Vacys Milius (1926–2005) – etnografas, etnologas, kultūrologas, bibliografas, kraštotyrininkas, kolekcininkas, kultūros veikėjas, pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, vienas iš Vilniaus žemaičių kultūros draugijos įkūrėjų, daugelio knygų autorius, bendraautoris, sudarytojas, kelių periodinių leidinių redkolegijų narys. Svarbiausios jo mokslinių tyrimų sritys buvo Lietuvos kaimo materialioji ir dvasinė kultūra, etnologijos istorija ir bibliografija.
V. Milius gimė 1926 m. gruodžio 8 d. Skuodo rajono Šauklių kaime.
Iš pradžių mokėsi Šatėse, vėliau – Skuodo gimnazijoje, Telšių mokytojų seminarijoje. 1946–1951 m. studijavo etnografiją ir muziejininkystę Vilniaus universitete. 1947–1951 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto (iki 1990 m. – Istorijos institutas) Etnografijos muziejuje (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus). 1951–1954 m. toliau žinias gilino mokydamasis buvusios Sovietų sąjungos Mokslų akademijos Etnografijos instituto aspirantūroje. 1954–2001 m. dirbo Lietuvos istorijos institute, 1997–2001 m. buvo šio instituto Etnologijos skyriaus vedėjas. 1956–1960 ir 1994–1999 m. dėstė Vilniaus universitete, 1992–1999 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete, čia jam 1994 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1948–2004 m. dalyvavo įvairiose Lietuvos vietovėse vykusiose etnografijos ir kraštotyros ekspedicijose.
1993 m. V. Miliui įteikta J. Basanavičiaus premija. 1997 m. jis apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu, 2003 m.– Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvių etninės kultūros tyrinėjimai 1956–2002 m.“.
Svarbiausios išspausdintos V. Miliaus knygos:
„Žemės ūkio inventorius“ (kartu su I. R. Merkiene), 1979 m.
Valstiečių verslai (kartu su J. Kudirka, A. Vyšniauskaite), 1983 m.
„Lietuvių liaudies papročiai“, 1988 m.
„Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija“, 1993 m.
„Amatas ir kūryba“ (kartu su J. G. Morkūniene ir I. Šidiškiene), 1997 m.
„Žemaičių etnologijos bibliografija“, 1997 m.
„Lietuvių etnologijos bibliografija“, 2001 m.
„Lietuvių etnologijos bibliografija 1997–2002“, 2005 m.
V. Milius yra šių leidinių bendraautoris:
„Lietuvos etnografijos bruožai“, 1964 m.
„Pabaltijo istorinis ir etnografinis atlasas. Žemdirbystė“ (Istorikoetnografičeskij atlas Pribaltiki. Zemledelie), 1985 m.
„Zervynos“, 1964 m.
„Ignalinos kraštas“, 1966 m.
„Dieveniškės“, 1969 m.
„Gaidės ir Rimšės apylinkės“, 1969 m.
„Merkinė“, 1970 m.
„Dubingiai“, 1971 m.
„Kernavė“, 1972 m.
Daug V. Miliaus straipsnių paskelbta Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados moksliniuose leidiniuose. 1965–2004 m. Lietuvos etnologijos ir folkloristikos bibliografijos duomenis V. Milius teikė Bonoje leidžiamai „Tarptautinei etnologijos bibliografijai“ (Internationale Volkskundliche Bibliographie).
V. Milius yra redagavęs daugelį Lietuvos istorijos, etnologijos, kultūros tęstinių leidinių, parengęs etnologijos šaltinių knygų.
V. Miliaus žmona buvo etnologė, habil. humanitarinių mokslų daktarė Marija Miliuvienė (1931–2018).
V. Milius mirė 2005 m. spalio 2 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse. Jo gimtinėje Skuodo rajone, ant paminklinio Šauklių akmens, yra pritvirtinta atminimo lentelė.
Naudota literatūra:
- Žilvytis Šaknys, „Vacys Milius“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2009, p. 136.
V. Milius gimė 1926 m. gruodžio 8 d. Skuodo rajono Šauklių kaime, mirė 2005 m. spalio 2 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Iš pradžių mokėsi Šačių, Skuodo gimnazijoje, Telšių mokytojų seminarijoje. 1946–1951 m. studijavo etnografiją ir muziejininkystę Vilniaus universitete. 1947–1951 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto ((iki 1990 Istorijos institutas) Etnografijos muziejuje. 1951–1954 m. toliau žinias gilino mokydamasis buvusios Sovietų sąjungos Mokslų akademijos Etnografijos instituto aspirantūroje. 1954–2001 dirbo Lietuvos istorijos institute, 1997–2001 m. buvo šio instituto Etnologijos skyriaus vedėjas. 1956–1960 ir 1994–1999 m. dėstė Vilniaus universitete, 1992–1999 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete, čia jam 1994 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1948–2004 m. dalyvavo etnografijos ir kraštotyros ekspedicijose įvairiose Lietuvos vietovėse.
1993 m. V. Miliui įteikta J. Basanavičiaus premija. 1997 m. jis apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu, o 2003 m.– Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvių etninės kultūros tyrinėjimai 1956–2002 m.“.
Svarbiausi spaudai parengti leidiniai:
Žemės ūkio inventorius (su I. R. Merkiene, 1979);
Valstiečių verslai (su J. Kudirka, A. Vyšniauskaite, 1983);
Lietuvių liaudies papročiai (1988);
Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija (1993);
Amatas ir kūryba (su J. G. Morkūniene ir I. Šidiškiene, 1997);
Žemaičių etnologijos bibliografija (1997);
Lietuvių etnologijos bibliografija (2001);
Lietuvių etnologijos bibliografija 1997–2002 (2005);
Jis buvo vienas iš šių leidinių autorių:
Lietuvos etnografijos bruožai (1964);
Pabaltijo istorinis ir etnografinis atlasas. Žemdirbystė (Istorikoėtnografičeskij atlas Pribaltiki. Zemledelie 1985);
Zervynos (1964);
Ignalinos kraštas (1966);
Dieveniškės (1969); Gaidės ir Rimšės apylinkės (1969);
Merkinė (1970);
Dubingiai (1971);
Kernavė (1972).
Daug V. Miliaus straipsnių yra paskelbta Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados moksliniuose leidiniuose. 1965–2004 Lietuvos etnologijos ir folkloristikos bibliografijos duomenis jis teikė Bonoje leidžiamai Tarptautinei etnologijos bibliografijai (Internationale Volkskundliche Bibliographie). Yra redagavęs daugelį Lietuvos istorijos, etnologijos, kultūros tęstinių leidinių, parengė etnologijos šaltinių knygų.
Jo žmona buvo etnologė, habil.. humanitarinių mokslų daktarė Marija Miliuvienė (1931–2018). V. Miliaus gimtinėje Skuodo rajone, ant paminklinio Šauklių akmens, yra pritvirtinta atminimo lentelė.
Naudota literatūra:
- Vacys Milius“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/vacys-milius/ (žr. 2022-02-04).
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
