Bronius Pundzius (1907–1959) – dailininkas, pedagogas, profesorius, plačiausiai žinomas kaip skulptorius. Jis gimė 1907 m. rugsėjo 15 d. Tirkšlių valsčiaus Pievėnų kaime (Mažeikių rajono teritorija). Iš pradžių mokėsi Pievėnuose (pradžios mokyklą baigė 1922 m.), vėliau – Viekšnių progimnazijoje, 1926–1929 m. – Kauno meno mokykloje studijavo skulptūrą. 1929 m. už mokinių streiko organizavimą iš šios mokyklos pašalintas. 1935–1938 m. žinias gilino aukštojoje Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje (ją baigė 1938 m.). 1940–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje (iki 1944 veikė kitais pavadinimais). 1940–1941 m. ir 1944–1946 m. buvo Lietuvos dailės instituto Skulptūros katedros vedėjas. Čia jam 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1951–1959 m. buvo Lietuvos dailės instituto profesorius.
Dailės parodose pradėjo dalyvauti 1930 metais.
Sukūrė monumentalių skulptūrų, tarp kurių žymiausios yra: „Trys milžinai“ Karininkų ramovės fasadui , Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo projektas (abu 1937 m.), „Šturmas“, skirtas Pergalės monumentui Kaliningrade (1946 m.), „Vandens nešėja“ Kauno Žaliakalnio vandentiekio stotyje ( 1939 m.), „Taikos sargyboje“, skirtas Vilniaus I. Černiachovskio tiltui, 1952 m., nukelta 2015 m.). Yra sukūręs ir kamerinių skulptūrų, tarp jų „Motinystė“ (apie 1934 m.). Nukaldino apie 30 žymių žmonių portretų (žymiausi – Elenos Žalinkevičaitės (1933 m.), Maironio Karo muziejaus sodelyje Kaune (šio biusto sukūrimo konkursą jis laimėjo 1933 m. vasario mėn., tais pačiais metais jį ir sukūrė), „Atlanto nugalėtojas F. Vaitkus“ (1935 m.), Aleksandros Staskevičiūtės (1947 m.), Onos Sukackienės, Eduardo Mieželaičio (abu 1957 m.), kompozitoriaus J. Naujalio bareljefą, reljefų ( Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmams (1939 m.), Dariaus ir Girėno portretus Puntuke, prie Anykščių (1943 m.), antkapinių paminklų (Rūpintojėlio figūra Augusto Niemio antkapiui amžinojo poilsio vietoje Helsinkyje (1933 m.), Jono Marcinkevičiaus, Stasio Matulaičio (abu Vilniuje, 1958 m.).
B. Pundzius yra sukūręs ir Kybartų bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūras, kartu su prof. Dubeneckiu – Betygalos bažnyčios skulptūras, 1932 m. – Kuršėnų bažnyčios skulptūrinius pagražinimus ir įvairių kitų darbų. kt. Yra sukūręs apie 30 žymesnių lietuvių veikėjų ir menininkų biustų (), J. Naujalio bareljefą.
Iš kitų B. Pundziaus skulptūrų minėtinos: Rūpintojėlio figūra prof. Niemio antkapiui, skulptūrinė kompozicija „Trys milžinai” karininkų ramovės rūmams Kaune, Puntuko akmenyje iškalti Dariaus ir Girėno bareljefai, „Pergalės” paminklas Karaliaučiuje (kartu su skulptoriumi J. Mikėnu), Vilniuje skulptūrinė Neries tilto grupė „Taikos sargyboje” (1952 m.), rašytojo E. Mieželaičio biustas (1957 m.) ir kt.
Jo sukurtoms skulptūroms būdingas lyrizmas, dekoratyvumas, konstruktyvios, apibendrintos formos, kai kada stilizuotos detalės, būdingas ryškus su architektūra. Vėlyvesnio laikotarpio kūriniai dažniausiai realistiniai.
Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Žymiausi B. Pundziaus mokiniai: Bronius Vyšniauskas, Anelė Navickaitė, Jadvyga Mozūraitė‑Klemkienė, Vladas Žuklys, Juosas Kalinauskas ir kiti.
Bronius Pundzius mirė 1959 m. balandžio 11 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Jo antkapinį paminklą pagal K. Bogdano projektą sukūrė skulpttoriai D. Lukoševičius ir J. Kalinauskas.
Įamžinant jo atminimą 1971 m. jo gimtojoje sodyboje buvo atidarytas kurį laiką veikęs memorialinis muziejus. 2007 m. rugsėjo 24 d. Kauno Laisvės alėjoje atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė).
Broniaus Pundziaus žymiausių kūrinių sąrašas:
- Mergaitė ant kapo deda vainiką (1925-1926 m.)
- Beržansko (Viekšnių mokyklos sargo) biustas 1924 m.
- Kudirkos biustas 1924 m.
- 1930 m. pirmojoje jaunųjų dailininkų parodoje eksponuoti kūriniai: „Antkapis“, „Trys biustai“, „Jablonskio markė“, „Vytautas“, „Vytauto galvos eskizas“, „Markė“, „Dvi studijos“.
- Dainininkės V. Jonuškaitės-Zaunienė biustas, apie 1930 m.
- Aktorės A. Zalinkevičiaitės biustas, apie 1933 m.
- Maironio biustas, 1933 m.
- Kybartų bažnyčios didysis altorius
- Betygalos bažnyčios didysis altorius, 1932 m.
- Rūpintojėlis (antkapis prof. A. Niemiui), 1933 m.
- Dainininkė M. Lipčienė, 1933 m.
- Lapėnaitės portretas, 1932 m.
- Dvigubas kompozicinis Dariaus ir Girėno portretas, 1933 m.
- Kompozitoriaus M. Petrausko paminklinis biustas, 1932 m.
- Valančiaus biustas
- Motinystė, apie 1930 m.
- Kompozitorius J. Naujalis, 1935 m.
- Atlanto nugalėtojas J. Vaitkus, 1935 m.
- Dariaus ir Girėno paminklinis projektas, 1937 m.
- Skulptūros ir reljefai karininkų ramovei, 1937 m.
- Trys milžinai. Kauno karininkų rūmų fasado skulptūra, 1937 m.
- „Vandens nešėja“, 1939 m.
- „Prie šaltinio“, 1939 m.
- Pramonės ir prekybos rūmų reljefai, 1939 m.
- Pramonė, 1939 m.
- Dariaus ir Girėno reljefiniai portretai Puntuko akmeny, 1943 m.
- Obelisko reljefas Marijampolės karių kapuose, 1944 m.
- Šturmas. Kaliningrado Pergalės monumento skulptūra, 1946 m.
- Taikos sargyboje, 1952 m.
- Mošiūnienės portertas, 1946 m.
- Dainininkės P. Staškevičiūtės biustas, 1947 m.
- Rauduvienės portertas, 1947 m.
- Končienės antkapinis paminklas, 1954 m.
- Dovydaitienės reljefinis portertas, 1954 m.
- K. Daukšos portertas-medalionas, 1955 m.
- Mokytojos O. Sukackienės biustas, 1957 .
- Poetas E. Mieželaitis, 1957 m.
- Akademiko S. Matulaičio antkapinis paminklas, 1958 m.
- Rašytojo Jono Marcinkevičiaus antkapinis paminklas, 1958 m.
Naudota literatūra:
- Jankevičiūtė G. „Bronius Pundzius“, Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 3, Vilnius, 1987, p. 468.
- „Bronius Pundzius“, Mažeikių krašto enciklopedija: https://www.mke.lt/Bronius_Pundzius (žr. 2022-04-02).
- „Bronius Pundzius“, Visuotinė lietuvių literatūra: https://www.vle.lt/straipsnis/bronius-pundzius/ (žr. 2022-04-02).
Parengė Loreta Sungailienė
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
