Kazimieras Pakalniškis (slapyvardis Dėdė Atanazas, 1866–1933) – kunigas, rašytojas, publicistas, prozininkas.
Jis gimė 1866.11.22 Kretingos apskrities Salantų valsčiaus Gedgaudžių kaime. Mirė 1933 m. liepos 1 d. Raudėnuose (Šiaulių r.).
Mokėsi Mosėdyje, Liepojoje, Kauno kunigų seminarijoje.1889 m. baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Mosėdyje, Akmenėje, Žvingiuose, Raudėnuose.
Buvo Lietuvos mylėtojų ir Šv. Kazimiero draugijos vienas pagrindinių organizatorių.
1893–1896 m. redagavo laikraštį „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, kurį pats su bendraminčiais ir įsteigė. Šiame leidinyje skelbė savo publicistinius straipsnius, kuriuose pasisakė prieš rusinimo politiką, gynė katalikybę ir lietuvybę. Bendradarbiavo laikraščiuose „Tėvynės sargas“, „Dirva-Žinynas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Draugija“ ir kt. Juose yra paskelbęs savo apsakymų bei vaizdelių apie valstiečių gyvenimą.
Parašė apsakymų ir apysakų: „Obrusiteliai“ (1898 m.), „Kandidatas į kunigus“ (1900 m.), „Paveikslėliai iš sodos“ (1903 m.), „Mokytoja“ (1904 m.; „Mirtis“ (1905 m.), „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“ (1908 m.), „Samdininkai“ (1908 m.), „Paskutinis butelis“ (1910 m.), atsiminimus „Vokiečių-rusų karės užrašai“ (1914–1917) iš Pirmojo pasaulinio karo, publicistikos.
Jo kuriniams budingas visuomeninis politinis konservatyvumas, klerikalinis didaktizmas, satyra. Savo kūryboje pasisakė prieš rusų valdžią.
Tekstas parengtas pagal Dalios Gargasaitės informaciją
Paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
