Kunigas kanauninkas, spaudos darbuotojas, politinis kalinys. Gimė 1911 m. vasario 2 d. Žeimių kaime Salantų valsčiuje, mirė 1954 m. birželio 18 d. Okunevkos lageryje, Sverdlovsko srityje. Dažnai pasirašinėdavo dr. K. Alšėno slapyvardžiu.
1932–1936 m. studijavo filosofiją ir teologiją Romos Germanicum universitete, čia apsigynė daktaro laipsnį.
1934 m. spalio 26 d. Telšiuose buvo įšventintas kunigu.
1936 m. grįžo į Lietuvą ir dėstytojavo Telšių kunigų seminarijoje.
1937–1940 metais dar redagavo vyskupijos laikraštį „Žemaičių prietelius“. Rašė straipsnius ir kitiems laikraščiams bei žurnalams „Židinys“, „Tiesos kelias“ ir kitiems.
1941–1944 m. dėstė veiklą atnaujinusioje kunigų seminarijoje.
1946 m. buvo nuteistas 10-čiai metų sunkiųjų darbų kalėjimo.
Parašė prelato Pranciškaus Urbonavičiaus-Kuprano biografiją, „Krikščioniškąją Žemaičių didybę“, „Žemaičių kankinius“ – Rainių miškelio paslaptis.
Panaudota literatūra: