Napoleonas Bernotas – teatro ir kino aktorius, teatro režisierius. Gimė 1914 m. birželio 12 d. Kvėdarnos valsčiaus Judrėnų kaime (dabar – Klaipėdos rajono teritorija). Tėvams persikėlus į Švėkšną (Šilutės r.), gyveno ir mokėsi Švėkšnoje, 1936 m. baigė šio miestelio gimnaziją, 1938 m. – Klaipėdos pedagoginį institutą. Mokėsi ir Vilniaus universitete. Studijuodamas Vilniuje vaidino „Vaidilos“ teatre. 1941 m. tapo Valstybinio dramos teatro aktoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais kartu su žmona apsigyveno Telšiuose, daug prisidėjo atkuriant Telšių teatro veiklą, dedant pagrindus profesionaliam dramos teatrui Telšiuose. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, sovietams vėl įsitvirtinus Telšiuose, kuriam laikui buvo sugrįžęs gyventi į Švėkšną, bet, telšiškiams, tarp kurių buvo ir jo bičiulis rašytojas Juozas Butkus, prašant vėl įsikūrė Telšiuose ir tapo pirmuoju atsikuriančio Žemaičių dramos teatro vadovu (šias pareigas ėjo laikinai 1945 m. nuo sausio 1 iki liepos 1 dienos). Vėliau dirbo meno vadovu, režisavo spektaklius ir kartu su kolegomis pats juose vaidindavo. Telšiuose papildomai dar dirbo ir Mokytojų seminarijoje.
1946 m. pavasarį sovietų valdžios buvo suimtas ir be teismo, neturint nusikaltimo įrodymų kalintas Klaipėdos bei Vilniaus Lukiškių kalėjimuose, o vėliau buvo ištremtas į Archangelsko sritį. Á Lietuvą sugrįžo 1952 metais. Á Telšius, nors ir buvo ten kviečiamas, dirbti nebeatvyko. 1952 m. įsidarbino Klaipėdos dramos teatre ir čia 1952–1957 m. dirbo aktoriumi bei režisieriumi, pastatė V. Minko komediją „Nenurodant pavardžių“, kurioje buvo kritikuojami aukšti valdininkai už kyšininkavimą ir biurokratizmą. Jo dėka aktorių karjerą pradėjo nemažai veliau iškiliais tapusių scenos meistrų, tarp ų ir aktorę Gražiną Balandytę, kuri debiutavo N. Bernoto režisuotoje, kartu su autore pastatytoje Aldonos Liobytės pjesėje „Meškos trobelė“. N. Bernotas paskatino rašytoją Kazį Sają pradėti kurti teatrui. 1956 m. N. Bernotas pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje. Jis – vienas iš pirmųjų lietuvių kino aktorių. Pats Napoleonas mėgo kiną, bet labiausiai buvo vertinami jo vaidmenys, sukurti teatruose.
Klaipėdoje N. Bernoto šeima gyveno Ramiojoje gatvėje – 8 numeriu pažymėtame name.
N. Bernotas garsėjo ne tik kaip talentingas, pareigingas, aktorius, režisierius, bet ir kaip išvaizdus vyras: buvo aukšto ūgio, gražių veido bruožų, jautrus ir humoro nestokojantis žmogus. Dirbdamas profesionaliame teatre neatsisakydavo režisuoti spektaklius ir Kojinių fabrike veikusiame mėgėjų teatre. Vienas iš čia jo pastatytų spektaklių buvo Žemaitės komegija „Trys mylimos“ (jis buvo įrašytas Lietuvos radijuje ir daugelį metų transliuojamas).
1959 m. balandžio 7 d. N. Bernotas žuvo autoavarijoje. Našle liko žmona Sofija (buvo pedagogė), septyniolikmetė dukra Asta, keturiolikmetė dukra Laimutė ir trijų mėnesių sūnelis Vakaris. N. Bernotas Palaidotas senosiose Palangos kapinėse.
Teatre sukurti žymesni vaidmenys:
Liusindas – Feliksas Lope de Vega „Ásimylėjusi gudragalvė“ (1952 m.);
Dominykas – Kazys Saja „Lažybos“ (1954 m.);
Tartiufas – Moljeras „Tartiufas“ (1955 m.);
Tebaldas – Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“ (1955 m.);
Skačkauskas – Balys Sruoga „Apyaušrio dalia“ (1956 m.).
KinO filmai, kuriuose sukūrė vaidmenis:
„Tiltas“, 1956 m., rež. Borisas Šreiberis;
Pampikas, Sauliaus tėvas – „Žydrasis horizontas“, 1957 m., rež. Vytautas Mikalauskas;
„Kol nevėlu…“, 1957 m., rež. Julijus Fogelmanas, Vytautas Žalakevičius;
„Kalakutai“, 1959 m., rež. Vytautas Mikalauskas;
„Raudoni lapai“, 1959 m., rež. Vladimiras Sablinas, Belarusfilm.;
režisuoti spektakliai:
Kazys Binkis „Atžalynas“ (1943 m., atnaujintas 1945 m.);
Domininkas Sakalauskas „Pūkio pinigai“ (1944 m.), šiame spektaklyje N. Bernotas ir vaidino – sukūrė Vinco vaidmenį;
Vincas Adomėnas „Svetimos plunksnos“ (1946 m.);
Aldona Liobytė „Meškos trobelė“ (1956 m.).
Literatūra:
1. Lopienė Regina, „Napoleonas Bernotas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3, p. 112.
2. „Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (159)“, Vakarų ekspresas, http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipedos-akvareles/klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones-159/.