir nūdiena: monografija. – Vilnius: Vaga, 1983.
Vilties bedugnė: eilėraščiai. – Vilnius: Logos leidykla, 1998.
Berniukų eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004.
Mergaičių eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2010.S u d a r ė :
Litva literaturnaja: almanachas. – Vilnius: Vaga, 1971–1978.
S. Renčys mirė 2021 m. liepos 7 dieną Vilniuje. Palaidotas Vilniaus miesto Liepynės kapinėse.
Parengta pagal informaciją, skelbiamą adresu https://www.rasytojai.lt/rencys-sigitas/
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
