Zenonas Paulauskas – dainininkas (bosas), pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas (1959 m.). Gimė 1919 m. rugpjūčio 19 d. Pajūryje (Šilalės r.), mirė 1985 m. gruodžio 31 d. Vilniuje.
1947 m. jis baigė Vilniaus konservatoriją (nuo 1949 m. – Lietuvos valstybinė konservatorija, nuo 1992 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1947–1985 m. joje dėstė. Čia jis nuo 1965 m. buvo Solinio dainavimo katedros vedėjas. 1976 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
1944–1950 m. buvo Lietuvos filharmonijos, 1946–1950 m. – Lietuvos radijo, 1948–1970 m. – Lietuvos operos ir baleto teatro solistas, 1954–1962 m. – šio teatro direktorius.
Sukūrė apie 50 vaidmenų. Svarbesni iš jų: Mefistofelis (Š. Guno „Faustas“), Malūnininkas (A.
Dargomyžskio „Undinė“), Pimenas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Sobakinas (N. Rimskio-Korsakovo „Caro sužadėtinė“), Gudalas (A. Rubinšteino „Demonas“), Kočubėjus, Greminas (P. Čaikovskio „Mazepa“, „Eugenijus Oneginas“), Nilakanta (L. Delibo „Lakmė“), Didysis Inkvizitorius (Dž. Verdžio „Don Karlas“), Kolenas (Dž. Pučinio „Bohema“), Storoževas (T. Chrenikovo „Audroje“), Ulrichas, Jogaila (Vytauto Klovos „Pilėnai“, „Du kalavijai“), Vydūnas (Vytauto Paltanavičiaus „Kryžkelėje“). Surengė nemažai rečitalių. Jo koncertinį repertuarą sudarė ~300 kūrinių. Išugdė apie 40 mokinių, tarp kurių yra Vaclovas Daunoras, Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Stanislovas Rubinovas, Danielius Sadauskas, Vytautas Bakula, Sigitas Dirsė.
1982 m. apdovanotas Lietuvos komjaunimo premija.
2006 m. Vilniuje išleista J. Grickienės knyga „Zenonas Paulauskas“.
Tekstas parengtas pagal viešai prieinamą Vaclovo Juodpusio informacija