Rašytojas Antanas Ramonas (1947–1993) gimė 1947 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajone, 6 km į pietus nuo Judrėnų esančiame Kurmių kaime. Vilniaus universitete jis baigė anglų kalbos studijas, lankė literatūros kursus. Vėliau dirbo Lietuvos dailės muziejuje (dabar Lietuvos nacionalinis dailės muziejus), laikraščio „Lietuvos pionierius“, žurnalo „Metai“ redakcijose.
Rašė apsakymus, apysakas, noveles, esė, pasakas.
1984 m. Vilniuje išleido pirmąjį savo knygą – novelių rinkinį „Šiaurės vėjas“, kuris buvo pripažintas geriausiu tų metų prozos debiutu ir apdovanotas Antano Jonyno premija.
1989 m. skaitytojai sulaukė antrosios A. Ramono knygos – novelių rinkinio „Lapkričio saulė“, kuri buvo įvertinta Žemaitės literatūrine premija. 1991 m. žurnale „Metai“ išspausdinta jo apysaka „Balti praėjusios vasaros debesys“. 1997 m. išleista jo esė, novelių, pamąstymų apie kūrybą rinkinys „Ramybės kalva“, kuris įvardijamas kaip ryškiausias ano meto neorealizmo leidinys. Po autoriaus mirties išleistas jo novelių bei apsakymų rinkinys „Mikelis“.
A. Ramonas mirė 1993 m. spalio 30 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
