Kazys Oželis (1886–1960) – gydytojas patologas, mokslininkas (medicinos mokslų daktaras), daktaro Jono Basanavičiaus karo ligoninės viršininkas, Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius, Medicinos fakulteto klinikų direktorius, Sveikatos valdybos vyr. teismo medicinos ekspertas.
Jis gimė 1886 m. birželio 23 d. Tauragės apskrities Švėkšnos valsčiaus Vilkų kampo kaimo ūkininkų šeimoje. Skaityti ir rašyti jį išmokė mama. Vėliau mokėsi rusiškoje pradžios mokykloje. 1904 m. baigė Palangos progimnaziją, 1908 m. – Mintaujos gimnaziją (aukso medaliu). Vėliau mokėsi Petrapilio karo medicinos akademijoje ir ją 1913 m. baigė. Studijų metais Petrapilyje buvo vienas iš „Fraternitas Lithuanica“ korporacijos steigėjų ir aktyvus jos narys. Dalyvavo Petrapilio lietuvių seime.
Vasaros atostogų metu po 2 mėnesius dirbdavo Irkutsko ir Taškento karo ligoninėse.
1913 m. buvo paskirtas dirbti jaunesniuoju gydytoju į Bobruiske dislokuotą pėstininkų pulką. Šį pulką jis lydėjo Rytprūsiuose, Lenkijoje, Latvijoje, o 1916–1917 m. – Rumunijoje. 1917 m. rugpjūčio mėnesį buvo perkeltas dirbti į Suomiją.
1918 m. buvo vyr. ordinatorius divizijos lazarete. Kiekviena proga ragino tautiečius grįžti į tėvynę. Jis pats į Lietuvą grįžo 1918 m. balandžio 10 d.
1918 m. gruodžio mėnesį buvo paskirtas Vėžaičių ir Rietavo apskrities gydytoju.
1919 m. birželio mėnesį pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Kupiškyje įsteigė II lauko ligoninę.
1920 m. sausio 27 d. paskirtas II brigados gydytoju pulkininku leitenantu.
1920 m. buvo paskirtas Kauno karo ligoninės viršininko P. Šližiaus padėjėju, o 1920 m. vasario 1 d. – viršininku. Visą laiką vadovavo savo įsteigtam Vytauto Didžiojo universiteto Potologijos skyriui.
1920 m. vedė Sofiją Tyrulytę. 1921 m. jiems gimė duktė Sofija, 1923 m. – sūnus Kazys, 1936 m. – duktė Dalia.
Nuo 1922 m. rugsėjo iki 1924 m. sausio mėnesio buvo Lietuvos universiteto Potologijos katedros prozektorius.
Nuo 1921 m. kelias vasaras buvo skiriamas dirbti Palangos karo sanatorijos stoties viršininku.
1924 m. Kauno karo ligoninėje gydėsi Lietuvos tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius. 1926 m. šiai ligoninei buvo suteiktas dr. Jono Basanavičiaus vardas.
1925 m. tris mėnesius K. Oželis dirbo Prahos teismo medicinos institute kartu su prof. Slaviku.
1927–1928 m. teismo medicinos žinias gilino pas profesorių V. Balthazardą Paryžiaus medicinos institute.
1929 m. sausio 17 d. apgynė disertaciją „Vyrų uretros ir sėklos tekamųjų latakų susiaurėjimai“.
Nuo 1929 m. rugsėjo 1 d. buvo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Medicinos fakulteto docentas ir Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas.
1937 m. balandžio 1 d. jam suteiktos einančio ordinarinio profesoriaus vardas.
Dėstė studentams medikams, teisininkams, policijos aukštosios mokyklos klausytojams.
Daktaro Jono Basanavičiaus karo ligoninė buvo Lietuvos kariuomenės centrinė gydymo įstaiga. 1935 m. ši ligoninė garsėjo kaip viena iš geriausių tokio tipo ligoninių Europoje.
1939 m. rugsėjo 15 d. K. Oželis išėjo į dimisiją ir užleido savo pareigas pulkininkui gydytojui L. Janulioniui.1939 m. birželio 29 d. K. Oželis buvo paskirtas dirbti į Kauno Vytauto Didžiojo medicinos universiteto klinikas. Ministrų Taryba jam paskyrė 850 litų mėnesinį atlyginimą.
Pirmoji sovietų okupacija 1940 m. K. Oželį užklupo dirbantį neseniai pastatytuose Vytauto Didžiojo universiteto medicinos klinikose (Eigulių-Kalniečių rajonas).
Finansų Liaudies komisariatas jam leido mokėti XVI kategorijos tarnautojo darbo užmokestį – 450 rublių (už einamas antraeiles direktoriaus pareigas).
1940 m. liepos mėnesio pabaigoje šią karo ligoninę savo žinion perėmė Sovietinė armija.
Naciams okupavus Lietuvą, jie užėmė ir universiteto klinikas, o šių klinikų skyrius perkėlė į įvairius Kauno miesto rajonus.
1944 m. K. Oželis su šeima pasitraukė iš Lietuvos. Nuo 1945 m. rudens jis gyveno Vakarų Vokietijoje (Augsburgo lietuvių stovykloje).
1945 m. jis atvyko gyventi į JAV. Nuo 1950 m. pradžios dirbo patologu Manteno valstybinėje ligoninėje.
Aktyviai dalyvavo daugelio organizacijų, draugijų veikloje: Kauno medicinos draugijoje, Kovos su Veneros ligomis draugijoje, Kovos su vėžiu draugijoje, Lietuvos gydytojų sąjungoje, Kauno ROTARY klube, Amerikos lietuvių gydytojų draugijoje, Amerikos profesorių draugijoje.
Buvo apdovanotas 3 laipsnio II rūšies Vyčio kryžiaus ordinu, Vytauto Didžiojo ordinu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Kazys Oželis mirė 1960 m. kovo 3 d.
Tekstą pagal informaciją, skelbiamą 2005 m. išleistame informaciniame leidinyje (lankstinyje) „Kazys Oželis“ (parengė J. Likšė) parengė Aigustė V. Poderienė
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“
