Bronė Mingilaitė-Uogintienė (1919–1983) – dailininkė tapytoja, knygų iliustruotoja. Ji gimė 1919 m. balandžio 1 d. Sankt Peterburge (Rusija), mirė 1983 m. liepos 13 d. Vilniuje, palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.
1936–1940 m. B. Uogintienė mokėsi Kauno meno mokykloje. Čia jos pagrindiniai dėstytojai buvo dailininkai Petras Kalpokas ir Justinas Vienožinskis. Vėliau dailės žinias ir įgūdžius gilino Vilniaus dailės akademijoje (1944–1951 m. Vilniaus dailės institutas, 1951–1990 – Lietuvos dailės institutas), kurią baigė 1943 metais. Parodose pradėjo dalyvauti 1943 metais.
1947–1953 m. dirbo Lietuvos dailės institute dėstytoja. Jos vyras buvo dailininkas Bronius Uogintas (1913–1988). Gyvendami santuokoje jie susilaukė sūnaus Broniaus Uoginto (1946–2013), kuris taip pat buvo dailininkas, ir dukters Gintarės Uogintaitės (g. 1955).
B. Mingilaitė-Uogintinė kaip menininkė labiausiai išgarsėjo tapybos kūriniais. Ji yra 1963–1977 m. sukurtų tokių asmenų kaip Kazys Boruta, Giedrė Kaukaitė, Barbora Radvilaitė, Petras Rauduvė, Rūta Staliliūnaitė ir kt. autorė. Plačiai žinomas jos paveikslas Renuariška moteris. Dailininkė nupiešė nemažai natiurmortų, iš kurių žymiausi Ciklamenai, Gėlės ir keramika, Kalijos, Ramunės, Tulpės, Saulėgrąžos. Sukūrė nemažai ir peizažų, iš kurių bene labiausiai nusisekė Antakalnis darganoje, Peizažas, Prie Neries.
B. Mingilaitė-Uogintienė iliustravo 1952 m. lenkų kalba išleistą Mykolo Sluckio knygą Būsimasis kapitonas, 1955 m.– lietuvių kalba išspausdintą knygą Kai pavysi, tai prarysi: Lietuvių liaudies pasaka, 1957 m. – Kosto Kubilinsko Mano spalvos.
Ji kūrė ir dekoracijas spektakliams. Iš šių darbų geriausiai buvo įvertintos 1946 m. sukurtos dekoracijos Vilniaus lėlių teatro spektakliams: Balio Sruogos Aitvaras teisėjas, Salomėjos Nėries Sigutė (abu 1946).
Dailininkė yra surengusi nemažai savo kūrybos parodų. 1969 m. jos vyko Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuos. Retrospektyvinė kūrybos paroda surengta 2011 m. Vilniuje.
Dailininkės kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, nemažai jų yra privačiose kolekcijose.
Nuo 1964 m. B. Mingilaitė_Uogintienė kartu su vyru ir vaikais vasaras dažnai leisdavo ir kurdavo Palangoje, jų pačių pasistatytame name.
Naudota literatūra:
1. „Bronė Mingilaitė-Uogintienė“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/Straipsnis/brone-mingilaite-uogintiene/ (žr. 2022-01-24).
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – Broniaus ir Bronės Uogintų namas Palangoje Uogintas
Tekstas paskelbtas 2022-01-24
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“