Pliateriai

Pliateriai – XIII–XX a. Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos didikų, dvarininkų giminė. Grafai. Kilę iš Vestfalijos. Tarp Pliaterių buvo 2 Livonijos ordino maršalai, 2 komtūrai, 2  Uždauguvio seniūnai, vienas LDK pakancleris, 4 vaivados, 4 kaštelionai, 1 vyskupas. Pradininkas – riteris Hereboldas Brėjeltetis, pramintas Pliateriu (minimas 1180). Nuo XIII a. kai kurie Pliateriai kūrėsi Livonijoje. Jonas (1533 m.) 1502–1529 buvo Livonijos ordino maršalas. XVI a. II pusėje, kai diduma Livonijos žemių atiteko Lenkijos ir Lietuvos
valstybei, Pliateriai virto jos piliečiais, XVII a. I pusėje įsikūrė LDK. Dvarų turėjo Rytų Lietuvoje, Žemaitijoje, Ukrainoje. Giminė buvo suskilusi į keletą šakų. Lenkijos ir Lietuvos valstybės Pliaterių pradininkas – Gotardas (1668 m.). Jo sūnus Jonas Teofilis (1696 m.) buvo pirmasis Pliateris, iš protestantų virtęs kataliku. Tapo Livonijos vaivada. Jo lėšomis Vilniuje prie Sanguškų rūmų 1695 m. buvo pradėta statyti Misionierių bažnyčia (čia palaidotas jis pats ir kiti Pliateriai). Livonijos vaivada nuo 1735 m. buvo ir Gotardo vaikaitis Jonas Liudvikas (1737 m.). Jo sūnus Konstantinas Liudvikas (1778.11.31 ), nuo 1754 m. – Polocko, nuo 1770 m. – Trakų kaštelionas, nuo 1758 m. – Mstislavlio vaivada. Pastarojo sūnus Kazimieras Konstantinas (1748–1807.08.04), 1790–1793 m. Trakų kaštelionas, 1793–1794 m. LDK pakancleris. Parašė atsiminimų. Jo sūnus Liudvikas (1774.06.15 Kraslavoje, Latvijoje TSR, – 1846 m. Psarske, prie Poznanės), nuo 1816 m. Lenkijos karalystės valstybės sekretorius, valstybės turtų ir miškų generalinis direktorius. 1830–1831 m. sukilimo dalyvis. 
Liudviko brolis Stanislovas (1784 m. Daugėliškyje (Ignalinos r.) – 1851 m. Vronianuose, prie Poznanės) buvo lenkų geografas ir istorikas. Kazimiero Konstantino sūnėnas Adomas (Pliateris) – gamtotyrininkas, archeologas. Parašė knygų iš Livonijos istorijos ir zoologijos.
Vladislovas (1806–1889.04.22), jo brolis Cezaris (1810 m. Vilniuje – 1869 m. Gūroje, prie Poznanės) su pussesere Emilija (Pliaterytė) dalyvavo 1830–1831 m. sukilime. Cezaris, emigravęs į Prancūziją, Paryžiuje įkūrė Mokslų rėmimo draugiją; emigrantų literatūros draugijos pirmininkas Jurgis (Pliateris) buvo lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, istorikas ir bibliografas.
Aleksandras – XX a. lietuvių teisės istorikas (svarbiausias veikalas „Teisiniai Livonijos ir Kuršo santykiai su Lietuva“, 1938 m.).