Alfonsas Motuzas“ (1955–2019) – muzikologas, etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, pedagogas, knygų autorius, kultūros veikėjas. Svarbiausios jo mokslinių tyrimų sritys buvo: lietuvių liaudies instrumentinė muzika ir giesmės.
Gimė 1955 m. lapkričio 22 d. Šiauliuose. 1979 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų A. Buikos orkestrinio dirigavimo klasę. 1987–1991 m. tobulinosi Maskvos Gnesinų muzikos pedagoginio instituto Liaudies muzikos instrumentų katedros aspirantūroje. 1975–1995 m. buvo Lietuvos konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas. 1992 m. apsigynė muzikologijos srities humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 1992–1995 m. Šv. Antano kolegijoje Kretingoje dirbo vyr. asistentu. 1992 m. tapo Lietuvių katalikų mokslų akademijos nariu. 1995–1996 m. ėjo Šv. Antano kolegijos Kretingoje dekano pareigas, 1996–1997 m. buvo šios kolegijos direktorius. 1995–1997 m. papildomai dar dėstė Klaipėdos universitete, buvo Šv. Antano religijos studijų instituto direktoriaus pavaduotojas, nuo 2000 m. – Klaipėdos universiteto Muzikologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas.
2002 m. jam suteiktas habilituotas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis (etnologijos sritis).
2004 m. A. Motuzas tapo Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos centro direktoriumi. Šiame centre jis ėjo ir vyr. mokslo darbuotojo pareigas. A. Motuzas buvo ir tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), Vilniaus Šv. Juozapo ir Telšių kunigų seminarijų dėstytojas.
2004 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
2000–2004 m. A. Motuzas buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Jis yra skaitęs paskaitas Toronto, Oslo, Vienos, Miuncheno, Krokuvos, Liublino, Varšuvos, Sankt Peterburgo universitetuose.
Svarbiausios išleistos A. Motuzo knygos (monografijos, vadovėliai aukštosioms mokykloms, kt.):
„Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų liaudies apeiginė muzika (giesmės, psalmės)“, 1994 m.
„Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Kryžiaus kelias“, 1994 m.
„Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika“, 2003 m.
„Veprių Kalvarijos, istoriniai, etnologiniai ir etnomuzikologiniai aspektai“, 2006 m.
„Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra“, 2007 m.
„Vilniaus kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeigos ir muzika“, 2002 m.
„Žemaičių Kalvarijos Kalnai; istorija, apeigos ir muzika“, 2004 m.
„Veprių Kalvarijos: istorija, apeigos ir muzika“, 2005 m.
„Katalikų liaudies pamaldumo praktikos Lietuvoje“, 2004, 2005 m.
„Veprių Kalvarijų maldynas ir giesmynas“ (sudarytojas), 2007 m.
„Vilniaus Verkių Kalvarijų maldynas ir giesmynas“ (sudarytojas), 2008 m.
„Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijų maldynas ir giesmynas“ su kompaktine plokštele (sudarytojas), 2008 m.
„Kryžių kalno maldynas ir giesmynas“ su kompaktine plokštele (sudarytojas), 2009 m.
Naudota literatūra:
- Birutė Žalalienė, „Alfonsas Motuzas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 15, Vilnius, 2009, p. 532.