Vygantas Paulauskas – matematikas, habilituotas fizinių mokslų (fizikos ir matematikos) daktaras (1978 m.), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 2011 m.; narys korespondentas – nuo 1990–2011 m., emeritas – nuo 2019 m.). Jo pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – tikimybių teorija ir matematinė statistika bei funkcinė analizė.
Jis gimė 1944 m. spalio 8 d. 18 Būriuose (Kelmės r.). 1962 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą. 1962–1967 m. studijavo Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, 1968–1969 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje, čia 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dab. daktaro), 1978 m. – matematikos mokslų daktaro (dab. habilituoto daktaro) disertacijas. 1981 m. Vilniaus universitete jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Tais pačiais metais jis pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto Matematinės analizės katedrai. Nuo 1995 m. buvo ir Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (iki 2018 m. veikė kitais pavadinimais) vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1994 m. – Cornellio,1996–1998 m. – Kalifornijos universitetų, 1999–2002 m. – Džordžijos technologijos instituto (AV,) kviestinis profesorius. 1976–1977 m. stažavosi Göteborgo (Švedija), 1993 m. – Tuftso (JAV), kitu laikotarpiu – ir kai kuriuose kituose universitetuose. 1993 m. tapo Lietuvos matematikų draugijos valdybos ir Amerikos matematikų draugijos nariu. 1995 m. pradėjo dirbti Matematikos ir informatikos institute. Nuo 1981 iki 2014 buvo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros vedėjas. Ilgą laiką ėjo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Tikimybių teorijos ir statistikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. 2002 m. buvo išrinktas Tarptautinio statistikos instituto nariu. 2003–2008 m. ėjo Lietuvos statistikų sąjungos prezidento pareigas.
Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo tirti skirstinius ir ribines teoremas begalinio matavimo erdvėse. V. Paulauskas plėtoja atsitiktinių Banacho erdvės elementų sumavimo teoriją. Yra apibrėžęs stabiliųjų dėsnių charakteristinius funkcionalus ir ištyręs jų savybes, nustatęs konvergavimo į ribinius dėsnius greičių įverčius. Atrado dėsnius, būdingus tik begalinio matavimo erdvėms, ir juos susiejo su tų erdvių geometrija. Mokslinėje spaudoje yra paskelbęs daugiau kaip 120 savo straipsnių. Kartu su A. Račkausku parengė spaudai monografija „Aproksimavimo teorija centrinėje ribinėje teoremoje. Tyrimai Banacho erdvėje“ (1987 m. išleista rusų kalba, 1989 m. – anglų kalba). Kartu su A. Račkausku parengė spaudai ir vadovėlį „Funkcinė analizė“ ( 2 dalys („Erdvės“ ir „Funkcijos ir lygtys“, 2007 m.).
1972 m. V. Paulauskas buvo apdovanotas Lietuvos komjaunimo premija, 1979 m. – Lietuvos valstybinė premija, 1998 m. kartu su Vidmantu Kastyčiu Bentkumi ir Alfredu Račkausku – Lietuvos mokslo premija, 2018 m. kartu su D. Surgailiu – J. Kubiliaus premija, 2019 m. – Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu, 2021 m. – Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Parengė Loreta Sungailienė
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/vygantas-paulauskas/.
- Laisvoji enciklopedija https://lt.wikipedia.org/wiki/Vygantas_Paulauskas.
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
