Juozapas Raibužis – liaudies skulptorius, pauparis, knygnešys. Gimė 1878 m. Gegrėnuose (Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės r.). Mirė 1945 m. Gyveno Plungė je, nuo 1919 m. – Kvėdarnoje (Šilalės r.), Vaikystėje piemenavo, gyveno pas svetimus. Šeima namų neturėjo, tad Juozapas kartu su motina keliaudavo po Žemaitiją. Mortina, ieškodama pragyvenimo, pardavinėjo devocionalijas, tapo paupare. Sūnus JUozapas jai talkindavo. Jau suaugęs J. Raibužis nueidavo į Mažosios Lietuvos pasienį, ten jis nusipirkdavo iš knygnešių maldaknygių, kalendorių, paveikslėlių ir juos pardavinėdavo savo apylinkėse, taip pat veždavo parduoti į Šiluvą, Tytuvėnus, Plungę, Rietavą, Varnius, Švėkšną, Užventį ir kt. Buvo nukentėjęs nuo policijos. Jį valdžiai įskundė ūkininkas, pas kurį nakvojo. Už nakvynę ūkininkas pareikalavo rožančiaus ir maldaknygės, bet J. Raibužis atsisakė tiek mokėti. Areštinėje kartu su motina išbuvo du mėnesius. Sėdėdamas areštinėje išmoko skaityti iš maldaknygių, kurias skaitė likimo draugai. Vėliau išmoko lietuviškai rašyti. XX a. pr. apsigyveno Plungėje. Čia susipažino su dievdirbiu knygnešiu Kaziu Barzdžiumi, kuris jį pamokė medžio apdirbimo paslapčių. Čia vedė, turėjo vaikų. Yra padirbęs daug kryžių, kurie stovėjo Laukuvos, Kvėdarnos kapinėse bei aplinkiniuose Drobūkščių, Genioto kaimuose (Šilalės r.). Droždavo skulptūrėles koplytstulpiams bei koplytėlėms, švilpukus ir įvairius žaislus vaikams.
Literatūra:
- Pliuraitė-Andrejevienė N., „Medžio drožėjas Juozapas Raibužis“, Kvėdarna, Vilnius, 2004.
- Statkevičius V., „Šilalės rajono tautodailininkai“, Šilalės kraštas, Vilnius, 1994, p. 168–169.
Parengė Benjaminas Kaluškevičius